Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kryžkelės
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Susitikimai
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Rankraščių rodyklėje -
ir žymių kunigų pavardės

Knygos „Rankraščių rinkinių rodyklė“ viršelis

Pačiame vidurvasaryje Aukštaitijos sostinės gyventojai nenuobodžiavo. Į jų rankas pakliuvo unikalus ir vertingas leidinys – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos „Rankraščių rinkinių rodyklė“. Tai pirmasis tokio pobūdžio darbas apie bibliotekoje sukauptą rankraščių lobyną, kurių fondai kaip tik ir saugomi minėtoje bibliotekoje, pasakojantis apie miesto kultūrinę ir istorinę erdvę. Informacinės rodyklės sudarytoja – ilgametė bibliotekos darbuotoja Stasė Mikeliūnienė.

Unikalus leidinys

Knygos pratarmėje sudarytoja rašo: „Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka 1991 metais pradėjo kaupti Panevėžio miesto ir krašto meno, literatūros, kultūros bei visuomenės veikėjų, institucijų rankraštinį palikimą, turėdama siekį surinkti ir išsaugoti šią labai svarbią krašto kultūros paveldo dalį. Patekę į Bibliotekos rankraštyną jie tampa žinomi ir prieinami krašto kultūros istorijos tyrinėtojams, visuomenei“. Rankraščių skyrių įkūrė poetė Elvyra Pažemeckaitė, o po jos darbą tęsia minėtoji leidinėlio sudarytoja S. Mikeliūnienė. Pristatydama leidinį miesto visuomenei bibliotekininkė Albina Saladūnaitė kalbėjo apie bibliotekos darbą: „Iš tos gausybės renginių, vykstančių mūsų galerijoje, – šis yra ypatingos svarbos ir ypatingos jėgos. Ši maža knygelė, atspindinti visą mūsų krašto kultūros fondą, tėra simbolis to darbo, kurio mūsų skaitytojai visiškai nemato. Juk užėjęs į skaityklą ir pasiėmęs knygą skaitytojas regi tik mūsų darbo ledkalnio viršukalnę, o ta gelmė ir yra Rankraštynas, jungiantis šimtmečius, kaupiantis kažkada gyvenusių ir gyvenančių žmonių gyvenimus ir darbus“.

Todėl šis darbas yra daugelio metų kantrybės vaisius, tinkamu metu pasiekiantis skaitytojus, – minime lietuviškos spaudos atgavimo šimtmetį. Sudarytoja, dirbdama rankraščių skyriuje, sakėsi išgyvenanti šimtus gyvenimų, kurie ne tik moko, bet ir byloja apie konkrečią istorinę tikrovę, gyvenimo ir kūrybos kelionę, kartais skaudžias laiko pamokas. Prieš kelerius metus miesto savivaldybės vadovai įvertino bibliotekininkės unikalius darbus, skirtus panevėžiečiams, ir miesto gimtadienio proga pagerbė bei suteikė nusipelniusios panevėžietės vardą. S. Mikeliūnienė teigia, kad rankraštyne mažiausiai yra XIX amžiaus – XX a. pradžios dokumentų. Didžiausią saugomų fondų dalį sudaro nuo XX a. trečiojo dešimtmečio iki šių dienų sukaupti archyvai. Rodyklėje pateikti 109 fondų rinkinių aprašymai, sudarantys per dešimt tūkstančių saugojimo vienetų. Rankraščių rinkinių rodyklė suskirstyta į tris dalis: pirmojoje aptariami asmenų rinkiniai, antrojoje pateikiami institucijų rinkiniai, o iš trečiosios dalies sužinome apie asmenvardinius knygos ženklus (264 saugomi vienetai) bei pavienių dokumentų rinkinį (520 saugomų vienetų).

Turtingi rankraščių fondai

Biblioteka gali pasigirti didžiausiu fondu, kuriame net 1650 saugomų vienetų, priklausiusių lituanistei, kultūros veikėjai bei kraštotyrininkei Elenai Gabulaitei (1916-1999). Šiame fonde yra pedagogės dokumentai, dienoraščiai, atsiminimai apie dėstytojus, pokario mokyklą. Dėmesį patraukia biografinis darbas „Negęstantis žiburys: kunigas rašytojas Jonas Balvočius-Gerutis“ (1870-1980). Mokytoja yra rinkusi medžiagą apie Ramygalos kraštą, bažnyčią, miestelyje dirbusius kunigus. Fonde saugomi jos atsiminimai apie kunigus Alfonsą Sušinską, Alfonsą Lipniūną, vyskupą Kazimierą Paltaroką. Yra keli laiškai, rašyti kanauninko Augustino Liepinio. Rasime čia ir kun. Stanislovo Krištanaičio surinktą Truskavos istoriją, kan. A. Liepinio publikuotų straipsnių rankraščius, kun. Stasio Gruodžio atsiminimus (1980), kun. Broniaus Barausko rankraštį „Palanga“ (1973-1984).

Rankraštyne saugomas kun. Kazimiero Čiplio (1897-1950) palikimas. Dvasininkas turėjo rašytojo talentą, Vijūno slapyvardžiu išleido keliolika scenos vaizdelių. 100-ųjų gimimo metinių jubiliejui išleista jo knyga „Vaidinimai tik sodžiui“ (1997). Kunigo fonde - jo paties rašyti laiškai vyskupui K. Paltarokui, bažnyčių fotografijos, asmeninės nuotraukos. Taip pat ir 40-osioms mirties metinėms skirto minėjimo Panevėžio kraštotyros muziejuje ( 1991 03 16) nuotrauka bei garsajuostė. 1997 metais istorikė Viga Joana Čiplytė-Orlova parengė knygą „Kazimieras Čiplys-Vijūnas“.

Rankraščių skyriuje – ir 2001-aisiais mirusio prelato Kazimiero Dulksnio (g. 1910) rankraštinė medžiaga. Tai ne tik pamokslų apmatai ir kelionių aprašymai. Besidomintieji religiniu gyvenimu ras Krekenavos, Joniškėlio, Pakruojo bei Panevėžio bažnyčių fasadų, interjerų nuotraukas, šventųjų gyvenimų aprašymus, šv. Kazimiero 500-ųjų mirties metinių sukakties iškilmių Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, vysk. Vincento Sladkevičiaus palydėtuvių iš Pabiržės vaizdų.

Dėmesį patraukia kraštotyrininko Rapolo Grigulevičiaus (1905-1992) fondas. Šis žmogus buvo aktyvus karaimų bendruomenės narys, rinko medžiagą apie Panevėžio karaimus. Asmeniniame fonde saugomi Lietuvos kraštotyros draugijos Karaimikos sekcijos veiklos dokumentai, nemažai korespondencijos ta tematika. Esama ir fotografijų iš Panevėžio karaimų gyvenimo (1932-1939), Panevėžio karaimų maldos namų – kenesos nuotrauka (dabar pastato nėra, toje vietoje pastatytas simbolinis akmuo su užrašu). Aptinkame čia ir paties R. Grigulevičiaus atsiminimų apie šios religinės bendruomenės poetą Šalumijelį Lopatto (1904-1923), poeto asmeninių dokumentų, nuotraukų.

Rankraštyne savo vietą rado ir garsaus Panevėžyje dirbusio kunigo, rašytojo bei leidėjo, o vėliau kanauninko A. Liepinio (1896-1977) dalis kūrybinio palikimo. Tai knygos „Kitų pėdomis“ rankraščiai. Jis buvo Panevėžio Šv. Stanislovo koplyčios vikaras ir Mokytojų seminarijos kapelionas. 1928-1940 metais ėjo laikraščio „Panevėžio balsas“, vėliau pasivadinusio „Panevėžio garsu“, redaktoriaus ir leidėjo pareigas. Devynerius metus dirbo Panevėžio vyskupijos Katalikų veikimo centro spaustuvės „Banga“ vedėju. Dvasininkas aktyviai bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose, parašė religinio turinio knygų. Apie aktyvų ir nenuilstantį sielovadininką bibliotekininkė S. Mikeliūnienė yra surinkusi medžiagos, skaičiusi pranešimus mokslinėse konferencijose. Rajono laikraštyje „Tėvynė“ pasirodė ir Miežiškių – Velykių parapijų klebono kun. Kosto Balsio prisiminimai apie kan. A. Liepinį.

Dailininko Henriko Mazūro (g. 1954) fondas praturtintas ekslibrisais, skirtais kunigams Kastyčiui Ramanauskui, Robertui Grigui, vysk. K. Paltarokui. Tautodailininkas, kraštotyrininkas Zigmantas Plėštys (g. 1932) yra sukūręs ekslibrisus vysk. Motiejui Valančiui, kunigams Julijonui Lindei-Dobilui, Ričardui Mikutavičiui, mons. Kazimierui Vasiliauskui. Dailininkė šilagalietė Stasė Medytė (g. 1948) sukūrė ir rankraščių skyriui padovanojo kun. A. Lipniūno „Dienoraščio“ (1995) iliustracijas. Dailininkė yra nutapiusi nemažai įžymių Lietuvos dvasininkų portretų, kuriuos eksponavo parodose.

Biblioteka gali pasidžiaugti ir pirmojo Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko (1875-1958) fondu. Čia saugomi paties ganytojo keli asmeniniai dokumentai, kūrybos rankraščiai, šis bei tas iš sielovadinės veiklos. Dalis ten esančių prisiminimų apie vyskupą paskelbti 1998-aisiais išleistoje knygoje „Vyskupas Kazimieras Paltarokas“.

Į biblioteką atkeliavo ir kun. Antano Pauliuko (1868-1941) kraštotyriniai dienoraščiai, rašyti Teresdvaryje, Troškūnuose ir kitose vietovėse. Spaudos draudimo metais jis gabeno ir platino lietuvišką spaudą Aukštaitijoje, rašinius spausdino „Amerikos lietuvyje“ ir „Panevėžio balse“.

Kunigas dramaturgas Henrikas Prialgauskas (1892-1978) yra paskelbęs dešimt dramos veikalų ir komedijų mėgėjų scenai, kiti darbai likę rankraščiuose. Fonde saugomi kunigo tremties atsiminimai, pjesių, poezijos rankraščiai. Kartu saugomos ir Miežiškų parapijos bei bažnyčios fotografijos, įamžintos atlaidų akimirkos. Apie kun. H. Prialgauską paskelbti prisiminimai, išsamesnė biografijos ir veiklos apžvalga Panevėžio rajono laikraštyje „Tėvynė“. Kaip dramaturgas jis pristatytas kraštotyrinėje konferencijoje „Išgarsinę Panevėžio kraštą“, vykusioje 2000 m. gruodžio 21 d. (organizavo istorikas Petras Juknevičius). Nemažai spaudoje skelbta apie Miežiškų parapiją, joje apaštalavusius kunigus. Ši medžiaga dėmesio susilaukė ir Panevėžyje, to paties istoriko organizuotose mokslinio pobūdžio kraštotyrinėse konferencijose „Jais garsi gimtinė“ (2002 m. sausio 25 d.) bei „Tarnavę Dievui ir žmonėms: Panevėžio krašto dvasininkai“ (2002 m. gruodžio 20 d.). 2003-iaisiais. pasirodė knyga „Miežiškiai“, kurioje išsamiai aptarta parapijos istorija, dabarties realijos.

Pedagogės, kultūros veikėjos Aleksandros Šilgalytės (1904-1997) fonde - prisiminimai apie vysk. K. Paltaroką, kan. A. Liepinį. Saugomi ir keli paties dvasininko A. Šilgalytei rašyti laiškai.

Dalis dokumentų į Panevėžio bibliotekos rankraštyną pateko ir iš gana turtingo Joniškėlio klebono kun. Benedikto Urbono (1925-2002) asmeninio kūrybos archyvo. Dėmesį patraukia kelionės po Vengriją įspūdžiai (1978 m.), dienoraščiai. Dvasininkas mokėjo vengrų kalbą, todėl čia yra dokumentų ir šia kalba. Saugomi bažnytinės veiklos dokumentai, kun. Broniaus Jarecko teologijos studijų užrašai.

Filadelfijos choro „Viltis“ fonde saugomi kun. Stasio Railos, vysk. Vincento Brizgio laiškai. Pavienių dokumentų rinkinyje yra lankstinukų, skirtų mons. Jonui Juodeliui, kun. A. Lipniūnui, esama kelių vyskupo Juozo Preikšo fotografijų. Rašytojos, filantropės G. Petkevičaitės-Bitės (1861-1943) fonde saugomas laiškas, rašytas kanauninkui Juozui Tumui-Vaižgantui, o dailininko Stasio Petrausko (g. 1950) rankraštyne – kunigo kapucino Mykolo Dobrovolskio, OFM Cap. (Tėvo Stanislovo), menininkui rašyti laiškai.

Lobynai praturtina dvasią

Ir kiti rinkiniai yra ne mažiau svarbūs ir reikalingi miesto istorijai ar kuriai nors meno, mokslo sričiai atskleisti, išanalizuoti. Todėl, žvelgdami į rankraštyno visumą, galime drąsiai teigti, kad čia esanti medžiaga tikrai leidžia susipažinti su Aukštaitijos sostinės gyvenimu, galiausiai informacija gali pasitarnauti bendram išsilavinimui, meilės ir pagarbos šiam kraštui ugdymui. Be to, saugomi iškilių dvasininkų rankraščiai puikiai pristato religinę miesto panoramą, kelia dorovę, kreipia žvilgsnį nenykstančių vertybių link.

Rankraščių skyriuje yra ir kitų įžymių panevėžiečių fondai: aktorių Broniaus Babkausko, Stepo Kosmausko, Eugenijos Šulgaitės, Gedimino Karkos, režisieriaus Juozo Miltinio, istorikų Juozo Brazausko, Onos Maksimaitienės, dailininkų Povilo Šiaučiūno, Stasio Eidrigevičiaus, poečių Elenos Mezginaitės, E. Pažemeckaitės, filosofo Arvydo Šliogerio ir kt.

Leidiniu labai patogu naudotis: pateiktas fondo numeris, saugomų vienetų skaičius, chronologinės dokumentų ribos, fondo šeimininko biografija ir trumpa apžvalga medžiagos, kurią galime rasti rinkinyje. Lobynas prieinamas kiekvienam bibliotekos lankytojui. O ir patys bibliotekininkai nesnaudžia: artėjant autorių jubiliejams ar pasitaikius kitai progai rengia parodas, rašo straipsnius, skaito pranešimus konferencijose, supažindina su Panevėžio kultūriniu gyvenimu.

Knygelės pristatymo metu galerijoje „2-asis aukštas“ veikė fotografijų paroda „Gyvosios ir nutolstančios istorijos liudininkai“, pristatanti Panevėžio krašto kultūros, meno, mokslo bei dvasingumo galiūnus. Reikia pasidžiaugti tuo didžiu indėliu, kurį į Panevėžio gyvenimą vienokiu ar kitokiu būdu įnešė minėti dvasininkai. Jų darbai, parašyti tekstai saugomi rankraštyne, su jais gali susipažinti kiekvienas bibliotekos lankytojas, o informacija apie kunigų fondus S. Mikeliūnienės populiariai paskelbta „Rankraščių rinkinių rodyklėje“.

Justas JASĖNAS,
Vilniaus kunigų seminarijos klierikas

© 2004 "XXI amžius"