|
Dailininkas, palikęs kūrybos
pėdsaką bažnyčiose
Juozo Ignatavičiaus gimimo 120-osioms metinėms
Mokslas Prekybos mokykloje Kaune, dvejų metų studijos Petrapilio menų akademijoje, Krokuvos meno akademija, studijos jėzuitų kunigų seminarijoje Galicijoje - štai tokia trumpa dailininko Juozo Ignatavičiaus jaunystės biografija.
J.Ignatavičius gimė 1884 m. spalio 25 d. Kaune. Čia prabėgo jo vaikystė ir jaunystė, čia jis baigė vidurinę mokyklą. Tačiau, kaip pasakoja dailininko amžininkai, kunigu jis netapo. Domininko Leperskio, kuris su J.Ignatavičiumi ne vienerius metus dirbo kartu restauruodamas bažnyčias, teigimu, dailininkas metė kunigų seminariją todėl, kad Ukrainoje susipažino su būsimąja žmona Lena. Tačiau prieš tai dar buvo tarnyba Rusijos caro kariuomenėje, vėliau karo mokyklos kursai Kijeve, frontas, net trys sužeidimai.
Po ilgesnių klajonių svetur, į Lietuvą J.Ignatavičius sugrįžo 1919 metais ir apsigyveno Ukmergėje. Vietos mokyklose dėstė piešimą, kūno kultūrą. 1927 metais persikėlė gyventi į Jonavą, kur gyveno net iki 1935 metų. Čia, netoli miesto kapinių, turėjo įsirengęs nedidelį namuką. J.Ignatavičiaus šeimoje augo du vaikai: dukra Regina ir sūnus Romas. Gyvendamas Jonavoje dailininkas daug tapė. Daugiausia jo kūryba buvo susieta su Lietuvos bažnyčiomis.
Savo menininko karjerą pradėjo dar Truskavos bažnyčioje, iš jo darbų Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje yra išlikę tapyti Vytauto Didžiojo ir šv. Kazimiero portretai bei kompozicija Paskutinė vakarienė. Tiesa, dailininkas buvo įdėjęs daug darbo ir dekoruodamas tuometinę Jonavos kleboniją. Bet vėliau gaisro metu klebonijos pastatas sudegė, kartu dingo ir J.Ignatavičiaus kūryba.
Po visą Lietuvą yra išblaškyta nemažai dailininko darbų. Keletas paveikslų yra Jonavos rajono Žeimių bažnyčioje. Kauno kunigų seminarijai jis tapė Žalgirio mūšį, Gedimino ir Trakų pilių vaizdus. 1929 metais Marijampolės marijonų gimnazijos užsakymu buvo nutapyti popiežiaus Pijaus XI, prezidento Smetonos, arkivyskupo J.Matulaičio, vyskupų Karoso, M.Reinio , kunigo Andriulio portretai. Nemažai paveikslų religine tematika 1929-1932 metais J.Ignatavičius tapė Kauno jėzuitų bažnyčiai.
Nevertėtų užmiršti ir dar vieno dailininko gyvenimo epizodo. Trys J.Mateikos paveikslo Žalgirio mūšis kopijos padarytos labai rūpestingai. Viena šio paveikslo kopija ilgą laiką buvo Kaune, Maironio namuose, kita Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo pastate, kuris tuomet buvo įsikūręs Kaune, Gedimino gatvėje. Šiandien šių paveikslų likimas nežinomas.
Gyvenant Jonavoje J.Ignatavičiui likimas iškrėtė pokštą, dėl ko jis buvo priverstas palikti šį miestą. Minint Kražių skerdynių 40-ųjų metinių sukaktį, dailininkas surengė savo kūrybos darbų parodą, kuri sėkmingai veikė Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Tačiau tam, kad surengtų minėtą parodą, J.Ignatavičius buvo priverstas imti kreditą iš banko, tad dailininkas bankui užstatė savo namą. Tačiau žmogus, kuris tuomet tvarkė J.Ignatavičiaus reikalus, su tais jo paimtais pinigais pabėgo į Ameriką. Taip menininkas liko ir be pinigų, ir be namo. Todėl 1935 metais jis su šeima persikėlė gyventi į Vilnių ir įsikūrė misionierių vienuolyne. Norėdamas užsidirbti pragyvenimui dailininkas dekoravo kai kurias Vilniaus bažnyčias.
Mirė J.Ignatavičius 1940 m. spalio 16 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse. Deja, jo kapas iki šių dienų neišliko.
Alfonsas ZUBRECKAS
© 2004 "XXI amžius"
|