Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
|
Konsekruota
dešimtmečius kentėjusi Paminklinė Prisikėlimo bažnyčia
Angelė BUŠKEVIČIENĖ,
Benjaminas ŽULYS
|
Iškilmių dieną bažnyčia
buvo pilna žmonių
|
Išsipildė šviesiausia lietuvių tautos svajonė
kaip padėkos Dievui už Laisvę simbolis ir paminklas naujam gyvenimui
atgimė Paminklinė Kristaus Prisikėlimo šventovė Kaune. Antrąją šv.
Kalėdų dieną į šios šventovės konsekracijos iškilmes atvyko Vilniaus
arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Šiaulių
vyskupas Eugenijus Bartulis, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila,
Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ, Kauno arkivyskupo augziliaras
Jonas Ivanauskas, vyskupai emeritai: Juozas Žemaitis, Juozas Preikšas,
Romualdas Krikščiūnas, prelatai, kanauninkai, kunigai, diakonai
iš įvairių vyskupijų, Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus,
Seimo, Kauno miesto savivaldybės, valdžios atstovai ir gausybė tikinčiųjų.
|
|
Nepasibaigęs
ėjimas į laisvę
|
Kauno arkivyskupas
Sigitas Tamkevičius
|
Evangelijoje pasakojama apie Erodo bandymą nužudyti
Betliejaus Kūdikį. Angelui paliepus, Juozapas pasiėmė kūdikį ir
motiną Mariją ir pasitraukė į Egiptą, o po karaliaus Erodo mirties
vėl sugrįžo į Izraelio kraštą. Švęsdami Šventosios Šeimos šventę,
drauge su Juozapu, Marija ir Jėzumi dalijamės jų išgyventais pavojais,
tremties vargais ir džiaugsmingo sugrįžimo nuotaika. Mums, tikintiesiems,
ypač artimas jų sugrįžimo džiaugsmas, nes ir mes šiandien susirinkome
švęsti Kristaus sugrįžimą į tikruosius savo namus, į kuriuos XX
amžiaus erodai buvo užtvėrę kelią. Išties mūsų džiaugsmas yra labai
didelis. Juk praėjo net 70 metų, kol sulaukėme dienos, kai bus konsekruota
Kristaus Prisikėlimo bažnyčia lietuvių tautos prisikėlimo simbolis
ir paminklas.
|
|
Pikta
nugalėti gerumu
Mindaugas BUIKA
|
Pabėgėlių vaikas Sudano
Darfūro regiono šiaurėje
EPA-ELTA nuotrauka
|
Blogio dramos šerdyje laisvas pasirinkimas
Aptardamas gėrio ir blogio santykį politinėje
ir socialinėje plotmėse, popiežius Jonas Paulius II savo kreipimesi
ateinančiai Pasaulinei taikos dienai, kuri nuo 1967 metų Katalikų
Bažnyčioje kasmet minima sausio 1-ąją, pabrėžia, jog vienintelis
teisingas pasirinkimas, atsiliepiant į šių dienų globalizuotos visuomenės
problemas, yra vadovavimasis teisingumo ir solidarumo principais.
Tebesitęsianti įtampa tarptautiniuose santykiuose, kurią sukėlė
terorizmas bei kariniai konfliktai ypač Artimuosiuose Rytuose ir
Afrikoje, patvirtina, kad prievarta yra nepriimtinas blogis, kuris
niekada negali atnešti norimos taikos.
|
|
Viltis
visada gyva
Benjaminas ŽULYS
|
Valgyklos vedėja Regina
Aksomienė, talkininkės studentės
Asta Tamulevičiūtė, Aušra
Jakimavičiūtė ir Dalia Blažulionytė
|
Kaune, Partizanų gatvėje, įsikūrusioje naujoje
labdaros Sriubos valgykloje buvo surengta tradicinė Kūčių vakarienė.
Į ją rinkosi gausus žmonių būrys. Jie tai vargo, nepriteklių ar
kitų gyvenimo keblumų paliesti miesto gyventojai. Didžiuma jų
neturį darbo, gauną menką materialinę valstybės paramą ar jos visai
negauną, kai kurie net neturį kur gyventi, nusivylę valdžios darbais
ir pažadais. Jie čia kasdien lankosi pavalgyti karštos sriubos su
duonos rieke, už ką sako esą dėkingi, nes namuose, jei tokius turi,
ne visuomet gauna
ir to.
|
|
Kardinolas
nuteistiesiems linkėjo šiltų Kalėdų ir vilties
|
Kardinolas Audrys Juozas
Bačkis lankė Lukiškių kalėjimo
vienutėse ir dvivietėse kamerose
gyvenančius nuteistuosius
iki gyvos galvos, kiekvienam
dovanojo po trumpą katekizmą,
kalėdaičių, kūčiukų,
mandarinų ir arbatos.
|
Gruodžio 23-iąją Vilniaus arkivyskupas metropolitas
kardinolas Audrys Juozas Bačkis lankė Lukiškių kalėjimo vienutėse
ir dvivietėse kamerose gyvenančius nuteistuosius iki gyvos galvos.
Pasikalbėjęs su kiekvienu atskirai, kardinolas dovanojo po trumpą
katekizmą, kalėdaičių, kūčiukų, mandarinų ir arbatos. Į tokią vietą
atėjus visuomet suskausta širdį - nesvarbu, ar žmonės patys sau
susigadino gyvenimą, ar aplinkybės taip susiklostė, kad neteko laisvės,
- sakė kardinolas. Jo teigimu, ypatingas dėmesys atskirtiems nuo
artimųjų prieš šventes reikalingas todėl, kad Kalėdos - šeimų šventė,
ir nuteistiesiems, atstumtiesiems kaip niekad trūksta artumo. Susitikime
su kalėjimo pareigūnais kardinolas linkėjo nesiliauti į kiekvieną
nuteistąjį žiūrėjus kaip į žmogų, nes įsikūnijęs Dievas už visus
mirė ant kryžiaus.
|
|
Beveik
šimtas prakartėlių
Marijona MILIAUSKIENĖ Bronius VERTELKA
|
Vandos Umbrasienės
iš Elektrėnų prakartėlė
|
Iš septyniolikos rajonų ir miestų į Rokiškį
atkeliavo 98 prakartėlės. Rajono centre atidaryta septintoji respublikinė
prakartėlių paroda. Antrą kartą prieš Kalėdas jos rodomos ne Rokiškio
krašto muziejuje, bet šalia jo, parke stovinčiame dideliame kluone.
Ekspozicija lankoma kasdien, išskyrus sekmadienį, nuo 10 iki 18
valandos be pietų pertraukos. Jos lankymo kaina simbolinė vienas
litas.
|
|
Atsigręžkime
į Eucharistijoje
gyvenantį Kristų
Kauno arkivyskupo kalėdinis sveikinimas
Kalėdų naktį ar rytą mes drauge su Betliejaus
piemenimis skubame pagarbinti žmonijos ilgai lauktą ir pranašų skelbtą
dieviškąjį Kūdikį, pagaliau atėjusį pas mus, kad kiekvieną iš mūsų
apdovanotų Dievo vaikų garbe.
Džiaugsmas užlieja mus, kai prisiliečiame prie
šv. Kalėdų slėpinio. Šį džiaugsmą taikliai apibūdina apaštalas Paulius:
Bet kai pasirodė mūsų Gelbėtojo Dievo gerumas ir meilė žmonėms,
jis išgelbėjo mus (...) iš savo gailestingumo (Tit 3, 4). Iš tikrųjų
Kalėdos yra didelio džiaugsmo šventė, primenanti mums, jog gimė
Kūdikis Dievo Sūnus, sunaikinęs žmones slėgusį nuodėmės jungą
(plg. Iz 9).
|
|
Pašventinta
Katedros aikštės prakartėlė
|
Vilniaus arkivyskupas kardinolas
Audrys Juozas Bačkis pašventino
Vilniaus Katedros aikštės prakartėlę
Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka
|
Vėlų penktadienio vakarą, prieš Piemenėlių Mišias,
pašventinta Vilniaus Katedros aikštės prakartėlė. Tradiciškai centrinėse
miesto aikštėse statomos prakartėlės ne tik primena Dievo įsikūnijimo
istoriją, bet ir sutelkia miestelėnus, miesto svečius. Kai kur Kalėdų
laikotarpiu prie prakartėlių vyksta spektakliai.
Pasak menotyrininkės Sigitos Maslauskaitės, Vilniaus
Katedros aikštės prakartėlės forma primena Kalėdų eglę, japonišką
pagodą ir lietuvišką trobą. Kalėdų laikotarpio statinys simbolizuoja
sakralinį pastatą su senovinio, tradicinio, lietuviško pastato elementais.
Pagal krikščioniškos ikonografijos tradiciją, prakartėlėje vyrauja
raudona, žalia ir balta - tikėjimo, vilties ir meilės spalvos. Pagrindinių
jos personažų - Juozapo, Marijos ir kūdikėlio Jėzaus figūros - natūralaus
dydžio, realistiškos, kad būtų suprantamos ir dideliems, ir mažiems.
|
|
Pasidalyti
gerumu
|
Aukštosios Panemunės
parapijos klebonas
kun. Deimantas Brogys
ir verslininkė Alė Jurgaitienė
(centre) mano, kad akcija
Gerumas mus vienija
taps gražia tradicija
|
Viskas praeina šiame pasaulyje tik gerumas
išlieka. Tik Meilė, Tikėjimas ir Viltis amžini. Tuos žodžius visada
norisi rašyti didžiąja raide, - po akcijos Gerumas mus vienija,
kuri antrus metus vyksta Aukštosios Panemunės parapijoje, dėkodamas
rėmėjams kalbėjo Švč. M.Marijos Vardo bažnyčios klebonas ir čia
įsikūrusio vyskupijos Caritas vadovas kun. Deimantas Brogys.
Prieš tai Aukštosios Panemunės šventovėje buvo
aukojamos šv. Mišios, pasakytas gerumą ir artimo meilę skatinantis
pamokslas.
|
|
Aukos
senelių namams
|
Akciją Paprastas stebuklas
užbaigė kalėdinis koncertas
sostinės Bernardinų bažnyčioje,
kurį vedė brolis Astijus Kungys
ir žurnalistė Gabija Vitkevičiūtė
|
Prieš mėnesį, pranciškonų pakviesti atsigręžti
į vienišus senukus, žmonės skambino akcijos Paprastas stebuklas
telefonu ir iki Kūčių paaukojo per 43 tūkst. litų. Į akcijos sąskaitas
pervesta 21 495 litai.
Antrąją Kalėdų dieną Bernardinų bažnyčioje surengas
kalėdinis koncertas, skirtas vargingiausiems senelių namams paremti.
Populiarias kalėdines giesmes ir melodijas labdaros renginyje atliko
Antano Šabaniausko premijos laureatė Nelė Paltinienė. Programoje
dalyvavo Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestras,
Vilniaus miesto muzikos mėgėjų simfoninis orkestras Vilnius, vyrų
choras Aidas, Nacionalinės filharmonijos solistė Judita Leitaitė,
Deivydas Staponkus, Veronika Pavilionienė, Jurga Šeduikytė, vaikų
choras TeleBimBam ir kiti atlikėjai.
|
|
Paminėjo
garsiąją kraštietę
|
Prie Adelės Dirsytės paminklo
Šėtos bažnyčios šventoriuje.
Šėtos vidurinės mokyklos
moksleivės skaito A.Dirsytės
laiškų ištraukas, garbės
sargyboje Kėdainių Povilo
Lukšio brigados šauliai
Aušros Valevičienės nuotrauka
|
Mes su ja nuėjome visą kančios kelią, nuo Lukiškių
iki Magadano. Tik mūsų dalia buvo kiek lengvesnė. Dievas leido mums
sugrįžti į tėvynę. Jos palaikus pasiglemžė svetima Sibiro žemė,
prisimena mokytoją Adelę Dirsytę bendravargė Zina Bujanauskienė,
dabar gyvenanti Varėnos rajone. Pagal oficialią pažymą A.Dirsytė
mirė 1955 m. rugsėjo 26 d. Chabarovske, už 9400 km nuo Vilniaus.
Lietuvos ir JAV ateitininkai deda pastangas surasti jos kapą, parvežti
į Lietuvą palaikus.
|
|
Tarnavimo
kultūra bendruomenėje
|
Gausiai susirinkusiems šventės
dalyviams skambėjo Muzikos
mokyklos chorinės studijos
Lakštangėlė lyrinės giesmės
|
Gruodžio 19 dieną VšĮ Dienos namai Alytaus Šv.Angelų
Sargų bažnyčioje minėjo septynerių metų darbo sukaktį. Sukaktuvininkų
pasveikinti atvyko Alytaus dekanas kun. Arūnas Užupis, Miroslavo
klebonas kun. Antanas Matusevičius, įstaigos steigėjų atstovas gydytojas
Almantas Geležius, Šeimos centro, Caritas vadovės, religinės bendruomenės
nariai.
|
|
Baltojo
grožio spalvos
Benjaminas ŽULYS
|
Dvi iš parodos organizatorių
Dainora Čižinauskienė
ir Regina Žukauskienė
|
Kaune, Religijos studijų kolegijoje, veikia ir
visą sausio mėnesį dar vyks paroda Balto popieriaus tyli kalba.
Ją organizavo Kauno apskrities ikimokyklinių įstaigų Dailės ugdytojų
draugija, Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyrius,
Kauno menų darželis Etiudas, šeimininkai Religijos studijų kolegija.
Parodos projekto rengėjos Dainora Čižinauskienė (kuratorė dr.
Rimanta Matlašaitienė Kauno apskrities ikimokyklinių įstaigų Dailės
ugdytojų draugijos pirmininkė), Regina Žukauskienė (menų darželio
Etiudas direktorė), Evalda Pavydytė, Genovaitė Valeikienė, Dalė
Sutkutė ir kitos auklėtojos, dailės pedagogės papasakojo apie parodą,
darbus sukūrusių vaikų gabumus, pomėgius, jų požiūrį į meną, grožį.
Kaip tik požiūrį, nes darželinukai ypač suvokia tai, kas yra gražu,
iškilu, priimtina jų mažoms jautrioms širdelėms.
|
|
Monsinjorui
rūpi visi
|
Mons. Juozas Čeberiokas
|
Kaišiadorių vyskupijos Kuktiškių parapijos klebonui
monsinjorui Juozui Čeberiokui praeinantieji metai ypač reikšmingi.
Kovo mėnesį monsinjoras atšventė kunigystės keturiasdešimtmetį ir
septyniasdešimtąsias gimimo metines. Tai metai, kada galima įvertinti
savo nuveiktus darbus ir numatyti siekius bei planus ateičiai.
Reikia dėkoti Dievui, kad mons. J.Čeberiokas atėjo
į šį pasaulį įspėjęs savo būties mįslę būti kunigu. Gal todėl
jo krikštatėviams kunigas tada pasakė: Jis bus kunigas.
|
|
Ką pasauliui
ir Lietuvai davė
nueinantys 2004 metai
Baigiantis 2004 metams pasirodė daug nedžiuginančių
pranešimų apie krikščionių padėtį pasaulyje. Organizacija Pagalba
vargstančiai Bažnyčiai, teikianti paramą sunkiai besiverčiančioms
katalikiškoms organizacijoms, pateikė surinktus duomenis apie krikščionių
persekiojimą pasaulyje. Pasirodo, kai kurių šalių krikščionių padėties
net neįmanoma apibūdinti dėl tose šalyse vykstančių persekiojimų:
tokia ji sunki. Tai šalys su jose daugelį metų įsitvirtinusia totalitarine
komunistine santvarka (Šiaurės Korėjoje - diktatorinis režimas,
Kinijoje - modifikuota laisvosios rinkos ir pragmatiškos ideologijos
atmaina). Sustiprėjo krikščionių persekiojimas ir kai kuriose induizmo
ar islamo šalyse, pavyzdžiui, Indijoje ir Indonezijoje (kur dar
neseniai visos religijos nevaržomai naudojosi tam tikra laisve).
|
|
Lietuvą
valdo komjaunuolių karta
|
Vilniaus universiteto Tarptautinių
santykių ir politikos mokslų
instituto docentas Lauras Bielinis
Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka
|
Lietuvos politikams trūksta gebėjimo ir noro
prasmingai kalbėti - jie dažniausiai tik išsisukinėja ir mėgina
manipuliuoti rinkėjais. Šalį valdo nomenklatūrinio intereso persmelkta
komjaunuolių karta be ideologijų ir vertybių, kelianti grėsmę pačiai
demokratijai. Tai Eltai tvirtino Vilniaus universiteto Tarptautinių
santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Bielinis.
|
|
Ukrainiečių
antausis Kremliui
Petras KATINAS
|
Ukrainos prezidentu
išrinktas opozicijos
lyderis Viktoras Juščenka
|
Jau seniai Kremliaus propaganda taip akiplėšiškai
ir grubiai nesielgė bei nepylė tokio purvo ant kitos valstybės,
kaip dabar daroma Ukrainos atžvilgiu. Tyčiojamasi iš švenčiausių
kiekvienam ukrainiečiui dalykų. Žodis nepriklausomybė (ukr. nezaležnost)
nuolat rašomas kabutėse, ukrainiečių kalba vadinama rusų kalbos
didaktu. Šaipomasi netgi iš tradicinių ukrainiečių valgių. Vakarų
Ukrainos gyventojai vadinami banderininkais, petliūrininkais,
netgi fašistais, o opozicijos kandidatas Viktoras Juščenka skelbiamas
ne tik amerikiečių, bet ir kone visų Vakarų žvalgybų agentu, kurį,
pasirodo, už 65 milijonus dolerių nupirko JAV Centrinė žvalgybos
valdyba, perversdama pinigus per JAV nevyriausybines organizacijas.
|
|
Kalėdos
į Betliejų atnešė
naują taikos viltį
|
Pasveikindamas naujuosius
lyderius, palestinietis Romos
katalikų patriarchas Mišelis
Sabahas Šventojoje
Žemėje visas šalis paragino
nutraukti smurtą
|
Pakylėti naujų vilčių po Jasiro Arafato mirties,
šeštadienį piligrimai ir naujieji palestiniečių lyderiai maldomis
už taiką gimtajame Jėzaus mieste Betliejuje iškilmingai minėjo Kalėdas.
Per vidurnakčio šv. Mišias nuosaikusis lyderis Mahmudas Abasas užėmė
vietą, kuri per praėjusias trejas Kalėdas buvo palikta tuščia J.
Arafatui - Izraelis neleido šiam vykti į Palestiniečių autonomijos
teritorijoje esantį Betliejų. Izraelis J. Arafatą kaltino kurstant
kraujo praliejimą, bet šį kaltinimą jis neigė.
|
|
Restauracija
Petras KATINAS
Pasirodo, naujasis kultūros ministras Vladimiras
Prudnikovas, jau pirmą dieną po paskyrimo užsipuolęs nacionalinį
visuomeninį transliuotoją LRT, reiškė ne vien asmeninę, o valdančiosios
daugumos nuomonę. Tai paaiškėjo per paskutinį prieš Kalėdas Seimo
posėdį. Perimti LRT ir išvyti iš jos netinkamus žurnalistus skatino
paksininkas A.Matulevičius. Šis buvęs komjaunimo veikėjas, dabar
tapęs vienu garsiausiu Seime žemės sklypų perpardavinėtoju, kitaip
ir negali elgtis. Tačiau dar aršesnę, kvepiančią stalinizmo kliedesiais,
retoriką pademonstravo buvę krikščionys demokratai K.Bobelis ir
P.Gražulis. Dabar jie abudu prisišliejo prie gintarinės, jau vadinamos
atomine, ledi K.Prunskienės. Didesnę politinę degradaciją sunku
ir įsivaizduoti. K.Bobelis ir P.Gražulis, užsipuldami LRT ir jos
žurnalistus bei reikalaudami vos ne linčo teismo R.Miliūtei ir kitiems,
kaip baisiausią nusikaltimą įvardijo esą LRT tapo konservatorių
partijos ruporu.
|
|
|