|
Nekalbėkime ultimatumų kalba
Atsakydama į A.Jakšio publikaciją Reikia ištaisyti klaidas (XXI amžius, 2004 10 29) noriu pasakyti, jeigu mes kalbėsime ultimatumų kalba, kas tikrai nekrikščioniška, susitarimo nebus. Susijungimas Lietuvos krikščionių demokratų partijos (LKDP) su Krikščionių demokratų sąjunga (KDS) gal ir buvo klaida, bet norėta padaryti tiktai geriau, o gavosi kaip visada. Tų klydusiųjų, kurie inicijavo susijungimą, kaip ir nebėra, ir nereikalaukime jų atsiprašymo. Mums, krikščionims, labiau negu kitų partijų nariams, ambicijas reikėtų nustumti į šalį ir vadovautis ilgaamžių vertybių tąsa. Juk mūsų partijos Taryba rinkimų išvakarių posėdyje nusprendė eiti pakelta galva, vieniems ir nesiblaškant... nors jau tada buvo suvokta: šansai menki. Ar nuleisime galvas dabar ir desperatiškai ieškosime išsigelbėjimo vadovaudamiesi nuostata blogiau būti negali? Jeigu slapčia piktinamės Lietuvos rinkėjais, naiviai tikinčiais laikinais išgelbėtojais ir tradiciškai balsavusiais švytuoklės principu, ar nebūsime panašūs į juos nesuvokdami, jog partija išlipusi iš gilios duobės negali iškart pasiekti patenkinamų rezultatų.
Ligonis, prisikėlęs iš komos būsenos, negali eiti į bokso ringą ir laimėti varžybų...
Juk kad keletą metų mūsų gretos, apimtos netikrumo, skaldėsi ir pykosi, žino kiekvienas partijos narys. Ir žinome, kad intrigų miglos šešėliuose seko mūsų jėgos ir rinkėjų pasitikėjimas. Pagaliau prieš pat rinkimus susibūrę į darnų bendraminčių branduolį teigėme pagaliau pasveikę. Taip ir yra. Mūsų partija vėl tapo krikščioniška demokratiška. Dabar mes turime būti kaip niekada stiprūs: neišsižadėkime užimtos pozicijos. Lietuvos krikščionys demokratai tai ne grupelė bendraminčių, einančių į valdžią, bet ilgametis judėjimas, pagrįstas aiškiomis nuostatomis ir vertybėmis; detaliai ir neskubėdami svarstykime galimus populiarumo susigrąžinimo scenarijus.
Gerbdami tuos, kurie liko mūsų gretose sunkiausiu ir atsakingiausiu periodu, netoleruokime perbėgėlių ir išdavikų, siekiančių demagogiškomis pastangomis susigrąžinti įtaką LKD partijoje.
Išlaikydami tvirtą bei įgavusį pagreitį partijos branduolį, nuosekliai auginkime savo gretas, atkreipkime deramą dėmesį į atsinaujinusią ir dideliu potencialu alsuojančią Jaunimo sekciją.
Išklausykime naujus pasiūlymus ir idėjas. Mokykimės iš savo klaidų ir jų nekartokime. Partija, atšventusi savo šimtmečio jubiliejų, neturi išnykti, bet stiprėti ir ateinančiuose rinkimuose atgauti rinkėjų pasitikėjimą. Dabartiniai rinkimai parodė, kad Lietuvos žmonės išgyvena pakankamai ryškią pasirinkimo krizę koks mažas rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičius. Tai rodo, kad politinėms permainoms lieka pakankamai erdvės. Labai daug priklauso nuo mūsų darbo, nuo mūsų pačių autoritetų, nuo mūsų didelio noro išpildyti kilusius sumanymus.
Norėtume, kad nuveiktus darbus vertintume tik kaip tarpinį rezultatą ir puoselėtume Lietuvą dar su didesniu užsidegimu. Tuo labiau kad narystė Europos Sąjungoje suteikia mums puikių galimybių, kurias privalome išnaudoti. (Štai Kaišiadorys yra labai geroje geografinėje padėtyje - naujos užsienio investicijos, vadinasi, dar daugiau darbo vietų, nutiesti aplinkkeliai, sutvarkyta infrastruktūra.) Neabejoju, kad visų mūsų yra vienas siekis - sukurti geresnį gyvenimą ir geriau gyventi.
Marija ŠAKIENĖ,
LKD Kaišiadorių skyriaus
valdybos pirmininkė
© 2004 "XXI amžius"
|