Atnaujintas 2004 lapkričio 19 d.
Nr.87
(1290)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Ne mano kiaulės, ne mano pupos?

Labiausiai įkaitintos vietos pragare
skirtos tiems, kurie didžiųjų dorovinių
išbandymų metu laikėsi neutralumo.
                                                               Dantė

Viena negatyvių žmogaus psichikos savybių yra abejingumas. Jis gali pasireikšti daug kur ir įvairiausiomis formomis. Tai moralinis atbukimas, jautrumo stoka viskam, kas mus supa, su kuo tenka susidurti bei daryti išvadas, priimti sprendimus.

Yra daug ir įvairių abejingumo apraiškų: abejingumas žmogaus kančiai, nelaimei, nesėkmei, vargui; abejingumas neįgaliesiems, seneliams; abejingas požiūris į moralės normų pažeidimus, į tautos ir tėvynės likimą, pagaliau abejingumas net savo dvasios būklei.


Sudvigubėjimai

Ilgus metus tolimose šalyse gyvenę lietuviai pradėjo jaustis pusiau lietuviais, pusiau amerikiečiais ar kitokiais. Bet dėl to jie nepajuto mirtinos neapykantos viskam, kas yra lietuviška. Visai kitaip atrodo būti pusiau tokiam, kuris privalo neapkęsti lietuvybės. Bismarkinėje, hitlerinėje Vokietijoje lietuviškumas buvo niekinamas, pilsudskinėje Lenkijoje lietuviams buvo brukte brukamas lenkiškumas, o apie carinę ar sovietinę Rusiją nėra ką ir sakyti. Čia jausti save lietuviu buvo vienas didžiausių nusižengimų – buržuazinis nacionalizmas. Todėl nutautėjantys, surusėjantys kitataučiai užsidegdavo neapykanta viskam, kas nerusiška. Apie 1989 metus Maskvos žurnalas „Smena“ laiškų skyriuje išspausdino vieno baltarusio prisipažinimą, kad, vos išgirdus kalbant baltarusiškai, jį apimąs pyktis…

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija