Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtas kraštas
Istorijos ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Lietuva.Pasaulis
Nuomonės
Parodos
Poezija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Tautos kariuomenė

Alytaus šaulių rinktinei – 85-eri

Gintaras LUČINSKAS,

Alytaus apskrities karininko A
.Juozapavičiaus šaulių rinktinės vado pavaduotojas

Gydytojas dr. Simas Janavičius (1880-1956) – vienas iš Alytaus šaulių rinktinės įkūrėjų 1919 metais

Alytuje, prie Laisvės angelo paminklo, Nemunaičio šaulių būrio vadui Jonui Prieskieniui įteikiama vėliava. Dešinėje – kpt. D.Jėčys ir plk. ltn. B.Basiulis

Sakoma, kad šauliai – tautos kariuomenė. Taikos metu šauliai rengiasi tėvynės gynimui. Kam tai reikalinga, geriausiai 1928 metais atsakė Šaulių sąjungos įkūrėjas Vladas Putvinskis-Pūtvis: „Pagrindinis tėvynės gynėjo ypatumas glūdi žmogaus sieloje. Jos negalima sudaryti ūmai, trumpu laiku. Jis auklėjamas iš pat mažens. Tėvynės gynimo dvasia reikalinga ne vien tiems, kurie su ginklu rankose ją gina. Tikrai nenugalimas kraštas bus tiktai tas, kurio visi gyventojai – ir dideli, ir maži, ir vyrai, ir moterys – brangins savo krašto laisvę ir kaip galėdami ją stiprins ir gins. Tebūnie visi mūsų darbai nušviesti tėvynės meilės, tėvynės gynimo dvasios, tada visi jie tėvynei bus naudingi, ją stiprins ir gins“.

Birželį šventėme visos Šaulių sąjungos 85-metį, o spalio 22 dieną minėjome Alytaus šaulių rinktinės įkūrimo 85-ąsias metines.

Jei šaulių idėja ir Šaulių sąjungos įkūrimo iniciatyva kilo Kaune, tai partizaninis judėjimas prieš okupantus (vokiečius, lenkus, bolševikus) prasidėjo provincijoje vietos jėgomis. Dainavos krašto partizanų veikla taip pat prasidėjo daug anksčiau nei buvo įkurta šaulių organizacija. Iš Centro kilusi šaulių būrių kūrimo idėja jau rado veikiančius partizanų būrius, kuriems nesunku buvo įskiepyti šauliškumo idėjas.

1919 metų vasarą, išvykus iš Alytaus I pėstininkų pulkui, Alytuje liko maža ginkluota apsauga – Alytaus karo komendantūros kuopa kareivių su trimis karininkais. Nuo Vilniaus pusės skverbęsi lenkai prisiartino iki pat Alytaus. Netgi įvykdavo susišaudymų miesto pakraščiuose su jų žvalgais. Kovai su besiveržiančiu į Lietuvą priešu vietose buvo organizuojami kovos būriai: Perlojoje (Varėnos vls.), Meškučių kaime (Nedzingės vls.), Ryliškiuose (Merkinės vls.). 1919 metų vasaros pabaigoje grupelė patriotų suorganizavo būrį Alytuje. Komendantūra įteikė šautuvus ir paskyrė karininką mokyti kariškų dalykų. Po darbo valandų kareivinėse susirinkdavo 15-20 vyrų ir mokėsi šaudyti bei rikiuotės.

Šaulių sąjungos Alytaus būrys (vėliau – skyrius) įkurtas 1919 m. spalio 22 d., o patvirtintas LŠS Centro valdyboje spalio 29 dieną. Pirmąją valdybą sudarė pirmininkas dr. Simas Janavičius, Jonas Stankevičius ir Jonas Lapėnas. Instruktoriumi-vadu buvo paskirtas J.Marcinkevičius. Alytaus būrys tarp visos Lietuvos šaulių būrių užėmė garbingą vietą ir vadinosi L.Š.S. 2 būrys. Iš pradžių būryje buvo penkiolika vyrų.

Daugiausia teko dalyvauti kovose Perlojos, Akmens (Jokėnų), Liškiavos, Merkinės, Nedzingės, Nemunaičio, Ryliškių ir kitiems pafrontės būriams, iš pradžių veikusiems kaip partizanų būriai. Šaulių ir partizanų vardai dar ilgai buvo tariami vienas greta kito. Be sužeistųjų, kovose žuvo Adomas Dabrilka, Vincas Kaminskas, Pranas Šumskis, tėvas ir sūnus Grigai, mokytojas Juozas Bloznelis, lenkų piktadarių nužudytas kunigas Juozas Bakšys.

Karo su Lenkija metu Alytus buvo strategiškai itin svarbus visos Lietuvos centras, kartu su Marijampole dengęs Kauną iš pietų. 1920 m. rugsėjo 24 d. iš Kalvarijos į Alytų buvo perkeltas Šaulių fronto štabas, kuris koordinavo visų Alytaus ir Seinų apskričių šaulių būrių veiksmus. Šaulių fronto štabas, o nuo spalio 18 d. IV (Alytaus) Šaulių lauko štabas vadovavo besiformuojančiai Alytaus šaulių rinktinei iki pat 1921 metų pradžios, kada apskrityse atsirado LŠS skyriai. Formuojant skyrius, Alytaus skyrius tapo devynioliktuoju. Vėliau skyrius pertvarkytas į LŠS Alytaus XIX rinktinę.

1923 metų sausį Alytaus šaulių skyriaus būrys, vadovaujamas A.Venclausko, dalyvavo Klaipėdos krašto išvadavime. Ten nuo priešo granatos žuvo rinktinės instruktorius Jonas Pleškys. Kovose dalyvavo ir Perlojos būrio šauliai, kurie taip pat pasižymėjo. 1923 m. kovo 23 d. Perlojos bei vietinių būrių šauliai taip pat talkino 11-ojo pėstininkų Vilniaus pulko I bataliono kariams likviduojant lenkų partizanų sukurtą Varviškės „respubliką“ (Kapčiamieščio vls.). Tuo baigėsi Alytaus šaulių rinktinės ketverių metų tėvynės gynimo laikotarpis. Prasidėjo ramesnis organizavimosi darbas, šauliai buvo suburti į nuolatinius būrius. Buvo imtasi taikaus darbo: sporto, ugniagesybos, karinio parengimo, kultūrinės veiklos. Taikiu metu šauliai padėdavo policijai. Įvairių komunistinių švenčių išvakarėse naktimis patruliuodavo bei budėdavo savo apylinkėse. Paskutinė didelė operacija, kurioje dalyvavo šauliai, buvo 1939 metų rugsėjo viduryje internuojamų Lietuvoje lenkų kareivių kolonų judėjimo stebėjimas, kad neplėšikautų ir pan.

Pirmuoju skyriaus (rinktinės) vadu nuo 1921 m. sausio 1 d. buvo mjr. Adomas Džiūvė. Birželio 8 dieną jį pakeitė Feliksas Urnevičius, bet jau tų pačių metų lapkričio 1 dieną vadu tapo Pranas Šileika. Ir vėliau rinktinės vadai dažnai keitėsi. Nuo 1922 m. gegužės 10 d. iki 1923 m. birželio 15 d. rinktinei vadovavo Adolfas Venclauskas, o nuo 1923 m. birželio 15 d. iki 1926 m. sausio 1 d. – ats. mjr. Antanas Žemaitis. Nuo 1926 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 18 d. vadovavo kpt. Pranas Pučekas, nuo 1926 m. rugpjūčio 18 d. iki rugsėjo 1 d. – vyr.ltn. Vaclovas Alksninis. Nuo 1926 m. rugsėjo 1 d. vadu paskirtas kpt. Antanas Petruškevičius, kuris ilgokai rinktinei vadovavo, jo žmona Marija Petruškevičienė buvo Alytaus moterų šaulių rinktinės vadė. 1933 m. birželio 1 d. rinktinės vadu paskirtas kpt. Juozas Navikevičius. 1935 m. liepos 15 d. Šaulių sąjunga perėjo Krašto apsaugos ministerijos žinion, todėl Alytaus XIX šaulių rinktinės vadu buvo paskirtas Alytaus apskrities karo komendantas plk. Bronius Basiulis, jo padėjėjas buvo kpt. Dominykas Jėčys.

LŠS Alytaus skyriaus atstovų pirmasis suvažiavimas įvyko 1920 m. lapkričio 25 d. 1921 m. lapkričio 3 d. Alytuje įvyko rajonų vadų suvažiavimas, nes rinktinė buvo padalyta į tris rajonus: 1. Alytaus (vadas Grybauskas) su Alytaus, Alovės, Antnemunio, Ūdrijos, Krokialaukio, Miroslavo ir Punios būriais. 2. Perlojos (vadas Jokubaitis) su Perlojos, Nedzingės ir daugų būriais. 3. Merkinės (vadas Glaveckas) su Merkinės, Ryliškių, Liškiavos, Seirijų, Metelių ir Nemunaičio būriais. 1921 m. lapkričio 27 d. Alytuje įvyko rinktinės šešiolikos šaulių būrių atstovų suvažiavimas. 1921 metais Alytaus apskrityje buvo perregistruoti 567 šauliai. 1931 m. sausio 1 d. LŠS Alytaus XIX rinktinėje buvo 1142 šauliai (913 rikiuotės šaulių – rikių, 99 ne rikiuotės šauliai, 130 moterų) ir šeši rėmėjai, o 1939 m. sausio 1 d. jau buvo 2243 šauliai, tarp jų 1892 rikiuotės šauliai, 146 šauliai rėmėjai, šeši garbės šauliai, 199 moterys ir 450 kandidatų. 1940 metais rinktinę sudarė 60 šaulių būrių: Alytaus 1-as, Alytaus 2-as, Alytaus atsargos karininkų, Alytaus kalėjimo tarnautojų, Alytaus moksleivių, Alytaus pionierių, Alytaus rėmėjų, Alytaus moterų, Akmens (Jokėnų), Alovės, Antnemunio, Avižienių, Birštono, Bobriškių, Buktininkų, Buckūnų, Bukaučiškių, Butrimonių, Cijūniškių, Daugų, Dzirmiškių, Geidukonių, Giraitės, Jiezno, Kibyšių, Krikštonių, Krokialaukio, Lelionių, Liškiavos, Mankūnų, Merkinės, Meškučių, Metelių, Miklusėnų, Miroslavo, Nedzingės, Nemaniūnų, Nemunaičio, Norulių, Parėčėnų, Perlojos, Pikelionių, Pilvingių, Pivašiūnų, Punios, Puvočių, Radžiūnų, Raitininkų, Ryliškių, Santaikos, Seirijų, Simno, Skraičionių, Stakliškių, Tolkūnų, Ūdrijos, Užupių, Varėnos, Volungės – Talokių, Žagarių.

1925 m. kovo 18 d. Alytaus gimnazijoje įsteigtas moksleivių šaulių būrys, kuris 1930 m. rugsėjo 1 d. Švietimo ministerijos įsakymu uždraustas, bet 1939 m. birželio 3 d. draudimas moksleiviams organizuotis į šaulių būrius buvo atšauktas. 1927 metais įsteigtas šaulių būrys Alytaus aukštesniojoje miškų mokykloje. Mokyklos programoje buvo privalomos karinio parengimo pamokos. Šauliai išlaikydavo karinio parengimo naujokų egzaminus ir šis būrys buvo pavadintas Mokomuoju šaulių būriu.

1936-1938 metais Alytaus šauliai, vadovaujami komiteto pirmininko A.Rukuižos ir Alytaus apskrities komendanto padėjėjo (šaulių rinktinės vado) kpt. D.Jėčio, pasistatė šaulių namus su didele sale ir restoranu, kainavusius 200 tūkstančių litų ir pavadintus Antano Juozapavičiaus vardu.

Už pasižymėjimus ir nuopelnus Šaulių sąjungai „Šaulių žvaigždės“ ordinu buvo apdovanoti 37 Alytaus XIX šaulių rinktinės pasižymėję šauliai.

Du dzūkai buvo išrinkti Šaulių sąjungos Centro valdybos pirmininkais: prof. V.Krėvė-Mickevičius (1922 m. liepos 24 d.-1924 m. vasario 29 d.) ir dailininkas A.Žmuidzinavičius (1929 m. balandžio 26 d.-1934 m. lapkričio 30 d.).

Karinis rengimas. Šaulių gyvenime buvo tokios pagrindinės kryptys: šaulių ideologija, karo mokslas (rikiuotė, drausmė, kovos taktika, ginklai, vadovavimas), sportas. Padedant Alytuje dislokuotų Ulonų pulko ir Atskiros Artilerijos grupės karininkams, šauliai buvo mokomi pagal nustatytą karinio parengimo programą: kariniai pratimai, statutų įsisavinimas, rikiuotės mokymai, šaudymo pratybos ir varžybos, lauko manevrai rinktinėje ir su kitomis rinktinėmis, taip pat vyko sanitarijos bei higienos kursai ir t.t. 1930 metais 180 rinktinės šaulių turėjo leidimus namuose laikyti ginklą.

Šauliai – ugniagesiai. Trečiojo dešimtmečio antroje pusėje LŠS ėmėsi iniciatyvos kurti šaulių ugniagesių komandas. Pagal vadovybės sumanymą, ugniagesių komandos turėjo būti sukurtos prie visų šaulių būrių. Minimalia gaisrininkų įranga ir materialiai remti turėjo prisidėti valsčių savivaldybės. Karo atveju šaulių ugniagesių komandos turėjusios tapti priešdujinėmis (priešcheminėmis) komandomis. 1930 metais šaulių ugniagesių komanda buvo įsteigta Alytuje, kituose būriuose susiformavo 1934-1935 metais. Buvo skelbiamos priešgaisrinės savaitės, kurių metu skaitomos paskaitos trobesių ir miškų nuo gaisro apsaugos klausimais. Rinktinėje buvo rengiami šauliams ugniagesių viršininkų – brandmajorų kursai.

Kultūrinė veikla. Spauda. Buvo organizuojami įvairūs pasilinksminimai su vaidinimais, rengiamos loterijos, ekskursijos, gegužinės, valstybinių ir kariuomenės švenčių minėjimai ir iškilmės, vėliavų šventinimai, skaitomos paskaitos, vyko medelių sodinimo akcijos. Alytaus apylinkėse buvo daug piliakalnių ir jų niekas neprižiūrėjo. Alytaus apskrities valdyba jų globą pavedė šauliams. Buvo įprasta Nepriklausomybės sukaktuvių progomis savo lėšomis statyti paminklus (pastatyti Alytuje, Ryliškiuose, Meškučiuose, paplentėje šalia Margelių vienkiemio (Alovės vls.), Nedzingėje, Varėnoje ir kt.) 1928 metais rinktinės vadas kpt. A.Petruškevičius surengė šauliams iškylą dviračiais pagal demarkacijos liniją su Lenkija kraštui pažinti. Alytuje 1930 metais susibūrė A.Briedžio vadovaujamas šaulių choras, kurį A.Likerauskas vėliau išplėtė ir pavadino miesto visuomenės choru. Jam nuolat akompanuodavo LDK Birutės II-ojo ulonų pulko orkestras. Choras koncertuodavo per visuomenės šventes ne tik Alytuje, bet ir apylinkėse, Kauno radiofone, o sekmadieniniai koncertai Alytaus miesto parko estradoje tapo tradicija. 1935 metais Alytaus karinės įgulos aikštėje buvo surengta pirmoji Senovės diena Dzūkijoje. Svarbiausia jos programos dalis – LDK Vytauto laikų misterija (vaidinimas). Joje dalyvavo II ulonų pulko orkestras, šaulių choras, dzūkų raiteliai iš Merkinės, Perlojos, I Varėnos ir kt. Aikštėje buvo pastatytas senovės pilies maketas, inscenizuotas mūšis tarp užpuolusių aikštę Lietuvos priešų ir misterijoje dalyvavusių raitelių. 1937 metais stadione įvyko gimnazijos, šaulių ir ulonų chorų dainų šventė, o 1939 m. rugsėjo 2-3 d. – pirmoji Dzūkų dainų šventė, kurioje dalyvavo 32 chorai, jungę 2000 dainininkų iš visos Dzūkijos. Ypač pagyvėjo kultūrinė veikla, kai XIX rinktinė pasistatė savo namus. 1938 metais naujai pastatytuose Šaulių namuose A.Likerauskas ir S.Navickas su choru, akompanuojant pulko orkestrui, pastatė J.Duboys kantatą „7 Kristaus žodžiai ant kryžiaus“. Solo partijas atliko kviestiniai svečiai – Kauno operos žvaigždės V.Jonuškaitė, K.Petrauskas, M.Rakauskaitė, I.Nauragis. Tai buvo neeilinis įvykis alytiškių gyvenime. 1939 m. birželio 24 d. Alytaus šaulių choras (vadovas A.Likerauskas) dalyvavo Šaulių sąjungos dainų šventėje Kaune. Kultūriniame Alytaus gyvenime dalyvavo ir dramos mėgėjų saviveiklinis šaulių teatras (įkurtas 1933 m.), tautinių šokių grupė, Šaulių namų džiazas (įkurtas 1938 m.). Varėnos, Merkinės šauliai turėjo pučiamųjų orkestrus. Vadovaujant M.Petruškevičienei šaulės moterys buvo vienos aktyviausių šalyje: organizavo įvairias parodas, konkursus, apžiūras. 1926-1928 metais buvo leidžiamas rinktinės laikraštis „Dainavos šaulys“ (red. J.Bartkaitis, vėliau A.Čiuoderis). Be to, buvo įsteigta ir šaulių biblioteka bei skaitykla.

Sportas. 1926 metų vasarą Alytuje įvyko apskrities Šaulių sporto šventė. Šaulių sporto instruktoriumi buvo Alytaus gimnazijos kūno kultūros mokytojas Karolis Dineika. 1932 m. birželio 10-23 d. netoli Alytaus, Simaniškių šile, vyko pirmoji šaulių fizinio lavinimo stovykla. Joje buvo atliekamos karinio pobūdžio pratybos ir išeita sportinio lavinimo programa (sporto instruktorius K.Dineika). 1935 metais Alytuje buvo įkurtas šaulių sporto klubas „Dainava“, kuriame veikė šios sekcijos: futbolo, tinklinio, gimnastikos, bokso, krepšinio, vandens sporto, žiemos sporto, sportinio šaudymo. Futbolo komanda kasmet dalyvavo Marijampolės apygardos futbolo pirmenybėse, buvo apygardos pirmenybių nugalėtoja. 1939 m. birželio 18 d. Alytaus pionierių šaulių būrys Dauguose surengė dzūkų krašto vandens sporto dieną. Programoje – Daugų ežere laivelių, motorlaivių ir baidarių lenktynės, plaukikų rungtynės įvairiais būdais, šuoliai nuo bokšto į vandenį, kliūčių nugalėjimas motorlaiviais ir kt. Būriuose veikė sporto sekcijos, šauliai nuolat dalyvaudavo įvairiose sporto varžybose ir šventėse.

Dzūkijos kunigai – šauliai. Partizanų-šaulių rėmėjais buvo kunigai Šopara ir Leonas Petkelis (mirė 1935 m.). Pastarasis buvo ne tik dvasios, bet ir visuomeninio bei karinio-partizaninio veikimo vadas, net dalyvavo pirmosiose fronto linijose su partizanais. Buvo vienas iš Perlojos partizanų būrio vadų. Kai kurie kunigai prisidėjo prie šaulių – partizanų apginklavimo. Kun. Alfonsas Petrulis Pivašiūnų būriui 1920 m. gruodžio 20 d. pristatė dešimt šautuvų ir 500 šovinių. 1918 metais Nedzingės klebono Šoparo paraginti, ūkininkai nuginklavo vokiečių okupacinę administraciją. Taip pasielgta su dvaro ūkvedžiu, pienininku ir kareiviais, kurie prižiūrėjo ūkio darbus. Seinų apskrities Kučiūnų klebonas kun. J.Galeckas suorganizavo vokiečių nuginklavimą ir rekvizuotų gyvulių atėmimą iš vokiečių, kurie, besitraukdami į Vokietiją, juos norėjo pasiimti su savimi. Šaulys kun. Juozas Bakšys, Merkinės progimnazijos direktorius, aktyviai dalyvavo vietos gyvenime. Jo labai nekentė lenkai, kurie jį 1924 m. gruodžio 17 d. iš pasalų peršovė. Nuo žaizdos kunigas mirė Kauno ligoninėje 1925 m. sausio 7 d.

Tragiškas likimas laukė šaulių 1940-aisiais. Išduota Lietuvos kariuomenė, likimo valiai palikta Šaulių sąjunga. Iš pradžių ji nuginkluojama, vėliau uždraudžiama ir likviduojama. Iki karo pradžios buvo suimta, įkalinta, ištremta apie 70 proc. buvusių šaulių, daug jų nužudyta. Nemažai šios organizacijos narių žuvo nuo okupantų vokiečių kulkų. Pasitvirtino teiginys, kad nesvarbu, koks okupantas: jis su pavergta tauta visada elgiasi žiauriai.

Prasidėjus karui, 1941 m. birželio 23 d. Alytaus gimnazijos mokytojo M.Babiliaus iniciatyva buvo sušauktas vietos lietuvių susirinkimas, kuris išrinko Komitetą viešajai tvarkai palaikyti. Komitetas paskyrė laikinai eiti apskrities viršininko pareigas kpt. S.Maliauską, o laikinuoju Alytaus komendantu – kpt. D.Jėčį. Pirmomis karo dienomis Alytuje susiformavo trys šaulių-partizanų būriai: kpt. D.Jėčio būrys veikė dešiniajame Nemuno krante, ats. ltn. V.Šimoliūno būrys – prie kelio į Kauną, o ats. ltn. B.Meškelio būrys – artilerijos kareivinių rajone. Deja, vokiečiai sukilėlius palaikė priešais, suėmė, nuginklavo ir, nuvedę į Nemuno pakrantę, birželio 23 dienos vakare 42 vyrus sušaudė. Kai kurių žuvusių šaulių pavardės yra žinomos: būrio vadas ats. ltn. Benjaminas Meškelis, viršila Pranas Valiulis, Juozas Andriuškevičius, Juozas Laukaitis, Andrius Tamulevičius, Leonas Miglinas, Juozas Pakrosnis…

Daug buvusių šaulių dalyvavo ginkluotoje partizaninėje kovoje pokario metais, daug jų paaukojo gyvybes ant Tėvynės aukuro.

Prasidėjus Atgimimui, Alytaus šaulių kuopa atkurta 1990 m. spalio 26 d. Alytuje. 1991 m. sausio 16 d. Alytaus šaulių kuopa buvo prijungta prie „Dainavos“ rinktinės, kuri buvo įkurta Varėnoje (vadas S.Arnauskas), vėliau štabas perkeltas į Druskininkus (vadas V.Kleinotas).

1991 m. rugsėjo 2 d. iš „Dainavos“ šaulių rinktinės Alytaus rinktinė atsiskyrė į atskirą Alytaus šaulių rinktinę, kuriai 1991 m. spalio 25 d. Alytaus miesto valdybos potvarkiu suteiktas karininko Antano Juozapavičiaus vardas.

Sunkiomis Tėvynei 1991 metų sausio ir vėlesnėmis dienomis Alytaus rinktinės šauliai budėjo Aukščiausiosios Tarybos apsaugos būryje. Keturiolika šaulių apdovanoti Sausio 13-osios medaliais.

1998 metų vasarį, LŠS reorganizavus visas rinktines, abi Dzūkijos šaulių rinktinės sujungiamos į vieną Alytaus apskrities karininko A.Juozapavičiaus šaulių rinktinę su štabu Alytuje, buvusiuose Šaulių namuose, ir kuopomis Alytuje, Druskininkuose, Lazdijuose, Varėnoje, Veisiejuose.

1999 metų vasarą LŠS įkūrimo 80-ųjų metinių proga Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios šventoriuje šauliai pastatė paminklą iš akmenų, surinktų iš įvairių Dzūkijos vietovių, visiems žuvusiems už Lietuvos laisvę šauliams atminti.

Šiuo metu rinktinę sudaro dvylika kuopų, iš jų septynios – vien tik jaunųjų šaulių kuopos. Šaulių veikloje dalyvauja 1082 šauliai; iš jų: 773 jaunieji šauliai, 72 rikiuotės šauliai, 237 ne rikiuotės šauliai. Rinktinės šauliai kasmet rengia ir dalyvauja valstybinių, tautinių, karinių, šaulių švenčių minėjimuose bei pažymint reikšmingas istorines ir karių savanorių bei kitas minėtinas dienas, aktyviai dalyvauja minint partizanų žūties metines. Rinktinė ir kuopos rengia savo metines šventes. Per šventes dalyvauja iškilmingose pamaldose, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę pagerbime, vyksta priesaikos ir pasižadėjimo ceremonijos. Alytaus apskrityje jau tapo žinomas Šaulių namų meno kolektyvas „Versmė“, o 2003 metais susibūrė ir jaunimo estradinė grupė „Elegija“. Tęsiant prieškario tradicijas, 2001 m. gruodžio 9 d. įvyko apskrities šaulių sporto klubo steigiamasis susirinkimas Alytuje. Klubas pavadintas „Dzūko“ vardu. Įkurtos sekcijos: šaudymo, virvės traukimo, sportinės žūklės, orientavimosi, kliūčių ruožo, kovinės savigynos, šaškių – šachmatų ir aviamodeliuotojų. 2002 m. kovo 7 d. klubo įstatai įregistruoti Alytaus apskrities viršininko administracijoje. Kasmet organizuojamos sporto šventės kuopose ir rinktinėje, dalyvaujama LŠS sportiniuose renginiuose. Jaunųjų šaulių iniciatyva įkurtas „Trimito“ fanų klubas, kuris rengia įvairias jaunimo akcijas, ekskursijas. Nuo 1999 metų rengiamos vasaros stovyklos jauniesiems šauliams bei moksleiviams (kandidatams į jaunuosius šaulius). Tais metais stovyklavo 69 dalyviai, 2000 m. – 216, 2001 m. – 612, 2002 m. – 808, 2003 m. – 973, 2004 m. – 936. Rinktinės šauliai turi savo kapelioną. Tai – Alovės ir Ryliškių parapijų klebonas kun. Stanislovas Stankevičius. Draugiški ryšiai palaikomi su Alytaus apskrities administracija bei miestų ir rajonų savivaldybėmis, DK Birutės MPB, KASP Dainavos apygardos 1-os rinktinės vadovybėmis, Alytaus miesto ir rajono PK, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Alytaus komitetu, Alytaus miškų urėdija, Alytaus miesto kraštotyros muziejumi ir kitomis organizacijomis.

Rinktinės vadovybės vardu sveikiname Alytaus apskrities karininko A.Juozapavičiaus šaulių rinktinės šaulius rinktinės įkūrimo 85-ųjų metinių proga. Linkime, kad neišblėstų šaulių idėjos ir jos įkvėptų naujiems darbams tėvynės labui. Tegul jus lydi sėkmė ir nepristinga ryžto!

Spalio 23 dieną buvo dedamos gėlės prie Laisvės angelo, aukotos šv. Mišios Šv. Angelų Sargų bažnyčioje ir vyko iškilmingas minėjimas Alytaus šaulių namų salėje.

© 2004 "XXI amžius"