|
Įspūdingų renginių paletė
Aukštaitijos sostinėje vyko penktasis religinės muzikos ir meno festivalis, kuris buvo skirtas religinės muzikos, poezijos ir chorų globėjai šv. Cecilijai. Renginyje, kurį organizavo Panevėžio vyskupija ir konservatorija, dalyvavo septyniolika chorų, dvylika instrumentinių ansamblių, styginis kvartetas, solistės Regina Juškienė ir Edita Sargautytė. Festivalis atskleidė visų jame dalyvavusių žmonių išaugusią brandą ir aukštą meninį pasirengimą.
Atgimus Lietuvai, pradėta labiau domėtis sakraline muzika. Panevėžio konservatorijos tikybos mokytojai Vidai Šimaitienei kilo mintis surengti konferenciją katechetine tema. Emilija Kriščiūnaitė, chorvedė, pasiūlė kolegei kartu surengti festivalį. Ji prisiėmė atsakomybę už jo muzikinę programą, Vida už teologinę pusę. Toks pirmasis festivalis įvyko 1997 metais. Jame dalyvavo 23 Lietuvos chorai, daugiausia iš Panevėžio regiono. Renginys sutapo su lapkričio 22-ąja menų globėjos šv. Cecilijos diena ir buvo skirtas jai priminti. Kitais metais jis išaugo į tarptautinį. Tarp meno šventės dalyvių buvo ir choras iš Lenkijos.
Festivalio rengimas reikalavo lėšų ir papildomų rūpesčių, todėl buvo nuspręsta jį organizuoti kas dveji metai. Į ketvirtojo programą, be chorinės, buvo įtraukta ir instrumentinė muzika. Šiųmečiame dar prisidėjo dailė ir poezija. Atvykti į jį dėl svarbių priežasčių negalėjo Bydgoščio (Lenkija) aukštosios pedagoginės mokyklos , švedų vaikų chorai ir vargonininkas iš Vokietijos.
Penktasis religinės muzikos ir meno festivalis buvo ypatingas tuo, kad jame savo sugebėjimus parodė neseniai susikūręs Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros grigališkojo choralo vaikų choras, pasaulyje žinomas Vilniaus pedagoginio universiteto mišrus choras Ave, vita. Šventės uždarymo metu Katedroje giedojo septyniolika chorų.
Konservatorijoje veikė Živilės Rancovienės, Sigito Laurinavičiaus ir Vladislovo Vaišvilos tapybos darbų parodos. Aukštesniojoje muzikos mokykloje buvo eksponuojami stendai, pasakojantys apie praėjusius keturis religinės muzikos ir meno festivalius, šv. Ceciliją ir apie Panevėžio vyskupijos jaunimo centro veiklą. Mokymo įstaigos antrajame aukšte, Vytauto Mikalausko klasėje, buvo galima apžiūrėti kompozitoriui skirtą parodą.
Gyvą atgarsį sukėlė konservatorijos salėje vykęs susitikimas su dr. kun. Robertu Pukeniu. Generalvikaras pristatė savo kūrybą, skaitė eilių. Garbingas svečias prisipažino, jog rašyti jį skatino rašytojo Antano Vienuolio pavyzdys. R. Pukenis, lankydamasis lietuvių literatūros klasiko memorialiniame muziejuje, rado jo įrašytus žodžius: Kas turite savyje kūrybos kibirkštėlę, įžiebkite ją iki degančios ugnies. Mokantis kunigų seminarijoje, jam altoriaus tyla ir ramybė irgi neleido, kad džiūtų plunksna. Tęsdamas teologines studijas Romoje, kun. R.Pukenis taip pat nemetė kūrybos. Grįžus dirbti į Panevėžį ir susitvarkius butą, generalvikarą vėl ėmė kankinti mūza. Lietuvių poezijos ąžuolu jis laiko Bernardą Brazdžionį. Kunigo širdžiai artima Česlovo Milošo kūryba.
O Švč. Trejybės bažnyčioje vyko menų globėjai šv. Cecilijai skirta vargonų ir vokalinės muzikos valanda. Čia savo programą atliko Asta Krikščiūnaitė (sopranas) ir Gražina Petrauskaitė (vargonai). Viešnių iš Vilniaus koncertas buvo išklausytas su ypatingu dėmesiu.
Bronius VERTELKA
Panevėžys
© 2004 "XXI amžius"
|