Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtas kraštas
Istorijos ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Lietuva.Pasaulis
Nuomonės
Parodos
Poezija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Kompaktinis diskas apie juodžiausią Lietuvos istorijos laikotarpį

Iš kairės: Egidijus Vaškevičius, Ignas Miniotas, Limbertas Klimka, Irena Seliukaitė ir Eligijus Juvencijus Morkūnas

Spalio 18 dieną UNESCO rūmuose Paryžiuje atidaryta paroda „Lietuviško žodžio kelias istorijos kryžkelėje”, skirta lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečiui paminėti. Į šią parodą iškeliavo ir kompaktinis diskas “Iš tremties į Europą”, kuriame – juodžiausias Lietuvos istorijos laikotarpis: valstybingumo praradimas XVIII a. pabaigoje ir XX a. penktajame dešimtmetyje bei parodomos daugialypės kovos formos, siekiant išlaikyti identitetą, atsikovoti ir išsaugoti spaudą gimtąja kalba.

Teksto medžiaga, iliustracijos ir videoklipai, įgarsinimas sukomponuoti į „seną knygą“, kurioje įdėta „popierinių“ skirtukų su temų pavadinimais. Kiekvienos temos puslapiai iliustruoti, iliustracijas galima peržiūrėti pasirinktinai arba joms nuosekliai keičiantis. „Atidarius“ nuotrauką su perforacija, kadras atgyja ir matome, kaip buvo patenkama į pogrindinę spaustuvę „ab“ arba kaip vykdavo pamokėlės daraktorių mokykloje, arba kaip buvo rengiama spauda pokario partizanų bunkeriuose. Siužetai trumpi ir įtaigūs, jų yra šeši: spaustuvė, bunkeris, vagonas, mokykla, knygų kapojimas, interviu su tremtyje gimusiu J.Markausku. Tekstus skaito aktorius Dainius Svobonas.

Pristatomos šios temos: „Lietuva ir Europa: šiek tiek istorijos“, „Rusijos imperijos valdžioje“, „Už tikėjimą ir laisvę“, „Daraktoriai, knygnešiai, blaivybė“, „Atsikovojus spaudą“, „Nepriklausoma Lietuva – gaivaus oro gurkšnis“, „Vėl okupacijos“, „Iš tremties į laisvę – sugrįžimas į Europą“.

Skyrelyje „Lietuva ir Europa: šiek tiek istorijos“ pristatoma valstybingumo pradžioje pasirinkta orientacija į Vakarų pasaulį. Kitose temose atsispindi valstybingumo institucijų naikinimas Lietuvoje, lietuvių rusifikacija ir tautos pastangos išlaikyti savo tikėjimą ir kalbą, parodoma pergalės išdava – tiesioginė kova už valstybingumo atstatymą. „Gaivaus oro gurkšnis“, įkvėptas atkūrus valstybingumą, įgalino priešintis vėlesnei okupacijai ginklu ir knyga (skleidžiamas bunkeriuose spausdintas žodis, pristatoma lietuviška savilaida).

Vytauto Didžiojo universitete rugsėjo 27 dieną kompaktinį diską pristatė jo autoriai – Lietuvos liaudies buities muziejaus direktoriaus pavaduotojas dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas (idėja ir scenarijus), VDU multimedia laboratorijos vedėjas Egidijus Vaškevičius (disko dizainas ir pateikimo būdas), dalyvavo prie išleidimo dirbę Inga Levickaitė ir Gražina Teodora Morkūnienė bei videosiužetų veikiantys asmenys – Rumšiškių muziejaus dvaro akademijos direktorė Gita Šapranauskaitė (jos vadovaujama įstaiga ir laimėjo paskelbtą konkursą), muziejininkė Irena Špakauskienė, tremties liudininkė (trylikos metų mergaitė buvo ištremta prie Laptevų jūros), ir tremtyje gimęs mokytojų sūnus Jonas Markauskas, dabar KTU Informacinių technologijų plėtros instituto direktoriaus pavaduotojas.

E.J.Morkūnas papasakojo, kad finansavimo šaltinį – Vyriausybės skelbtą konkursą nevyriausybinėms organizacijoms – surado muziejaus skyriaus vedėjas Ignas Miniotas. Susipažinus su konkurso sąlygomis, E.J.Morkūnui kilo idėja pristatyti spaudos draudimo laikotarpį. Spaudos atsikovojimo 100 metų jubiliejus ir Europos diena davė impulsą išleisti kompaktinį diską. Pasirinkta tema Vyriausybės kanceliarijos komisijai pasirodė originali ir atitinkanti konkurso sąlygas, todėl buvo paremta.

E.J.Morkūnas padėkojo visiems prisidėjusiems ir parėmusiems kompaktinio disko išleidimą: Lietuvos liaudies buities muziejui, Rumšiškių muziejaus dvaro akademijai, Vytauto Didžiojo universitetui ir Laptevų jūros tremtinių brolijai „Lapteviečiai“. Susirinkusiesiems kilo daug minčių. Apie kompaktinio disko tiražavimo ir sklaidos būtinumą kalbėjo J.Markauskas, kūriniu labai domėjosi „Šviesos“ leidyklos darbuotojai, Alytaus muziejininkų grupė, VDU darbuotojai. Kultūros ministerijos atstovė Irena Seliukaitė pastebėjo, kad tarp visų puikių renginių ir kūrinių, skirtų paminėti lietuviškos spaudos atsikovojimą, šis išsiskiria originalumu, turi išliekamąją vertę. Ji pabrėžė, kad būtina šį leidinį tiražuoti ir pažadėjo, kiek galėsianti, padėti tam tikslui rasti lėšų.

Visi kalbėjusieji, kaip ir recenzentas akademikas Antanas Tyla, teigiamai įvertino kompaktinį diską ir pripažino, kad būtinai reikėtų jį išleisti anglų bei esperanto kalbomis. Pastaroji kalba yra labiausiai paplitusi tarp dirbtinių kalbų, ja daugiausia naudojasi romanų kalbų grupės tautos. 2005 metais tos kalbos, gimusios Lietuvoje, vartotojų pasaulinis kongresas vyks Lietuvoje. Norisi tikėti, kad finansinė parama kompaktiniam diskui išversti ir padauginti atsiras.

Dr. Aistė LAZAUSKIENĖ

© 2004 "XXI amžius"