Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Festivaliai
Krikščionybė
    ir visuomenė
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Pro memoria

Kęstutis Genys

Prieš aštuonerius metus, gruodžio 15 dieną, Amžinybėn iškeliavo aktorius ir poetas, Lietuvos laisvės šauklys – Kęstutis Genys. Ta diena išaušo rudeniškai šilta, per ligoninės langą matėsi pliki medžiai ir ant žemės ilsėjosi drėgna, rudai žalia žolė. Atrodė, kad diena bus tokia pati, kaip ir prieš tai buvusios. Kęstutis išgėrė sulčių, trupinėlį užvalgė ir kalbėjosi su artimaisiais. Paskui tyliai pasakė, kad jau artinasi susitikimo su Kūrėju laikas, užsimerkė ir užmigo. Taip ir užgeso miegodamas. Būtent tokios mirties ir prašė Visagalio. Ačiū Jam už tai. O kai išėjo pas Dievą, dangus apsiniaukė, papūtė šiaurys ir pradėjo dribti gausus sniegas. Prasidėjo žiema. Gal tai buvo atsitiktinumas, o gal ir ne? Kas žino?

Širdyje – toks giedrumas

Kazys Inčiūra vakaronėje Troškūnuose 1971 metais. Dešinėje – gyd. Janina Eivienė

Tai poeto, dramaturgo, aktoriaus Kazio Inčiūros (1906-1974) žodžiai. Savo kūryba visą nelengvą gyvenimą jis skleidė giedrą nuotaiką, mokė mylėti gimtinę, artimuosius, ypač motiną.

Šiuo rašiniu, minint K.Inčiūros mirties 30-ąsias metines (lapkričio 30 d.), neįmanoma aptarti visos jo kūrybos, kuri poeto Eugenijaus Matuzevičiaus rūpesčiu vėl imta leisti rinkiniais jau po autoriaus mirties („Stirnų šaltinis“, 1979 m., „Gulbės giesmė“, 1981 m., „Beržai už sodo“, 1985 m.). Vėliau, po dešimtmečio (1996 m.), skaitytojai gavo V.J.Gurnevičiaus parengtą karo metų K.Inčiūros eilėraščių ir „Nelaisvės psalmių“ rinkinį „Akmenys verkia“.

Nepabūgusi sunkumų

Keletas eipzodų
iš rašytojos Onos Miciūtės gyvenimo

Marija MACIJAUSKIENĖ

Rašytoja Ona Miciūtė apie 1938-uosius metus Ričardo ŠAKNIO fotokopija

Mudvi matėmės gal du ar tris kartus. Trečiąjį kartą rašytoją Oną Miciūtę jau mačiau karste, užmigusią amžinuoju miegu. Tačiau jos autobografinėje knygoje „Pirmoji šakelė“ (1972 m.) autorės įrašas: „Neužmirškite manęs“ tarsi nuojauta kalba, jog ji greit atsisveikins su šia vargų žeme, bet nori išlikti skaitytojų atmintyje, kad jos gimtasis Vilniaus kraštas, jos numylėta Lietuva būtų Šviesos oazė. Ji visa savo siela mylėjo žmogų, Vilniją, viską, kas tauru ir turtina dvasinį pasaulį.

Praeities dalelė

Garsųjį šešių lietuvių lakūnų skrydį aplink Europą (kone per visas sostines) 1934 metais prisiminė ir „XXI amžius“ (2004 m., Nr. 53). Šįkart siunčiu nuotrauką, kurioje nufotografuoti prie lėktuvo ANBO-IV stovi uniformuoti jo dalyviai – Lietuvos lakūnai (iš kairės): Romualdas Marcinkus, Jonas Liorentas, Antanas Gustaitis, Juozas Namikas, Jonas Mikėnas, Kazys Rimkevičius.