Atnaujintas 2004 lapkričio 17 d.
Nr.86
(1289)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

Ekspozicijoje –
kryždirbystė

Plunksnočių miško
tragediją prisiminus

Karininkas, švietėjas,
spaudos darbuotojas

Sudegusi tėvynės
meilės liepsnoje...

Nuo rinkliavų
iki korupcijos

Ateistinė propaganda
sovietinės Lietuvos
spaudoje

Rankraščių
rodyklėje -
ir žymių kunigų
pavardės

Dėl vadovavimo
Lietuvai

Man gėda dėl
dabartinės Lietuvos

Kaukaze vis neramu

Tiesa glūdi
ne tik archyvuose

Dėl Antrojo
pasaulinio karo
dalyvio statuso

Kad netektų
to išgyventi vėl

Eksponuojamas garsiausias šv. Kazimiero atvaizdas

Taikomosios dailės muziejuje
visuomenei pristatytas Florencijos
dailininko Karlo Dolčio XVII amžiaus
paveikslas „Šventasis Kazimieras“
Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka

Taikomosios dailės muziejuje veikiančios sakralinės dailės ekspozicijos traukos centru tapo italų dailininko Karlo Dolčio XVII a. paveikslas „Šventasis Kazimieras“ iš garsiosios Piti rūmų galerijos Florencijoje.

Lapkričio 10 dieną vieno paveikslo parodą atidarė šią ekspoziciją globojantis Vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Italijos ambasados ir Italų kultūros instituto Vilniuje vadovai, didelis būrys dvasininkų, muziejininkų, pirmųjų parodos lankytojų.


Kryždirbių kūrybinė stovykla

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Kryžių drožėjai, liaudies meistrai:
iš kairės - Algirdas Šalkauskas,
Rimantas Zinkevičius,
Evaldas Rimkus ir menotyrininkė,
Lietuvos liaudies
kultūros centro vyresnioji
specialistė Alė Počiulpaitė

Kiekvienos tautos ir valstybės gyvenime yra vertybių, kurios niekada nesensta. Bėgant laikui, jos įgyja vis didesnę reikšmę ir prasmę. Prie tokių neįkainojamos vertės objektų priklauso ir Lietuvos kryžiai, ypač meniniai, kaltiniai, mediniai paminklai. Dėl įvairių priežasčių jų šiandieninėje Lietuvoje gerokai sumažėję, tačiau neišnykę.


Į Baltijos kelio pradžią atsigręžus

Kovo 11-osios akto
signataras Virgilijus Čepaitis

Publicistas, vidaus ir užsienio politikos įžvalgus ekspertas Vilius Bražėnas Baltijos kelią įvardijo nauju didžiausiu pasaulio stebuklu; jis tą Kelią matė net gyvendamas tolimoje Floridoje. Iš tikrųjų Baltijos kelias buvo neregėtas pavergtų tautų laisvės siekio įkūnijimas, pasaulio šalis pasiekęs teisėtas laisvės ir nepriklausomybės reikalavimas, kelias, kuriuo Lietuva, Latvija ir Estija ėjo į to siekio įgyvendinimą, kelias, kuris vedė ir į blogio imperijos griūtį.


Irako premjero vizitas Vatikane

Mindaugas BUIKA

Popiežius Jonas Paulius II
susitiko su Irako ministru
pirmininku Ajadu Alaviu
EPA-ELTA nuotrauka

Popiežiaus solidarumas kenčiantiems irakiečiams

Susitikime su Irako laikinosios vyriausybės premjeru Ajadu Alaviu popiežius Jonas Paulius II patvirtino Bažnyčios solidarumą daug iškentėjusiai irakiečių tautai ir kartu pabrėžė poreikį šaliai ryžtingai žengti demokratijos ir stabilizacijos keliu. Susitikime, kuris Vatikane įvyko lapkričio 4-ąją, Popiežiaus vardo (šv. Karolio Boromiejaus) dieną, taip pat buvo išreikštas susirūpinimas dėl padažnėjusių išpuolių prieš Irako krikščionių šventoves, kurie, be materialinių nuostolių ir žmonių aukų, stiprina netikrumo ir nesaugumo atmosferą tikinčiųjų bendruomenėje, skatina jos narių migraciją iš tėvynės.


„Tu žaidei su savimi, nors kvepėjai dangumi“

Poetas ir gitaristas
Edmundas Janušaitis

Rudeniškai spalvingai pasipuošusią spalio 22-ąją Maironio lietuvių literatūros muziejaus svetainėje ant fortepijono ramiai plevenant aukštos žvakės liepsnelei, literatūrologė Eugenija Vaitkevičiūtė, taip pat ramiai ir kartu žaismingai pradėjusi poeto ir gitaristo Edmundo Janušaičio jubiliejinį kūrybos vakarą, profesionaliai pristatė ir įvertino jo eilėraščių rinktinę „Ekvinokcija“.

„Yra du kūrybos pradai – kuriantis ir destruktyvus, – sakė E.Vaitkevičiūtė. – Jei abu šie pradai sutrinka, sutrinka ir pasaulio harmonija. Kartais per anksti išeikvojęs save, kūrėjas jau negali giedru žvilgsniu pažvelgti į žolę, medį, debesis, juolab žmogaus sielą.“


Lietuvio fotografijos iš Danijos

Fotomenininkas
Aleksandras Šiekštelė

Nieko nebestebina, kad tautiečiai išvyksta uždarbiauti į užsienį. Svarbu, kad jie ten nepadarytų tokių darbų, kurie darytų gėdą giminėms, artimiesiems ar visai Lietuvai. Kad jų talentai, gabumai ir toliau ten būtų vystomi, kad apie jų darbus sužinotų visa gimtoji šalis.

Vienas tokių yra fotomenininkas Aleksandras Šiekštelė. Į Daniją jis išvyko prieš septynerius metus. Iš meninės fotografijos kaip ir Lietuvoje, taip ir svetimoje šalyje nepragyvensi.Įsidarbino spaustuvėje. Bet fotoaparato neužmetė. Gyvena legendomis ir įvairiausiais pasakojimais apipintame viename sostinės rajonų, pavadintų Kristianijos vardu. Fotomenininkui šis rajonas daug kuo panašus į Vilniaus Užupį. Tačiau čia, jo akimis, daugiau sumaišties: prekiaujama narkotikais, vietinės pramonės gaminiais ir dar daug kuo.


Poezijos rudens šventė

V.Šlaito premija įteikta
poetės Reginos Pakėnienės
vyrui Vytautui Pakėnui

Šiais metais, kaip teigė Ukmergės literatai, jų susitikimas surengtas šiek tiek pavėluotai. Galbūt neatsitiktinai „Sugrįžimai“ vyko prieš pat Vėlines, o uždegtose žvakelėse ir margaspalviuose rudeniniuose lapuose skleidėsi poezijos grožis. Susirinkusiųjų sielos stygas virpino vaikų muzikos mokyklos mokytojo altininko T.Strimaičio muzika. Literatų klubo pirmininkas K.Klevinskas apdovanojo visus Rytų Lietuvos kultūrinės veiklos centro VIII konkurso dalyvius. Ukmergės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas J.Zareckas pasidžiaugė atgimusia rajono literatūrine V.Šlaito premija, kuri rajono savivaldybės atstovų ir literatų bendru pritarimu po mirties paskirta knygelės „Paslėpsiu tave nuo pasaulio“ autorei Reginai Pakėnienei.


Nežinomybė

Petras KATINAS

Jau legendiniu tapusio palestiniečių lyderio Jasiro Arafato laidotuvių dieną pradėjo pildytis pačios niūriausios ir pesimistiškiausios politikų ir politologų prognozės, kad jam mirus prasidės kruvinas chaosas. Pirmiausia pačioje Palestinoje. Taip ir atsitiko. Kalašnikovais ginkluota milžiniška minia atrodė tarsi paklaikusi. Tai buvo aiški preliudija į dar nepalyginti didesnį sąmyšį, kilsiantį Palestinos autonomijoje. Netgi jeigu Izraelis paklustų ES reikalavimams išvesti visas karines pajėgas iš Vakarų Kranto, kad palestiniečiai galėtų išsirinkti savo naująjį vadą, nieko iš to neišeitų. Mat jau Alacho soduose esantis J.Arafatas, kuris ne kartą buvo pareiškęs, jog jo vienintelė sužadėtinė ir žmona – tiktai Palestina, o daugiau niekas kitas, nepaliko savo įpėdinio.


Lietuvos pasidalijimas

Petras KATINAS

„Nenugalimoji sąjunga“
Jauniaus Augustino piešinys

Premjeras pasidžiaugė, jog pagaliau pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje visi ministrai bus partiniai. Kaip ir senais jo sekretoriavimo LKP CK laikais. Tiesa, šį kartą Vyriausybėje ne visi buvusios SSKP nariai, yra ir „darbiečių“, ir „valstiečių“. Arba, kaip mėgsta aiškinti tautai Kazimira Prunskienė, naujoji Vyriausybė bus „centro kairioji“. Nežinia, iš kur ši Rusijos mylėtoja ištraukė tą centro kairumą. Juk nėra nei centro, nei kairės.


 

„XXI amžiaus“
redakcija išleido

2005 metų katalikų
kalendorių.

Jo kaina priklauso
nuo perkamų
egzempliorių
skaičiaus:

1 – 10 egz. – 50 ct,
11 – 100 egz. – 45 ct,
101 – 1000 egz. – 40 ct,
1001 – 3000 egz. – 35 ct.

 

Kviečiame įsigyti!


„Vienuolynų steigimas“

Leidykla „Naujasis amžius“ 1000 egzempliorių tiražu išleido Šv. Jėzaus Teresės Avilietės knygą „Vienuolynų steigimas“. Tai biografinis veikalas, kuriame aprašoma pirmųjų basųjų karmelitų vienuolynų steigimas. Knygoje šv. Jėzaus Teresė primena, kaip kilo mintis pradėti karmelitų ordino reformą. Nuosekliai ir plačiai aprašoma, kaip Ispanijoje XVI amžiuje buvo steigiami pirmieji basųjų karmelitų – vyrų ir moterų – vienuolynai, su kokiomis sunkiai įveikiamomis kliūtimis teko susidurti jų steigėjams. Kartu pateikiama daug dvasinio pobūdžio patarimų vienuolynų vyresniosioms ir kitoms seserims. Tai Šventosios penkiolikos metų darbo istorija, kurioje daug aukų ir vargų, istorija sielos, kupinos didvyriškumo ir nepalyginamo pasiaukojimo.

„Vienuolynų steigimo” knyga pirmą kartą išspausdinta 1610 metais Briuselyje, pasirūpinus garbiajai motinai Jėzaus Onai, kuri tuomet buvo Briuselio vienuolyno vyresnioji, kartu su tėvu Jeronimu Grasianu. „Vienuolynų steigimas” yra vertingiausias ir literatūriniu atžvilgiu tobuliausias veikalas tarp visų šv. Teresės raštų. Atskirų vienuolynų steigimo aprašymai yra žaviai paprasti, gyvi, šnekučiavimo tonas kupinas natūralaus žavumo. Čia aiškiai pasirodo laisvas, savitas Teresės stilius, švelnūs, apsvarstyti posakiai, nuosaikus ir blaivus vaizdų parinkimas, kuo pasižymi didžiųjų klasikų darbai. Kartu tai yra puikus istorijos kūrimo darbas!

Priede įdėta knygos vertėjos Vynmedžio Šakelės (Motinos Augustinos – Onos Galdikaitės) biografija.

Tikimės, kad Šventosios kartą ištarti žodžiai „Ateis laikas, kai ši knyga bus skaitoma su dideliu susidomėjimu“ ras atgarsį ir mūsų dienų skaitytojų širdyse.

Knyga siunčiant paštu kainuoja 16 Lt. Norėdami įsigyti knygą, išsiųskite pašto perlaidą adresu: Kazimierui Olišauskui, „XXI amžiaus“ redakcija, a.d. 211, LT - 44003 Kaunas - C, kitoje perlaidos lapelio pusėje nurodydami, už kokią knygą pinigus siunčiate. Gavę perlaidą, knygą išsiųsime paštu.Redakcijoje knygą galima įsigyti pigiau.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija