|
Lietuviškos spaudos atgavimo 100-mečiui
Karininkas, švietėjas, spaudos darbuotojas
Skubėte skuba 2004ieji Kalbos ir knygos metai su virtine nusidriekiančių švenčių ir įsimintinų datų. Į Rokiškio krašto istorijos puslapius įrašomi nauji įvykiai, susitikimai, įdomesni renginiai.
Gegužę per rajoną nuvilnijo Knygos šventė, rugsėjį Rokiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko konferencija knygnešiams atminti. Spalio 28 dieną čia taip pat vyko konferencija, skirta kraštiečio Lietuvos kariuomenės Vyriausiojo štabo majoro, karinės spaudos darbuotojo, švietėjo, bibliofilo Petro Jakšto 105osioms gimimo metinėms paminėti. P.Jakšto asmenybė gerai žinoma vyresniosios kartos rokiškėnams, o daugiausia jį pažinojo, labiausiai juo domėjosi šilutiškiai. Šis šviesios atminties karininkas ir knygos mylėtojas nusipelnė ne tik daug gražių žodžių, bet ir didelės pagarbos.
Petras Jakštas (1899-1988) gimė Rokiškio rajono Stramilių kaime, ūkininko šeimoje. Mokėsi Rokiškio valdinėje mokykloje, o 1914 metais tėvai jį išleido į Petrapilį, kur iki 1918-ųjų mokėsi Šv. Kotrynos gimnazijoje. Baigęs šešias klases grįžo į Lietuvą. Norėdamas įgyti aukštesnį išsilavinimą, 1920 metais įstojo į Lietuvos karo mokyklą, ją baigė ir buvo paskirtas į 7-ąjį pėstininkų pulką, suteikiant jam pėstininkų leitenanto laipsnį. P. Jakštas neapsiribojo žiniomis, įgytomis Karo mokykloje. Atlikdamas karinę tarnybą Klaipėdoje baigė suaugusiųjų gimnazijos kursus, perkeltas į Kauną įstojo mokytis į Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Studijavo universitete nuo 1927 metų iki 1932-ųjų pavasario semestro. Universitete įgytas istorijos, kalbų, bibliografijos ir kitas žinias pritaikė praktikoje: nuo vaikystės rinko knygas, kaupė asmeninę biblioteką, kariuomenėje dirbo spaudos ir švietimo srityje, redagavo Karį, bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose: Žvaigždutė, Ateities spinduliai ir kt. Buvo XXVII knygos mėgėjų draugijos narys. Kaip Kauno karo mokyklos auklėtinis ir Lietuvos kariuomenės Vyriausiojo štabo karininkas prieškario Lietuvoje jis buvo atsakingas už švietimą, spaudą ir karių kapų rūpinimąsi. P. Jakštas tiesiogiai dalyvavo kuriant žuvusiųjų lietuvių karių memorialą Červonkoje (Latvija) ir Nežinomo kareivio kapą Kaune. 1941 metais paleistas į atsargą, dirbo Lietuvos MA lietuvių kalbos sekretoriumi. Slėpdamasis nuo bolševikų represijų, 1944-1955 metais gyveno nelegaliai, slapstėsi Rygoje. 1955 metais legalizavęsis įsikūrė Šilutėje ir ten gyveno iki pat mirties.
Pasak prof. Domo Kauno, kiekvieną savo ilgo gyvenimo akimirką jis labiausiai buvo knygos žmogus. Amžininkai itin vertino P.Jakšto švietėjišką ir kultūrinę veiklą. Jis pats rašė: Norėčiau, kad visi pamėgtų ir gerbtų knygą, nuostabiausią žmogaus proto ir išminties kūrinį, kad niekas nedrįstų naikinti ir žaloti knygos.
Po Antrojo pasaulinio karo P.Jakštas parašė apie 20 reikšmingesnių kraštotyros ir knygotyros darbų, iš kurių tik dalis publikuota (pvz., knyga Senoji Šilutė išleista 1994 m.). Pirmąjį straipsnį apie P.Jakštą dar 1931 metais parašė mokytojas Justinas Strimaitis. Autorius P.Jakštą apibūdino kaip vieną simpatiškiausių laikinosios sostinės Kauno asmenybių Lietuvos kariuomenės Vyriausiojo štabo švietimo skyriaus karininką ir visos Lietuvos vaikų numylėtinį. Jis ypač vertinamas dėl švietėjiškų ekskursijų organizavimo ir vaikų globos. Esą karininkas ir mažuosius bičiulius, ir save vadina Prieteliumi, taip ir straipsnius spaudoje pasirašąs.
Daug naujo ir įdomaus sužinojome konferencijoje, skirtoje P.Jakšto atminimui. Pranešimą Karininko biografija: autoriaus versija skaitė Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, Vilniaus universiteto prof. D.Kaunas. Jis pristatė savo išleistą monografiją Knygos kultūros karininkas (V. 2004 m.) Autorius pasidalijo mintimis, kaip ši knyga išvydo dienos šviesą, kas joje rašoma, papasakojo apie P.Jakšto gyvenimą, jo kūrybinę veiklą, rankraščių leidybą. Prof. D.Kaunas pristatė P.Jakštą kaip knygos kultūros žmogų, istoriką, nors jis, anot pranešėjo, nebuvo istorikas akademikas.
Generolo Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro viršininko Gintauto Surgailio pranešimo tema buvo Lietuvos kariuomenės karininkas Petras Jakštas. Kalbėdamas apie P.Jakštą, jis pabrėžė karininko profesijos svarbą, jos prestižą ne tik prieškario, bet ir šių dienų Lietuvoje.
Lietuvos kariuomenė, anot pranešėjo, turėjo padaryti tai, ko nepadarydavo visuomenė, nes daugelis karių buvo beraščiai. Buvo įsakyta karius pradėti mokyti, pasiekti, kad Lietuvos kariuomenės kareivis atitarnavęs grįžtų jau raštingas. Tarnaudamas kariuomenėje jis įgydavo ir profesiją. Ko nesugebėjo to meto vargana valstybė, tą sugebėjo Lietuvos kariuomenė. G.Surgailis vaizdžiai apibūdino P. Jakšto asmenybę, papasakojo apie jo veiklą Lietuvos kariuomenėje, apie žuvusių karių kapų tvarkymą ir t.t. Petras Jakštas buvo be galo principingas žmogus, - sakė G. Surgailis.- Karininkas ir knyga, karininkas ir švietimas yra neatsiejami dalykai.
Mintimis apie P.Jakšto - Pamario krašto šviesuolio - atminimą pasidalijo Šilutės Frydricho Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė. Ji padėkojo prof. D.Kaunui, suradusiam ir atvėrusiam P. Jakšto pažinimo versmę.
Rokiškio viešosios bibliotekos direktorė Alicija Matiukienė kalbėjo apie P.Jakšto atminimo įamžinimą Rokiškio krašte: 2004 metais buvo ne tik Kalbos ir knygos, bet ir P.Jakšto metai. Šiais metais vyko P. Jakšto leidinio Knygos (V., 2003) pristatymas. Tai knyga apie knygas, asmeninę biblioteką. Neseniai pasirodė P.Jakšto rankraščių Stramiliai ir Mokyklos knyga Atsiminimų tėkmėje: Stramiliai, Rokiškis, Sankt Peterburgas (V. 2004). Ant P. Jakšto gimtojo namo sienos atidengta atminimo lenta, taip pat viena gatvė Rokiškyje pavadinta Petro Jakšto vardu. Sutvarkytos Jakštų giminės kapinaitės, paskelbta straipsnių spaudoje ir kt..
Knygos Atsiminimų tėkmėje pratarmėje Rokiškio viešosios bibliotekos direktorė A.Matiukienė rašo: Petro Jakšto kūrybos palikime ir gimtajam Rokiškio kraštui skirti rankraščiai Stramiliai (parašyti apie 1968 m., saugomi Vilniaus universiteto bibliotekoje) ir Mokyklos (taip pat be datos, originalas nežinomas, jo kopiją iš autoriaus įpėdinių įsigijo prof. D. Kaunas). Šie rokiškėno veikalai neabejotinai turi svarbią ir išliekamąją vertę. Jie suteikia žinių apie Aukštaitijos gyvenimą XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmoje pusėje. Rankraščių autorius plačiai atskleidė Šiaurės Lietuvos gyventojų charakterį, gyvenimo būdą, etnografiją, kultūrą, švietimo, ūkio ir politikos padėtį, visuomeninio gyvenimo sudėtingumą.
Renginio metu prisiminimais pasidalijo P.Jakšto sūnus Petras, giminaitė, buvusi mokytoja Danutė Gaškaitė, buvęs tremtinys, kraštotyrininkas Feliksas Mažeikis, Lietuvos savanorių karių kapų Rokiškio rajono bendrijos pirmininkė Rima Norvaišienė ir kiti. Konferencijos darbe dalyvavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) kariūnai, LKA bibliotekos vedėja Janina Tumėnienė, Rokiškio rajono vicemeras Rimantas Velykis, Švietimo skyriaus vedėjas Zigmas Mackevičius, Kultūros skyriaus vedėjas Petras Blaževičius, Rokiškio Juozo Tūbelio gimnazijos direktorius Zenonas Pošiūnas, Suaugusiųjų mokymo centro direktorė Vilija Ališauskienė, taip pat kitų mokyklų mokytojai, moksleiviai, bibliotekininkai, muziejininkai. Dalyvius ir svečius pasveikino Rokiškio vaikų lopšelio- darželio Pumpurėlis folkloro ansamblis, vadovaujamas Dalios Deksnienės.
Šia proga Viešojoje bibliotekoje veikė spaudinių paroda Kraštiečiui Lietuvos kariuomenės karininkui, spaudos darbuotojui ir bibliofilui Petrui Jakštui 105.
Spalio 30 dieną analogiška konferencija apie P.Jakštą vyko Šilutėje, į kurią buvo pakviesti ir rokiškėnai. Ant P. Jakšto kapo buvo padėta gėlių, uždegtos atminimo žvakės.
Salvinija KALPOKAITĖ,
Rokiškio viešosios bibliotekos skaitytojų
aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliotekininkė
© 2004 "XXI amžius"
|