Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Festivaliai
Krikščionybė
    ir visuomenė
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Stokholme įteiktos Nobelio premijos

Švedijos karališkoji šeima (iš kairės): princas Karlas Filipas, sosto įpėdinė Viktorija, karalius Karlas XVI Gustavas, karalienė Silvija ir princesė Liliana 2004 metų Nobelio premijų įteikimo ceremonijoje Stokholmo koncertų rūmuose penktadienį, gruodžio 10 dieną

Gamtos mokslininkams ir ekonomistams iš JAV, Izraelio, Norvegijos penktadienį iškilmingai buvo įteiktos Nobelio premijos.

Nobelio premijos už ryškiausius pasaulyje mokslo darbus, literatūros kūrinius skiriamos nuo 1901 metų. 2004 metų premijos yra po dešimt milijonų kronų kiekvienai iš premijuojamų sričių. Penkias premijas - medicinos, fizikos, chemijos, literatūros ir taikos - XIX amžiuje nutarė skirti dinamito išradėjas ir pramonininkas Alfredas Nobelis.

Izraelio chemikas Nobelio premijos laureatas 57 metų Aronas Ciechanoveris anksčiau sakė, kad jo gyvenimas apvirto aukštyn kojom nuo to momento, kai jis spalį buvo paskelbtas vienu iš chemijos premijos nugalėtojų. A.Ciechanoveris kartu su 67 metų žydu Avramu Heršku bei amerikiečiu 78 metų Irvinu Rouzu ištyrė svarbius ląstelėse vykstančius procesus - kaip kūnas naikina perteklinius baltymus. „Pakėliau ragelį, ir mano įprastas, ramus gyvenimas per 10 sekundžių virto chaosu“, - sakė A. Ciechanoveris.

„Alfredas Nobelis suprato mokslo reikšmę mūsų pasaulio evoliucijai, - sakė Nobelio fondo pirmininkas profesorius Bengtas Samuelsonas. - Šiuolaikinė visuomenė tapo priklausoma nuo mokslo, nes pati jos esmė grindžiama mokslo pažanga“.

Nobelio ekonomikos premija skiriama nuo 1969 metų, nors būta kritikos, kad šis mokslas nėra toks tikslus kaip fizika, chemija ar medicina. Šiemet laureatais tapo amerikiečiai Edvardas Preskotas ir norvegas Finas Kiudlandas už studiją, kuri padėjo pagrindus labiau nepriklausomai centrinių bankų veiklai.

Pastaraisiais metais dauguma premijų tekdavo amerikiečiams, 2004 metai - ne išimtis. Fizikos premija teko amerikiečiams Deividui Grosui, Deividui Policeriui ir Frenkui Vilčekui, tyrusiems mažyčių kvarkų sąveiką atomų viduje.

Medicinos premiją laimėjo Linda Bak ir Ričardas Akselis, nustatę, kaip žmonės užuodžia kvapus. Judviejų paklausė, koks aromatas jiems maloniausias. L. Bak paminėjo gėlę, R. Akselis - moters aromatą.

Be apdovanojimo kol kas liko tik literatė Elfrydė Jelinek iš Austrijos. E. Jelinek, kenčianti nuo vadinamosios socialinės fobijos, atsisakė atvykti į ceremoniją ir priimti premiją iš Švedijos karaliaus Karlo XVI Gustavo. Ji skundėsi, kad būti viešumoje jai tas pats, kaip patirti „fizinį smurtą“. Nutarta, kad premija jai bus įteikta Švedijos ambasadoje Austrijoje. Šios 57-erių metų rašytojos bene geriausiai žinomas autobiografinis romanas „Die Klavierspielerin“ („Pianistė“), kurio pagrindu 2001 metais buvo sukurtas to paties pavadinimo filmas. Nobelio premija jai buvo didžiulė staigmena. E.Jelinek yra pirmoji Austrijos pilietė ir devintoji moteris, laimėjusi šį aukščiausią literatų apdovanojimą.

Kenietė Vangari Mataji šių metų Nobelio taikos premiją gavo Osle tą patį penktadienį .

Reuters-ELTA

© 2004 "XXI amžius"