Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Išeivijos istorikai apie Katalikų Bažnyčią sovietinėje Lietuvoje

Ramūnas LABANAUSKAS

Dauguma Antrojo pasaulinio karo į Vakarus nublokštų Lietuvos istorikų laikė save katalikais, todėl nenuostabu, jog jie labai domėjosi Katalikų Bažnyčios likimu okupuotoje Lietuvoje. Katalikų Bažnyčios sąvoka apima labai plataus diapazono visuomeninius reiškinius: hierarchiją, tikinčiųjų bendruomenę, oficialų mokymą. Šiame straipsnyje apsiribota Katalikų Bažnyčios, kaip institucijos, santykio su sovietine valdžia, pasauliečių tikėjimo, jo išorinės raiškos, masto bei funkcionavimo atskiruose visuomenės sluoksniuose priežasčių, Katalikų Bažnyčios doktrinos (ideologijos) santykio su tautiškumo ideologija atskleidimu.

Partizaninis karas prieš
sovietinius okupantus

Lietuvos masinės ginkluotos rezistencijos pradžios
60-osioms metinėms

Akad. Antanas TYLA

Lietuvos partizaninis karas prieš sovietinius okupantus prasidėjo 1944 metų vasaros antroje pusėje ir užsitęsė ištisą dešimtmetį, turėjo aiškų ir kryptingą tikslą - Lietuvos laisvės iškovojimas. Šis Lietuvos valstybės piliečių siekis buvo suformuluotas pirmaisiais sovietinės okupacijos metais, trumpam realizuotas Lietuvos laikinosios vyriausybės funkcionavimu, paskui tęsėsi kuriant Lietuvos laisvės armiją, Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą, Lietuvos vietinę rinktinę, Tautos apsaugos rinktinę, partizaninės kovos organizaciją „Vanagai”.

Tuskulėnų žemė priglaudė nužudytų partizanų kūnus

Tuskulėnų tragedijos 60-osioms metinėms

Alfonsas ZUBRECKAS

Daugiau kaip 700 sovietinio teroro aukų rado amžinojo poilsio vietą Tuskulėnų parke Vilniuje. Šioje rimties ir susitaikymo vietoje Vėlinių dieną pagerbtas 1944-1947 metais KGB sušaudytų ir Tuskulėnų parke užkastų žmonių atminimas. Nuo šiol visų čia surastų aukų palaikai, beveik dešimtmetį laikyti Lietuvos genocido aukų muziejuje, ilsėsis baigtame statyti kolumbariume.

Vos tik Lietuvoje nutilo karo salvės, šalyje pradėjo kurtis partizanų būriai kovai su rusų okupantais. Ir kasdien jų gretos gausėjo. Tai itin siutino NKVD-NKGB-MGB darbuotojus, gyventojų teroro organizatorius pokario Lietuvoje. Todėl jau 1944 m. lapkričio 13 d. laikinasis tuometinės Lietuvos prokuroras Fiodoras Girko tuometiniam Sovietų Sąjungos prokurorui Konstantinui Goršeninui rašė: „Esant dabartinei padėčiai, reikalingos energingos, ryžtingos priemonės – bauginimo ir negailestingumo priemonės“. 1945 metų pavasarį NKVD įgaliotinis Kačkinas susitikime su Čekiškės gyventojais pasakė: „Ne mylėti mane turi vietiniai gyventojai, bet bijoti, o tvarką aš įvesiu teroru“.