| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Liko prisiminimai ir darbai Vytautas BAGDONAS
Kovo pabaigoje užgeso architekto Broniaus Kazlausko gyvybė. Iš gimtojo Vaitkūnų kaimo jo palaikai atlydėti į Svėdasų kapines, kur atgulė amžinojo poilsio šalia tėvų, giminių, kaimynų. Jis mirė sulaukęs jau garbaus amžiaus, perkopęs aštuoniasdešimtmečio slenkstį. Žmogaus nebėra. Gyvųjų širdyse liko gražūs prisiminimai, nuveikti jo darbai, projektuoti statiniai B.Kazlauskas gimė 1923 m. lapkričio 8 d. Svėdasų parapijos Vaitkūnų kaime, darbščių ūkininkų šeimoje. Čia, prie gražuolės Šetekšnos (Jaros) upės, prabėgo jo vaikystė. Jis ne tiktai padėdavo tėvams prie ūkio darbų, bet ir daug piešdavo, įamžindavo popieriaus lakštuose tėviškės gamtos grožį, upės vingius, senojo sodžiaus sodybas. Mokėsi pradžios mokyklose Kunigiškiuose ir Svėdasuose, paskui gabų jaunuolį tėvai leido mokytis į Rokiškio J.Tumo-Vaižganto gimnaziją. Šičia gimnazistą užklupo Antrasis pasaulinis karas, sovietinė okupacija. Jis neieškojo geresnio, lengvesnio gyvenimo, nesusiviliojo okupantų pažadais apie šviesų komunizmo rytojų. Bronius buvo tarp tų jaunuolių, kurie pasirinko kovotojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę kelią ir atkakliai siekė užsibrėžto tikslo, nepabūgo jokių gresiančių pavojų Atsiradus galimybėms, įstojo į Vilniaus dailės institutą, pasirinko architektūrą. Tapęs diplomuotu architektu, suprojektavo šalyje daug pastatų, kurie buvo teigiamai įvertinti, pripažinti. Neatsitiktinai B.Kazlauskas buvo paskirtas Lietuvos komunalinio ūkio projektavimo instituto Visuomeninių pastatų projektavimo skyriaus viršininku. Už nuopelnus architektūrai buvo įvertintas valstybine premija. Nors architektas buvo be galo užimtas, tačiau rasdavo laiko apsilankyti gimtinėje. Čia jis irgi suprojektavo ne vieną kultūrinėms, socialinėms reikmėms skirtą pastatą, konsultuodavo tuometinio Lenino keliu kolūkio statybos specialistus, suteikdavo vertingų pasiūlymų, neatsisakydavo padėti, jeigu iškildavo gimtinės žmonėms kokių nors problemų. Sovietmečiu daugelis pastatų būdavo panašūs į degtukų dėžutes suvienodėję, statyti pagal tipinius projektus, neišvaizdūs. Tuo tarpu B.Kazlausko projektuoti statiniai buvo saviti, originalūs, įdomūs, atspindėjo Aukštaitijos liaudies tradicijas, bet rėmėsi ūkišku racionalumu, skirdavosi nuo kitų panašių statinių architektūriniais sprendimais. Tuometiniame kolūkyje pastatyti kultūros namai, dispečerinė, poilsiavietė, kai kurie gyvenamieji namai bei kiti statiniai labai papuošė aplinką, buvo originalūs, tuo laiku objektai buvo gražiausi visame Anykščių rajone. B.Kazlauskas reiškėsi ir visuomeninėje veikloje, buvo Architektų sąjungos narys, daug rašė architektūros bei aktualiais gyvenimo klausimais periodinėje spaudoje. Aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje. 2000-aisiais už nuopelnus kuriant ir stiprinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugą apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjųsavanorių medaliu. Jam buvo paskirta I laipsnio valstybinė pensija. Išėjęs į užtarnautą poilsį, B.Kazlauskas paliko sostinę ir su šeima sugrįžo į gimtąjį Vaitkūnų kaimą, kur buvo likusi per karus, pokarių suirutes, melioracijos vajų stebuklingai išlikusi gimtoji sodyba. Jis pradėjo ūkininkauti tėvų ir senelių žemėje. Be to, suprojektavo ir organizavo paminklo partizanams statymą Kunigiškių kapinėse, šio architekto dėka Maleišių kaime, literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtinėje, 1969 metų rudenį buvo pasodinta 120 liepų alėja. Vaižganto 120-ųjų gimimo metinių proga organizuodamas šios alėjos sodinimą architektas B.Kazlauskas rašė ir metraštį, fiksavo, kas ir kur liepaites sodino. Kadangi Maleišiuose Tumų sodybvietę, kur stovi skulptoriaus Bernardo Bučo sukurtas Vaižganto biustas, juosė neskoninga, apipuvusi medinė tvora, architektas ėmėsi iniciatyvos išmūryti akmeninę tvorą. Jis pats tą tvorą projektavo ir vadovavo statymo darbams. B.Kazlauskas padėjo vaitkūniečiams sutvarkyti senas kapinaites ant vadinamojo Kapų kalnelio, atstatyti kryžių. Jis įkūrė Tėviškėnų bendriją, rinko prisiminimus apie gimtinės apylinkėse kovojusius Lietuvos partizanus, žymius kraštiečius. Buvo paminklo Laisvei Anykščiuose statymo komiteto narys. Daug prisidėjo prie tradicinių Vaižganto skaitymų Svėdasų krašte organizavimo. Praėjusių metų vasarą, minint Svėdasų miestelio 500-ąsias metines, gimtojo krašto patriotas B.Kazlauskas buvo apdovanotas Anykščių rajono mero Dariaus Gudelio padėka. Daug sumanymų, svajonių dar buvo jo mintyse, širdyje. Deja, nutrūkusi gyvenimo styga neleido architektui, ūkininkui, doram ir nuoširdžiam piliečiui įgyvendinti tai, ką planavo. Apie šalia mūsų buvusį B.Kazlauską byloja likę jo projektuoti pastatai, sodinti medžiai, statyti paminklai Svėdasų seniūnija, Anykščių rajonas Autoriaus nuotrauka
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |