|
Kad netektų to išgyventi vėl
Straipsnis skiriamas kovos ir atminties 30-ies metų sukakčiai
paminėti, kai 1974 m. spalio 30 d. pirmą kartą buvo paskelbta SSRS
politinių kalinių diena. Mordovijos, Permės lageriuose, Vladimiro
kalėjime nusirito bado streikų banga. Nuo 1987 metų minint politinio
kalinio dieną, vyko demonstracijos Maskvoje, Leningrade, Lvove,
Tbilisyje ir kitur. Šią atmintiną datą nustatė ne valstybė, ji tiktai
pripažino politinių kalinių pergalę.
Spalio 30-oji aišku, man ypatinga data. Tai SSRS politinio kalinio diena. Šią dieną buvo paskelbtas nuosprendis mano vyrui Kronidui Liubarskiui. Tai jis prieš 30 metų sugalvojo organizuoti stambią akciją politinių kalinių pasipriešinimą lageryje. Reikėjo parodyti valdžiai, kad, nepaisant įvairių grupių skirtingų pažiūrų, politiniai kaliniai pasirengę priešintis ir veikti bendromis jėgomis prieš vieningą priešininką.
1974 metai, Mordovijos politzona Nr. 19. Pasivaikščiojimo aplink baraką metu, aptardamas su įvairių grupių nariais ir draugais galimybę, kaip veikti vieningai skirtingose zonose, aš supratau, rašo Kronidas straipsnyje Rieduliai Lubiankoje, kad šią idėją daug kas palaiko ir ji galia pasisekti. Iš pradžių Kronidas apsvarstė veiksmus, ir gavo pritarimą iš savo lagerio kalinių. Paskui, laimei, jį perkėlė į lagerio ligoninę bendrą visoms Dubravlago politinėms zonoms. Ten galėjo susitikti ne tik su griežtojo, bet ir su ypatingojo režimo kaliniais. Čia Kronidas susitiko su Aleksejumi Murženka, garsiosios Lėktuvų bylos dalyviu. Kiekvieną dieną po valandą (leistas laikas pasivaikščioti) sukome ratus apink chirurgijos baraką. Greitai išaiškėjo, kad tarp juostuotojų (ypatingai griežto režimo zekai) aptariamos tokios pat idėjos bendriems veiksmams organizuoti. Netrukus buvo pasiektas susitarimas, kad tą dieną kiekvienas politkalinys atvirai ir garsiai paskelbtų tas idėjas, dėl kurių jis atsidūrė už grotų, kad pasaulio bendruomenė gautų koncentruota forma vaizdą apie visą SSRS politinių kalinių pasipriešinimo spektrą.
Formos ir išraiškos būdai galėjo būti įvairūs: badavimas, atsisakymas eiti į darbą, o svarbiausia pripažinti nuteistuosius politinio pasipriešinimo kaliniais. Iškilo klausimas, kurią dieną skelbti. Data turi būti neutrali. Po kai kurių praktinių apmąstymų, mes apsistojome ties spalio mėnesiu. A.Murženka ilgai negalvodamas ištarė 15-ąją dieną. Aš, kiek pasvyravęs, pasiūliau 30-ąją, mes mano, kalinio, likime ji buvo svarbi. Taip ir nusprendėme veikti.
Kronidą grąžino į 19-ąją zoną (vietovė Lesnoje), A.Murženką išsiuntė į ypatingąją zoną (Sosnovka). Nedelsdami pradėjome rengtis įgyvendinti subrandintą idėją. Keli žmonės parengė pirmajai dienai laiškus, skirtus tarptautinėme organizacijoms. Ukrainietis politinis kalinys Sergejus Babičas tuos laiškus paslėpė suvenyrinėse lentelėse (šiame lageryje veikė medžio apdirbimo gamykla), Borisas Pensonas, dailininkas iš Rygos, tarėsi su laisvaisiais darbininkais (juos, aišku, pavaišino), kaip išsiųsti lenteles su nutapytais peizažais ar ikonų kopijomis neutraliais adresais. O toliau, ieškant priemonių, kaip šią idėją paskleisti plačiau, kad ir kaip būtų keista, padėjo lagerio vadovybė ir KGB. Kažką įtardami, bet nežinodami, kas konkrečiai rengiama, jie nusprendė įtartinus kalinius išskirstyti į įvairius lagerius. Ir iš tiesų - idėja pažymėti politkalinio dieną pasklido per visus lagerius. Kronidą išsiuntė į Vladimiro kalėjimą. Tuoj kaliniai sužinojo apie rengiamą Politinių kalnių dieną ir šiame kalėjime. Toliau įsitraukėme ir mes, kalinių žmonos, perduodamos idėjos įgyvendinimo informaciją iš rankų į rankas. Skleidėme ją per pasimatymus jau Permės lageriuose. Tuo metu aš gavau (aišku, per kelis asmenis) pirmuosius pareiškimus. Nusprendžiau paeiliui parengti visus dokumentus iki spalio 30 dienos. Deja, vieno dokumento nesugebėjau išsaugoti. Aš bijojau laikyti namie, atsinešdavau po vieną, kad galėčiau juos perskaityti per didinamąjį stiklą ir perspausdinti. Ir štai atsivežiau kreipimąsi (prisimenu, Azernikovo, jis buvo gydytojas ir rašė apie padėtį lageriuose), o mano bute krata... Bet visus kitus perspausdinusi sėkmingai perdaviau Sergejui Kovalioviui ir Tanei Velikanovai. Šie dokumentai buvo pagarsinti pirmoje spaudos konferencijoje Andrejaus Sacharovo bute. Būtent tą dieną, kai Mordovijos, Permės, Vladimiro politkaliniai pradėjo savo pirmąją suderintą protesto akciją spalio 30 dieną, užsienio radijo stotys 1974 metais paskleidė šią naujieną visam pasauliui. Tai buvo pirmoji vienijimosi ir pasipriešinimo režimui diena. Vėliau, 1976 metais jau būdamas Vladimiro kalėjime, Kronidas rašė: Draugams laisvėje ir už grotų (...) Jau trečius metus mes kartu pažymime SSRS politkalinio dieną. Treti metai politkaliniai (...) skelbia pasauliui: Mes tęsiame kovą. (...) Mes visi esame labai skirtingi (...) Įvairumas natūrali reakcija į totalitarizmą. Tačiau būdami įvairūs mes vieningi.Visi mes likimo vedini patekome į pirmąsias kovų gretas. Patyrėme represinio aparato skaudžius smūgius, bet jiems priešinamės ir atsilaikome. (...) Tai ne vienintelė priežastis, kuri mus jungia. Žymiai svarbiau už viską tai, kad mes, draugai, esame visi kartu, sudarome bendro pasipriešinimo judėjimo neatskiriamąją dalį.
Ir štai jau 30 metų, kai laikas mus skiria nuo tos įsimintinos dienos. Daug ką būtų galima papasakoti apie represijas, susijusias vien su šia diena: apie politinių žmonų badavimo solidarumo akcijas, politinių kalinių gyvenimą lageriuose, bet tai būtų ilgas pasakojimas.
Visus, kuriuos domina šios Dienos istorija, kviečiu perskaityti knygą Kronid.
Trumpą straipsnį noriu baigti šia Kronido citata:
1991 m. Rusijos Federacijos Aukščiausioji Taryba paskelbė spalio 30 politkalinių diena Nacionaline atminties diena. Neduok Dieve, mums šią atmintį parrasti, kad netektų tą patirtį išgyventi vėl.
Galina SALOVA-LIUBARSKAJA
Pagal tarptautinės bendrijos Memorial spaudą parengė Jonas
LUKŠĖ
© 2004 "XXI amžius"
|