|
Restauracija
Petras KATINAS
Pasirodo, naujasis kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas, jau pirmą dieną po paskyrimo užsipuolęs nacionalinį visuomeninį transliuotoją LRT, reiškė ne vien asmeninę, o valdančiosios daugumos nuomonę. Tai paaiškėjo per paskutinį prieš Kalėdas Seimo posėdį. Perimti LRT ir išvyti iš jos netinkamus žurnalistus skatino paksininkas A.Matulevičius. Šis buvęs komjaunimo veikėjas, dabar tapęs vienu garsiausiu Seime žemės sklypų perpardavinėtoju, kitaip ir negali elgtis. Tačiau dar aršesnę, kvepiančią stalinizmo kliedesiais, retoriką pademonstravo buvę krikščionys demokratai K.Bobelis ir P.Gražulis. Dabar jie abudu prisišliejo prie gintarinės, jau vadinamos atomine, ledi K.Prunskienės. Didesnę politinę degradaciją sunku ir įsivaizduoti. K.Bobelis ir P.Gražulis, užsipuldami LRT ir jos žurnalistus bei reikalaudami vos ne linčo teismo R.Miliūtei ir kitiems, kaip baisiausią nusikaltimą įvardijo esą LRT tapo konservatorių partijos ruporu. O tai pagal valdančiosios koalicijos partinių sekretorių ir komunistinių ortodoksų nuostatą blogiau ir būti negali. Bet juk P.Gražulis dedasi netgi dideliu buvusiu disidentu. Apie K.Bobelį atskira kalba. Šis nuo pat atkurtosios nepriklausomybės pirmųjų dienų stojo senųjų ir naujųjų komunistų pusėn. Beje, neseniai vienas Maskvos savaitraštis šį Pavliką pavadino judu Nr. 1. Stebina kitkas. Kaip tokie žmonės galėjo ištisus metus vaidinti krikščionis demokratus, netgi tautos patriotus? Vaidino tol, kol, dideliam savo senųjų ir naujųjų globėjų džiaugsmui, sugriovė partiją. Kaip galėjo atsitikti, kad jie ėmė giedoti unisonu kartu su Lukašenkos garbintoju B.Bradausku bei panašiais?
O dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, tai būtina pažymėti, kad toli gražu ne visų laidų vedėjai ir žurnalistai pateko į jų atakos lauką. Kažkodėl niekas iš jų nė pusės žodžio nepasako apie šeštadieninę dviejų damų laidą Kultūros savaitė, kurioje nostalgija klestėjusiai LTSR laikais kultūrai veržiasi per kraštus. Turinti būti solidi laida visus rekordus sumušė pirmąją Kalėdų dieną, kai, pasikvietusios žvaigždžių ir planetų išsidėstymo žinovę astrologę A.Zalatorienę, suteikė jai šventinę tribūną. Ši apsukri ponia, laiku persiorientavusi ir įsisavinusi visas naujas protų mulkinimo technologijas, dėstė įvairias nesąmones apie tai, kas laukia mūsų meno ir kultūros žmonių, gimusių po tuo ar kitu ženklu. Ir apskritai visokiems astrologams ir žiniuonėms, raganoms bei regėtojoms, kurių dabar Lietuvoje prisiveisė neregėta gausybė, suteikiamos visų žiniasklaidos ir vaizdasklaidos priemonių paslaugos. Be jų neapsieinama nė vienoje komercinėje televizijoje. Tačiau kai nacionalinis transliuotojas kviečia į savo laidas šio šarlataniško verslo atstoves ir atstovus tai jau visiškas anachronizmas. O gal čia tik užmaskuotas sovietinių laikų propagandinių akcijų pakaitalas? Tikriausiai taip ir yra. Protų vėlimas, tiktai įvilktas į kitą, dar kvailesnį rūbą. Tai pastebėjo ir pavojaus būgnus ėmė mušti šmaikšti publicistė gydytoja Filomena Taunytė. Pasak jos, gyvename užkalbėjimų laikais. Partijos ir kandidatai užkalba mus prieš Seimo rinkimus, kad balsuotume, kaip jie nori; nusikaltėliai ir advokatai užkalba prokurorus. Galima įkalbėti įkeisti butą, atiduoti pinigus. (...) Stebėtis, kad psichikos ligoniai ar aferistai valdo minias, nereikia. Lietuvos sveikatos apsaugą kuruoja ponia, baigusi parapsichologijos akademiją (ta pati vadovauja ir dabartiniame Seime, tik pakeitusi partinį bilietą ir iš socialliberalės tapusi darbiete P.K.), kurios lektoriai žaibų ir mašinų trenkti nelaimėliai bei gudrūs aferistais išmuša ir padorių klausytojų smegenų paskutinius sveiko proto likučius (F.Taunytė 9/10 laimės. Vilnius. Tyto alba, 2003). Bet apie tai nekalba nei K.Bobelis, nei P.Gražulis, nei Lukašenkos garbintojai. Užtat džiaugiasi, jog iš LNK televizijos buvo išvytas bene gabiausias žurnalistas E.Jakilaitis,ir tos televizijos vadų pavyzdžiu ragina pasekti ir išvaryti liaudies priešus iš LRT. Ir ne tik iš LRT, bet ir iš visos žiniasklaidos priemonių, vis dar drįstančių kritikuoti kairiųjų valdžią. Ypač buvusius komunistus ir jų vadus. Antai buvęs sveikatos apsaugos ministras, dabar Socialdemokratų frakcijos seniūnas J.Olekas, neslepiantis ketinimų tapti dešiniąja partijos vado ranka, ėmė ir prasiplepėjo, kad 2004 metais jo vadovaujama ministerija, t.y. visi mokesčių mokėtojai, skyrė 300 tūkst. litų ministerijos ir ministro nuopelnų liaupsėms.
Kokie iš tiesų ministro nuopelnai per jo išmintingo vadovavimo sveikatos apsaugai metus, akivaizdžiausiai pajuto kiekvienas, kam per tuos metus teko nelaimė kreiptis į medikus pagalbos. Jeigu jau J.Olekas savo liaupsėms skyrė 300 tūkst. litų, tai baisu ir pagalvoti, kiek skyrė J.Oleko kolegė socialinės apsaugos ir darbo ministrė kandidatė į prezidentus V.Blinkevičiūtė. Juk jos nuopelnus šlovinantys straipsniai pasirodo daugybėje laikraščių beveik kiekvieną savaitę. Štai kam skiriami ministerijų pinigai. Finansų ministras, paklaustas, kiek iš viso milijonų skyrė tam reikalui kitos ministerijos, sakė neturįs tokių duomenų, nes tai esąs slaptas reikalas. Vos ne valstybės paslaptis. Transparency International Lietuvos skyriaus vadovas žurnalistas Rytis Juozapavičius pasiūlė tuos tūkstančius geriau pervesti į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Tuščios viltys ir tyruose šaukiančiojo balsas! Juk tas fondas ir taip remia tiktai tuos, kurie liaupsina kairiojo flango stabilizatorius bei pragmatikus ir tik retsykiais dėl akių užkliudo kokį nors smulkų valdininkėlį. Daugiau jiems neleidžiama.
Tas protų vėlimas pasireiškia ne tiktai visokių žiniuonių ir astrologų antplūdžiu, tampančiu vos ne tvanu. Štai vienas žinomas kompozitorius ragina visus būti tolerantiškus. Kas gi prieš? Tačiau anas kompozitorius tą tolerantiškumą supranta labai jau įdomiai. Pasirodo, sovietinės okupacijos metais visi vogė, nešė, kombinavo. Vieni nešė vinių ar varžtų ryšulį, kiti kas kelnių kišenėse, kas po sijonu pasikišęs, dešrą ar kokių deficitinių mėsgalių. Nešė tai nešė. Bet vieni nešė kišenėje, kiti gabeno sunkvežimiais. Paklauskite tų, kurie dabar sėdi aukščiausiose kėdėse. Ne tik vežė, bet ir naudojosi tokiomis privilegijomis, kurios paprastam sovietiniam žmogui net nesisapnavo. Pavyzdžiui, KGB palaiminimu tobulinosi užsienyje. Ir ne kokioje nors Mongolijoje ar Šiaurės Korėjoje, o Vakarų Vokietijoje, Anglijoje. Kiti su Maskvos centrinių informacijos organų žurnalistų bilietais buvo akredituoti net JAV, kur vykdė pagrindinę funkciją šnipinėjo. O kur jie dabar visi? Ogi ten, kur buvo. Tiktai nepriklausomoje Lietuvoje padarė svaiginančias karjeras. Iki ministrų, viceministrų, iki aukščiausių valdžios veikėjų, įtakingų patarėjų.
Seimo pirmininkas A.Paulauskas savo kalėdiniame ir naujametiniame sveikinime brangiems Lietuvos žmonėms ragino būti labiau pilietiškiems. Tikrai geras palinkėjimas. Tačiau kaip tas pilietiškumas reiškiasi naujojoje valdančioje koalicijoje, kai Premjeras kasdien ima kalbėti jokių prieštaravimų nepripažįstančiu tonu ir pareiškia, kad jam absoliučiai tas pats, kad, pavyzdžiui, Mažeikių nafta atiteks Rusijos valstybinei kompanijai. Kitaip tariant, čiaupus užsukinės pats Kremlius savo nuožiūra. Jau ir taip Gazprom perėmus Lietuvos dujas, Kauno elektrinę, kitus objektus, Rusijos įtaka Lietuvos ūkui yra pernelyg didelė. Negi Premjeras mano, kad visi Lietuvos žmonės yra kvailiai, ir galvoja, kad piliečiai nežino, jog Maskva ekonomikos svertus pirmiausia naudoja politiniams tikslams? Aišku, sulaukti kitokio vertinimo iš dabar valdžioje sėdinčio partaktyvo, Agropromo specialistų, dar 1986 metais gilinusių anglų kalbos žinias Didžiojoje Britanijoje, kolchozų pirmininkų ir partinių sekretorių beviltiškas dalykas.
Dar keisčiau šventiniuose pasisakymuose nuskambėjo kai kurių valdančiosios koalicijos atstovų samprotavimai apie moralę, jos principų laikymąsi. Kaip pasityčiojimą iš tos moralės galima vertinti Kūčių dieną įvykusį Valstybės turto fondo valdybos (VTF) posėdį, kuriame buvo svarstomas jo generalinio direktoriaus P.Milašausko skandalingai pagarsėjusios naktinės medžioklės, tiksliau pasakius, brakonieriavimo klausimas. Kaip žinoma, kilus skandalui, Premjeras pareiškė nematąs nieko ypatingai blogo, o apie moralinį vertinimą net kalbėti nepanoro. Esą atleisti iš pareigų neturįs teisės, apie savo viršininką tegul sprendžia VTF valdyba. Ir dar reikšmingai pridūrė, kad kiekvienam reikia leisti dirbti savo darbą. Valdyba taip ir padarė. Pareiškusi papeikimą savo viršininkui, leido jam toliau dirbti...
Sužinojęs apie tokią bausmę aukštas pareigas užimančiam brakonieriui, žinomas politikos apžvalgininkas A.Bačiulis įvertino tai kaip pasityčiojimą iš visų padorių valstybės piliečių. Pasak A.Bačiulio, esą tai galutinis įrodymas, kad Lietuvoje atgaivinamos pačios šlykščiausios sovietinės tradicijos. Tad apie kokią moralę galima kalbėti, tuo labiau apie pilietiškumo ugdymą, jeigu aukščiausioje valdžioje esantys medžiotojai yra to pilietiškumo ugdytojai?
Premjeras, sulipdęs kartu su senaisiais ir naujaisiais bičiuliais Vyriausybę, nusprendė atsipūsti ir išvyko pajūrin. Žinokitės! Bent jau iki naujo skandalo, kuris neišvengiamai kils gal net bulvių žydėjimo nesulaukus. Pernelyg jau dideles ambicijas reiškia darbiečiai ir valstiečiai. Juk ne be reikalo kuriama vadinamoji koalicinė taryba, kuri, anot nuosavos partijos vado, spręsianti visus nesutarimus, kilsiančius koalicijos viduje. Kitaip tariant, ta taryba bus tarsi koks valdančiųjų centro komitetas. Nereikia jokių astrologų ir vyriausiųjų raganų pranašysčių, kad suvoktume: patriarcho ruduo jau ne už kalnų. O kas rengiasi jį pakeisti, neaišku tiktai pradinukams. Taigi 2005-aisiais naujojo patriarcho elektoratas, nesulaukęs nei šilumos kainų sumažėjimo, nei kitų žadėtų gėrybių, tikrai nenuobodžiaus. Tuo labiau kad nuo šiol Seimui vadovaus net trys aukštųjų partinių mokyklų auklėtiniai, kurių idėjiniai vadai, anot Seimo pirmininko pavaduotojo A.Pekeliūno, tarybų Lietuvos valstybę (!) padarė klestinčia šalimi. Kur nuves tokie vadai, kuriems Tarybų Sąjungoj šlovingoj buvo jauku ir gera? Na, o patriarchui neilgai trukus dar atsirūgs broliavimasis su kitu nuosavos kampanijos, pavadintos partija, vadu. Juk ne be reikalo anas apdovanotas ne kokiu nors Raudonosios vėliavos ar Garbės ženklo ordinu, o visų didžiausių Rusijos šventųjų Šventojo Vladimiro, Šventojo Danilo ordinais ir net Šventojo Nikolajaus statulėle. O už tai atidirbti reikia. Taip lietuviai savo noru stačiatikių nacionaliniam didvyriui bus atvėrę kelią į Lietuvos valdžios olimpo viršūnę.
© 2004 "XXI amžius"
|