|
Eucharistijoje juntamas
amžinosios puotos skonis
Lapkričio 11 dieną popiežius Jonas Paulius II vadovavo tradicinėms gedulingoms šv. Mišioms už sielų atilsį per praėjusius metus mirusių kardinolų ir vyskupų ir pasakytoje homilijoje šį ganytojų atminimo minėjimą taip pat pritaikė Eucharistijos sampratai aiškinti. Vatikano bazilikoje ta proga Eucharistiją celebravo Kardinolų kolegijos dekanas kardinolas Jozefas Ratcingeris kartu su kitais Romoje reziduojančiais kardinolais.
Pasakytoje homilijoje Šventasis Tėvas priminė, kad Velykose išsipildė Kristaus mirties ir prisikėlimo slėpinys ir kad šis slėpinys nuolat atnaujinamas Eucharistijoje, mistinėje puotoje, kurioje Mesijas pateikia save kaip maistą svečiams, kad suvienytų juos su savimi meilės ir gyvenimo ryšiu, kuris yra stipresnis už mirtį. Kiekvieną kartą, kai celebruojame Eucharistiją, mes dalyvaujame Viešpaties surengtoje Paskutinėje vakarienėje, kuri suteikia mums amžinosios garbės išankstinį patyrimą. Šią puotą Popiežius apibūdino pagal Izajo pranašystę, sakydamas, jog ji vyks amžinojoje Jeruzalėje ant šventojo kalno, kur Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo mūsų akių ir kur daugiau nebus nei mirties, nei sielvarto.
Toliau savo kalboje Jonas Paulius II su ypatinga meile prisiminė praėjusiais metais mirusius aštuonis kardinolus: buvusį Adis Abebos (Etiopija) arkivyskupą kardinolą Paulosą Caduną, Šventojo Sosto žymų diplomatą kardinolą Opilijų Rosį, buvusį Vienos (Austrija) arkivyskupą kardinolą Francą Kioningą, buvusį Dakaro (Senegalas) arkivyskupą kardinolą Jacintą Tinadumą, buvusį Toledo (Ispanija) arkivyskupą kardinolą Marselą Gosalesą Martiną, buvusį Santjago (Čilė) arkivyskupą kardinolą Chuaną Fransiską Fresną Larainą, buvusį Vašingtono (JAV) arkivyskupą kardinolą Džeimsą Aloyzą Hikį ir savo jaunystės draugą belgą kardinolą Gustavą Josą.
Prisimindamas taip pat per praėjusius vienerius metus mirusius 123 arkivyskupus ir vyskupus, Šventasis Tėvas jų sielas su sūnišku pasitikėjimu atidavė Dievo gailestingumo globai. Pažymėjęs apaštalo šv.Pauliaus mokymą, kad tikėjimo nešama viltis niekada nėra bergždžia, Jonas Paulius II pamaldžiai dėkojo Viešpačiui ir tą naudą Bažnyčiai, kurią davė mirusiųjų ganytojų dosni kunigiška tarnystė. Prašykime Dievo Motinos motiniško užtarimo, kad jie galėtų dalyvauti amžinojoje puotoje, toje pačioje puotoje, kurios skonį su tikėjimu jie išbandė savo žemiškoje piligrimystėje, sakė Popiežius.
M.B.
© 2004 "XXI amžius"
|