Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kryžkelės
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Susitikimai
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

„Tu žaidei su savimi, nors kvepėjai dangumi“

Poetas ir gitaristas Edmundas Janušaitis

Rudeniškai spalvingai pasipuošusią spalio 22-ąją Maironio lietuvių literatūros muziejaus svetainėje ant fortepijono ramiai plevenant aukštos žvakės liepsnelei, literatūrologė Eugenija Vaitkevičiūtė, taip pat ramiai ir kartu žaismingai pradėjusi poeto ir gitaristo Edmundo Janušaičio jubiliejinį kūrybos vakarą, profesionaliai pristatė ir įvertino jo eilėraščių rinktinę „Ekvinokcija“.

„Yra du kūrybos pradai – kuriantis ir destruktyvus, – sakė E.Vaitkevičiūtė. – Jei abu šie pradai sutrinka, sutrinka ir pasaulio harmonija. Kartais per anksti išeikvojęs save, kūrėjas jau negali giedru žvilgsniu pažvelgti į žolę, medį, debesis, juolab žmogaus sielą.“

Malonu, jog grynakraujis, ant grindinio užaugęs kaunietis poetas E.Janušaitis, turintis aukštąjį ekonomisto išsilavinimą, reikia pripažinti, neatsitiktinai užsėdo ant Pegaso ir savojo 50-ojo gimtadienio sulaukė, nuo 1989 metų išleidęs devynias poezijos knygas, o į dešimtąją – minėtąją eilėraščių rinktinę „Ekvinokcija“ – sudėjo, jo galva, brandžiausius ir širdžiai mieliausius kūrinius.

Zarasų rajone gimęs, dabar Kulautuvos kultūros centrui vadovaujantis Aukštaitijos bardas Algirdas Svidinskas (beje, irgi ne humanitaras, o baigęs Vilniaus inžinerinį statybos institutą, dabar – Gedimino technikos universitetas), ką tik grįžęs iš Vilniaus mokytojų namuose vykusio tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio, pasveikino sielos giminaitį dvasinga daina.

Poetas Aleksas Dabulskis ir Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus referentė Greta Bakūnaitė perrišo jubiliatą plačia tautine juosta, įteikė gėlių puokštę, vilniečių kolegų dovanotą rašiklį ir perskaitė LRS pirmininko Jono Liniausko sveikinimą.

E.Janušaičiui, ne vienerius metus krimtusiam kietą „Nemuno“ žurnalo, dabar virtusio savaitraščiu, administratoriaus duonos plutą, sultingų kūrybos vaisių linkėjo buvę bendradarbiai rašytojai Vidmantas Elmiškis ir Vaidotas Oškinis. Jie uždėjo bardui ant galvos beretę, kaklą , kad neperšaltų balso stygos, apjuosė švelniu šaliku.

Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus atstovė Vida Jasaitytė perskaitė prasmingą mero Arvydo Garbaravičiaus sveikinimą, ir E.Janušaičio rankose atsirado dar vienas rašiklis ir nauja, ko gero, dar jo neskaityta knyga. Matyt, miesto valdžia gerbia ir myli kūrėjus.

Jubiliatui kūrybingos ateities linkėjo prozininkas Rimantas Marčėnas, muziejininkė Nijolė Raižytė, Jonavos rajono literatai, ypač daug plojimų už humoristinį pasveikinimą sulaukęs prozininkas ir poetas Liudas Gustainis ir kiti jubiliato kolegos ir bičiuliai. Dailininkas Vytautas Tamoliūnas, priminęs, kad E.Janušaitis yra pirmasis vieno euro premijos laureatas Lietuvoje, ištiesė jam savo nutapytą paveikslą „Didžioji Lietuva“.

Aktorius Petras Venslovas vakare ne vieną kartą skaitė gundančiu, paslaptingu, anot poeto, verlibru rašytų E.Janušaičio eilėraščių, A.Svidinskas vėl ėmė į rankas gitarą ir dainavo pagal savo tekstus sukurtas dainas, o tylos minutėlę užpildydavo kokia nors subtili vakaro vedėjos E.Vaitkevičiūtės pastabėlė.

Poezijos ir dainos mylėtojų paprašytas, E.Janušaitis, pritardamas gitara, padainavo savo parašytų dainų. „Tu žaidei su savimi, nors kvepėjai dangumi“ – tai turbūt antruoju asmeniu apie savo nelengvą kūrybinių ieškojimų kelią pasakyti vienos padainuotos dainos žodžiai.

Jubiliatas, atsakydamas į įvairius vakaro dalyvių klausimus, pasidžiaugė, jog „Ekvinokcija“ yra pirmoji jo knyga, kurios leidybą palyginti solidžiai parėmė Lietuvos kultūros ministerija. Be šios paspirties ji tikriausiai nebūtų pasirodžiusi. „Aš, – sakė E.Janušaitis, – esu labai kantrus. Dirbau ir dirbu nuosekliai, siekiu savo tikslo. Kūryba yra mano gyvenimo būdas, ji padeda nepalūžti, pereiti liulantį liūną, neįstrigti aklagatvyje (gyvenime man netrūko ir dabar netrūksta išbandymų), susigaudyti savyje, kad ir kas būtų, matyti ir aplinkiniams skelbti vis skaidresnį, vis mažiau blogio kamuojamą pasaulį. Šįvakar, ko gero, pirmąkart išgirdau apie save tiek daug gerų žodžių. Dėkoju, kad esate, kad atėjote į šį vakarą, ir kviečiu jus į muziejaus rūsį „Angelų buveinė“ pasivaišinti ir dar pabendrauti“.

Ilgesinga A.Svidinsko daina kilo į svetainės palubį, pro atvertas duris plaukė į antrojo aukšto laiptų aikštelę, kur žmonės spietėsi prie ten įrengtos E.Janušaičio knygų ir nuotraukų ekspozicijos.

Vladas VAITKEVIČIUS

Kaunas

Ričardo Šaknio nuotrauka

© 2004 "XXI amžius"