|
Karalius iš kitos karalystės
Iš viso Šventojo Rašto neišsenkančia srove sklinda dieviškoji malonė, kuri (jei tik žmogus atsiduoda tos maloningos jėgos įtakai) yra pajėgi tobulinti žmogaus mąstymą bei jo poelgius (plg. 2 Tim 3, 16), idant jis taptų panardintas Šventosios Dvasios atnaujinančiame veikime ir vis giliau suprastų: Jėzus Kristus yra ne tik istorijos ašis ir visos Visatos kosmoso Valdovas, bet Jis tikrai Mesijas, žydų, lietuvių ir visų tautų Viešpats, nes kiekvienas Jo kraujo lašas, varvantis iš Išganytojo sumaitoto kūno, įsigeria giliai į žemę ir išaugina tarsi geltonus saulėgrąžų laukus naujus, nesidrovinčius Kristumi sekti, dėl Jo daug neteisybių nukęsti ir mirties agonijoje su krikščioniška ramybe viską pakelti, sekėjų pulkus.
Krikščionis, kuris tvirtai pasitiki savo Gelbėtoju Jėzumi, net įkritęs į išbandymų gilią duobę, neieškos virvės, kuri jo kaklą nuožmiai veržtų ir jį konvulsijose uždusintų, bet jis įstengs mesti maldingą žvilgsnį aukštyn, visiškai atsiduos Viešpačiui Dievui bei vilsis vien tik Juo ir Švč. Mergelės teikiama pagalba. Toks tikintysis, net jei jį Aukščiausiasis būtų numatęs netrukus pasišaukti iš pasaulio, dėl ištikimybės ir ištvermės Jėzui, išsaugos savo gyvybę Amžinybei.
Atsimenant, kad net pats Dievo Sūnus tam tikrai žmonių daliai buvo ir yra prieštaravimo ženklas, tai tuomet tegul per daug nenustemba Jo ištikimi sekėjai, kai jų krikščioniško gyvenimo būdas kartais susilauks net atviro kai kurių asmenų pasidygėjimo, nes Viešpats savo mokinius iš anksto įspėjo: Pirmiausia žmonės pakels prieš jus rankas ir ims jus persekioti. Dėl mano vardo tąsys jus po sinagogas ir kalėjimus, vedžios pas karalius ir valdytojus (Lk 21, 12).
Tačiau Jėzus tikrasis Karalius, nes (pagal šio sekmadienio Evangeliją) Jis net ir nuo kryžiaus gali sugėdinti tuos pasaulio galinguosius, pas kuriuos ir šiais laikais ateina tikintieji ir iš jų tikėjimo, truputį prisidengiant delnu veidą, pusiau atvirai arba visai atvirai šaipomasi. Didysis patvirtinimo argumentas, kad Kristus yra gyvenimo ir mirties Viešpats, tai Jėzaus pažado buvusiam piktadariui (nukryžiuotam šalia Atpirkėjo) išsipildymas. Kas gali būti labiau paguodžiančio, kai mirštantis žmogus iš Dievo Sūnaus išgirsta: Aš tau pažadu: dar šiandien su manimi būsi rojuje (Lk 23, 43).
Deja, akivaizdžiai matome, kad nors daugelio žmonių Dievas pripažįstamas kaip Esantysis, tačiau milijonai žmonių gyvena nebesilaikydami Jo tiesos ir meilės įstatymų, nes šio pasaulio dievaitis apakino jų protus ir, deja, jie dėl savo aklumo nebegali išvysti Kristaus šlovės Evangelijos šviesos (plg. 2 Kor 4, 4).
Regis, kad šiais laikais melo pasaulio kunigaikštis ne tiek kaip riaumojantis liūtas (plg. 1 Pt 5, 8), bet kaip klastingas lapinas ištisai slankioja apie visus žmones, tykodamas juos pražudyti. Skaudu matyti, kad daugelis žmonių nepripažįsta šių piktosios dvasios maskuojančio gundymo būdų, kurie ypač pasireiškia per gyvenimą vien jusliniams kūno malonumams. Tačiau ši vergystė nesuderinama su tarnyste Kristui ir viešpatavimu drauge su Juo...
Todėl ir drįstame prašyti Dievą, regis, svarbiausio dalyko: Viešpatie, visa savo galingos malonės jėga karaliauk mūsų mintyse, širdyse ir veiksmuose net ir tada, kai mūsų tamsiosios prigimties sritys pradės maištauti, o pasaulio melo kunigaikštis iš anksto sau į kumštį krizens, manydamas, kad mus šį kartą tikrai bus galima suvilioti, parklupdyti ir galop pražudyti.
Kun. Vytenis Vaškelis
© 2004 "XXI amžius"
|