|
Florencijos tapytojo Šv. Kazimieras ruošiamas eksponuoti
Iš Florencijos į Vilnių atkeliavęs žinomiausio pasaulyje šventojo Kazimiero atvaizdo originalas, apie 1670 metus nutapytas Karlo Dolčio, rengiamas eksponuoti Taikomosios dailės muziejaus antrame aukšte, šalia kitų šv. Kazimiero atvaizdų ir vertingiausių XVI-XIX a. sakralinės tapybos kūrinių. Iki šių metų pabaigos Vilniuje viešėsiantis paveikslas simboliškai pratęs Šv. Kazimiero jubiliejiniams metams skirtą parodą.
Pasak Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojos Loretos Meškelevičienės, galimybė pasiskolinti šį garsųjį paveikslą atsirado po Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio apsilankymo pavasarį Florencijos Piti rūmų galerijoje ir pokalbio su šios galerijos bei reprezentacinių apartamentų muziejaus direktore Serena Padovani. Ji ir Italijos kultūros ministerijos speciali komisija, sprendžianti kūrinių laikiną deponavimą užsienyje, sutiko dar šiemet Šv. Kazimiero jubiliejinių metų pabaigai leisti į Lietuvą atvežti ir du mėnesius Vilniuje eksponuoti paveikslą "Šv. Kazimieras".
L. Meškelevičienės duomenimis, Lietuvos muziejai dar nė karto neturėjo galimybės pasiskolinti paveikslo iš tokio pasaulinio garso muziejaus kaip Florencijos Piti rūmų galerija. Taikomosios dailės muziejuje šiandien paveikslo parodą atidarys ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas.
Tamsaus kolorito paveiksle vaizduojamas šventasis Kazimieras su aureole debesų fone, ekstazėje giedantis pamėgtą giesmę Marijai "Omni die dic Mariae mea laudes anima". Karalaičio mantija vilkinčio jaunuolio žvilgsnis paveiksle nukreiptas į dangų, viena ranka priglausta prie krūtinės, kitoje laikomas popieriaus ritinys su giesmės žodžiais, šalia - karūna ir lelijų žiedai. Kūrinys meniškai įprasmina vienintelio Lietuvos šventojo ir globėjo dorybes ir išreiškia šv. Kazimiero asmenybės sampratą Katalikų Bažnyčioje. Tai labiausiai paplitęs pasaulyje Šventojo atvaizdas, nuolat tiražuojamas sakralinėje literatūroje apie šventuosius bei religinės paskirties paveikslėliuose ir panašiuose spaudiniuose.
Paveikslo autorius, florentietis dailininkas K. Dolčis (1616-1686) piešė manieristų įtakoje, daugiausia miniatiūrinius madonų ir šventųjų paveikslus, nevengė sentimentalizmo. Dailėtyrininkų vertinimu, daugelis jo darbų, kaip "Šv. Cecilija", "Kristus laimina duoną ir vyną", "Erodiada su šv. Jono galva" yra vertingi savo techniškai rūpestingu atlikimu ir malonūs akiai savo švelnia koloristika ir linijomis.
Florencijos Piti rūmuose, kuriuose nuo XVI a. buvo Toskanos didžiųjų kunigaikščių, nuo XIX a. - Italijos karalių rezidencija, dabar veikia trys pasaulinės reikšmės ir garso muziejai: Rūmų galerija ir karališkieji apartamentai, Sidabro muziejus ir Modernaus meno galerija. Rūmų galerijoje ir karališkuose apartamentuose Italijos ir kitų Europos šalių senosios dailės raida pristatoma ne chronologine seka ir geografine tvarka, kaip yra kitoje Florencijos Ufici galerijoje, bet tapybos ir kiti kūriniai yra integruoti į baroko ir klasicizmo reprezentacinės rezidencijos interjerus.
Pagal Eltą
© 2004 "XXI amžius"
|