|
V.Putino reveransai monarchijai
Neseniai prancūzų politologas ir publicistas Morisas Driujonas Paryžiaus dienraštyje Figaro paskelbė liaupsę Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. M.Driujonas kritikavo tuos, kurie V.Putiną vertina tik kaip KGB pulkininką ir esą nemato bei nenori matyti, kad jis yra garbingas karininkas, patriotas ir religingas žmogus
Išties įdomus vertinimas. Nuo kada KGB karininkai ir šnipai, kasę duobę tai pačiai Prancūzijai, buvo garbieji karininkai, tuo labiau tikintys Dievą? Prancūzų publicistas nemato nieko bloga, kad V.Putinas stiprina autoritarinį režimą, ir teigia, jog Rusija niekada nebegrįš prie komunistinės ideologijos ir struktūros. Pasak M.Driujono, jis tarp prancūzų kairiųjų ir vietinių profsąjungos vadų mato kur kas daugiau marksizmo apraiškų nei Rusijoje.
Iš tiesų vertinti V.Putiną galima įvairiai. Viena aišku tai nuoseklus imperininkas ir didžiavalstybinio šovinizmo šalininkas, nesibodintis nei Stalino, nei Rusijos carų pašlovinimo. Taip galima vertinti ir paskutinį V.Putino sprendimą dėl buvusių carų giminės pagerbimo.
Šiomis dienomis Rusijos prezidentas V.Putinas pasirašė nutarimą dėl pasirengimo pervežti iš Danijos į Petropavlovsko soborą Sankt Peterburge paskutiniojo Rusijos imperatoriaus Nikolajaus II motinos imperatorienės Marijos Fiodorovnos palaikus. Numatyta, kad palaikų perlaidojimo ceremonija įvyks 2006 m. rugsėjo 26 d., pažymint 140-ąsias metines nuo tos dienos, kai imperatorienė, tuomet Danijos princesė, atvyko į Rusiją.
Danijos karalienė Margaret jau faktiškai sutiko, kad Nikolajaus II motinos palaikai būtų perlaidoti Rusijoje. Kaip žinoma, priėmusi Marijos Fiodorovnos vardą, Nikolajaus II motina buvo Danijos karaliaus Kristiano IX duktė princesė Dagmara. Ji buvo susižadėjusi su Rusijos imperijos sosto paveldėtoju didžiuoju kunigaikščiu Nikolajumi Aleksandrovičiumi, tačiau, dar nesulaukus vestuvių dienos, didysis kunigaikštis mirė nuo tuberkuliozės. Vykdydama paskutinę mirusio sužadėtinio valią, danų princesė ištekėjo už būsimo Rusijos imperatoriaus Aleksandro III. Rusijoje ji pragyveno 52 metus.
1919 metais, bolševikų ordoms puolant Krymą, Marija Fiodorovna kartu su dukterimis Ksenija ir Olga britų kreiseriu Malboro spėjo pabėgti į Londoną. Kreiserį gelbėti imperatorienę specialiai atsiuntė į Krymą jos sesuo Anglijos karalienė. Neilgai trukus ji persikėlė į tėvynę Daniją ir apsigyveno sostinėje Kopenhagoje.
Senoji imperatorienė nepaprastai sunkiai išgyveno žinią apie savo sūnaus paskutiniojo Rusijos caro Nikolajaus II ir jo šeimos nužudymą ir dar ilgai tikėjo, kad Nikolajui II ir jo šeimai pavyko išsigelbėti. Marija Fiodorovna dargi uždraudė savo artimiesiems rengti gedulingas pamaldas už nužudytą imperatorių ir jo šeimą.
Imperatorienė mirė 1928 metais Kopenhagoje. Jos palaikai buvo iškilmingai palaidoti Danijos karalių kapavietėje Roskilio katedroje.
Petras KATINAS
© 2004 "XXI amžius"
|