Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Konsekruota dešimtmečius kentėjusi Paminklinė Prisikėlimo bažnyčia

Angelė BUŠKEVIČIENĖ,

Benjaminas ŽULYS

Iškilmių dieną bažnyčia buvo pilna žmonių

Prezidentas Valdas Adamkus sakė, jog ši šventovė yra Lietuvos pasididžiavimas, nemirštančių tautos vertybių simbolis

Atstatytoje bažnyčioje – dabartinis Atstatymo komiteto vadovas klebonas kun. Vytautas Grigaravičius ir buvęs Atstatymo komiteto pirmininkas Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius iš bendrovės „Kausta“ direktoriaus Antano Butkaus priima atliktų darbų ataskaitą

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius įteikia Šiluvos Dievo Motinos medalį konstruktoriui Juozui Didžbaliui Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

Tikintieji į šventę atėjo su dovanomis naujajai bažnyčiai

Iš Jeruzalės Alyvų kalno atgabentas kertinis akmuo dabar įmūrytas bažnyčios sienoje

Kristaus Prisikėlimo bažnyčios konsekravimo iškilmėse dalyvavo Lietuvos Bažnyčios hierarchai

Išsipildė šviesiausia lietuvių tautos svajonė – kaip padėkos Dievui už Laisvę simbolis ir paminklas naujam gyvenimui atgimė Paminklinė Kristaus Prisikėlimo šventovė Kaune. Antrąją šv. Kalėdų dieną į šios šventovės konsekracijos iškilmes atvyko Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ, Kauno arkivyskupo augziliaras Jonas Ivanauskas, vyskupai emeritai: Juozas Žemaitis, Juozas Preikšas, Romualdas Krikščiūnas, prelatai, kanauninkai, kunigai, diakonai iš įvairių vyskupijų, Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, Seimo, Kauno miesto savivaldybės, valdžios atstovai ir gausybė tikinčiųjų. Konsekracijos iškilmėms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Žmonės jau iš ankstyvo ryto būriavosi prie šventovės. Vieni, atsargiai žengdami granito plytelėmis, aptarinėjo bažnyčios interjerą, kiti domėjosi akustika, eksterjeru ir t.t. Ne tik kauniečiai, bet ir visa Lietuva laukė, kad šventovės viduje būtų girdimi Viešpaties Jėzaus žodžiai: „Ramybė jums“. 12 val. choras paskelbė iškilmių pradžią. Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas Kauno dekanas kun. Vytautas Grigaravičius susirinkusiesiems priminė svarbiausius šventovės atstatymo momentus ir paprašė ganytojų ją konsekruoti.

Ką byloja dešimtmečiai

„Atimkite iš žmogaus tikėjimą, viltį, meilę Dievui ir artimam, gimtąją kalbą ir Tėvynę ir jis taps mankurtu, aklai vykdančiu įsakymus. Tokiais mūsų tautos žmones norėjo paversti šimtmečiais trukęs caro režimas, Stalino represijos ir 50 metų trukusi sovietų okupacijos savivalė.

Ši Kristaus Prisikėlimo bažnyčia yra kaip Dievo malonės ir gailestingumo stebuklas mūsų tautai. Leiskite kartu su jumis pasidžiaugti šiuo stebuklu, kuris, atrodė, niekada neįvyks. Kartu noriu padėkoti Dievui, geradariams ir visiems, kurie prisidėjo prie šios šventovės atstatymo“, - kalbėjo klebonas kun. V.Grigaravičius.

Nors trumpai prisiminkime ilgą, net 75 metus trukusį sunkų, vingiuotą ir duobėtą statybos bei atstatymo kelią.

Tautos nepriklausomybės simbolis – Paminklinė Kristaus Prisikėlimo šventovė pradėta projektuoti prieš 75-erius metus. 1926 metais buvo įregistruota šios šventovės statybos tarybos, vykdomojo komiteto sudėtis ir įstatai. Tarybos ir komiteto garbės pirmininkais išrinkti Kauno arkivyskupas Juozapas Skvireckas ir Respublikos prezidentas Antanas Smetona. Vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas Žaliakalnio bažnyčios rektorius kun. Feliksas Kapočius. 1928 metais Kauno miesto savivaldybė padovanojo sklypą bažnyčiai statyti Žaliakalnyje, prie Žemaičių gatvės.

Šventovės konkursui buvo pateikta penkiolika projektų, pasirinktas architekto Karolio Reisono darbas. 1932 metais buvo parengtas galutinis projektas, o 1933 metais patvirtintas ir gautas leidimas statyti. 1929 metais kun. F.Kapočius buvo paskirtas Kauno dekanu ir pradėjo rūpintis didelės, gražios bažnyčios statyba. Lėšos buvo kaupiamos ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje bei užsienyje, ypač JAV lietuvių. 1934 metais, Pirmojo Eucharistinio kongreso metu, buvo pašventintas iš Jeruzalės Alyvų kalno atvežtas kertinis akmuo. Statyba vyko iki 1940-ųjų birželio vidurio. Buvo pastatytos sienos, bokštas, uždengtas stogas. Ant aukšto bokšto iškėlė kryžių, matomą iš toli. Parapijos klebonas kun. F.Kapočius garsėjo uolumu, naujoviškumu, tvarka. Buvo viliamasi netrukus persikelti į naują, erdvią ir visą miestą puošiančią bažnyčią. Bet statyba sustabdyta liūdnąjį 1940-ųjų birželį. Įvairios okupacinės komisijos sprendė bažnyčios likimą, tik vokiečių armijos žygis į Sovietų Sąjungą užmačias sužlugdė, tačiau tik iki 1952 m. vasario 8 d., kai Stalinas pasirašė potvarkį, kurio antrame punkte rašoma: „Pastatyti Kauno mieste nebaigtoje statyti bazėje radijo gamyklą“. Tuo vadovaujantis, centrinė ir išorinė navos gelžbetoninėmis perdangomis buvo padalytos į penkis aukštus, fasaduose iškirstos angos pramoniniams langams, vietoje kryžiaus iškilo televizijos antena, o ant varpinės buvo sumontuotas skydas su užrašu: „Šlovė TSKP“. Taip ilgus metus vietoje tikintiesiems skirtos šventovės sukosi konvejeriai, dūzgė staklės, buvo vykdomi penkmečio planai ir pan.

1988 metais prasidėjus tautiniam Atgimimui, Lietuvos inteligentija ėmė reikalauti, kad bažnyčia būtų grąžinta tikintiesiems. Tuometinė valdžia įpareigojo „Bangos“ gamyklos vadovybę nuo 1989 metų iki 1993-iųjų grąžinti pastatą Atstatymo komitetui tokios būklės, kokios jis buvo perimant gamyklos reikmėms. Gamyklai bankrutavus, šios sąlygos nebuvo įvykdytos, todėl ne pagal paskirtį naudotas bažnyčios statinys Atstatymo komitetui buvo perduotas labai blogos būklės.

Dėl lėšų stygiaus 1993-1997 metais buvo vykdomi tik būtiniausi darbai, kuriais norėta apsaugoti pastatą nuo irimo. Ir tik nuo 1997 metų, gavus nedidelę Vyriausybės finansinę paramą, atstatymo darbai pagyvėjo, bet neilgam.

Pirmoji šventė - prieš septynerius metus

1997 m. lapkričio 9 d. pirmąsias šv. Mišias Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo šventovėje koncelebravo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, vyskupai Eugenijus Bartulis, Rimantas Norvila, Juozas Preikšas. Pirmosios šv. Mišios buvo skirtos mirusiems šios šventovės statytojams, aukotojams atminti, o gyviesiems prašoma Dievo palaimos ir stiprybės. Prie kilnaus Kristaus Prisikėlimo bažnyčios atstatymo darbavosi kun. Gintautas Kabašinskas, vėliau – dabartinis Šiaulių vyskupas E.Bartulis, po to – klebonas kun. Viktoras Brusokas. 2002 metais arkiv. S.Tamkevičius, Atstatymo tarybos Garbės pirmininkas, paskyrė klebonu buvusį Jonavos dekaną kun. V.Grigaravičių. Darbai sparčiai pajudėjo į priekį. Didelę patirtį turintis dabartinis Kauno dekanas kun. V.Grigaravičius, negailėdamas savęs, aukodamas laisvalaikį, sumaniai ir atkakliai siekė užsibrėžto tikslo – kuo greičiau atstatyti didingą šventovę. Pasak klebono kun. V.Grigaravičiaus, prie šio iškilaus darbo prisidėjo Atstatymo taryba: arkiv. S.Tamkevičius, architektas Algimantas Sprindys, konstruktorius Juozas Didžbalis, buhalterė Milda Steponavičienė, komiteto nariai – profesoriai Alfredas Smailys ir Vytautas Nezgada, Aloyzas Palskys, Antanas Urbonas, Jonas Šidiškis ir daugelis kitų. Darbus vykdė AB „Kausta“. Šventovės atstatymo problemos ir padaryti darbai buvo aptarti 2003-iųjų kovo mėnesį vykusioje diskusijoje Kauno apskrities viešoje bibliotekoje, kurioje dalyvavo kultūros veikėjai, Kauno savivaldybės nariai, Telekomo atstovai bei dvasininkai. Kalbėta apie šventovės koncepciją, plačias galimybes: bažnyčia tarnautų tikintiesiems ir jų dvasiniams poreikiams, būtų į miestą atvykstančių svečių traukos centras, čia vyktų sakralinės muzikos vakarai, valstybinių švenčių minėjimai, katalikiškų bendruomenių ir jaunimo susibūrimai.

Kitą dieną į buvusią Lietuvos prezidentūrą kartu su Kauno savivaldybės bei dvasininkų atstovais aptarti bažnyčios atstatymo klausimų iš Vilniaus atvyko ir LR Prezidento deleguota valstybės pareigūnų grupė. Paroda „Paminklinė Prisikėlimo bažnyčia“ keliavo per visą Lietuvą, ir įvairių miestų gyventojai buvo supažindinami su šventovės atstatymo idėjomis.

Šiemet liepos 22-ąją Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios terasoje buvo pašventinti altorius ir koplyčia, kuriai suteiktas Švč. Mergelės Marijos titulas. Vyskupas dr. Jonas Ivanauskas vadovavo šv. Mišių liturgijai koplyčioje. Švč. Mergelės Marijos koplyčia skirta visiems, žuvusiesiems kovose už Lietuvos laisvę, atminti. Klebonas kun. V.Grigaravičius padėkojo geros valios žmonėms, kurie savo aukomis prisidėjo prie Tautos šventovės atstatymo. Tarp geradarių – ne vien Lietuvos žmonės, bet ir gyvenantys JAV, kitose užsienio šalyse. Tai simbolizuoja viso pasaulio lietuvių vienybę. „Šie žmonės įeis į Lietuvos istoriją. Tačiau didžiausią turtą jie susikrovė Dievo karalystėje“, - kalbėjo klebonas kun. V.Grigaravičius. Neminėsime visų geradarių, tačiau negalima nepaminėti Lietuvos laisvės kovų dalyvio, buvusio Lietuvos partizano, trečiojo laipsnio Vyčio ordino kavalieriaus, atsargos majoro Juozo Armonaičio, dešimt metų kalėjusio Vladimiro kalėjime, paskui sužeisto ir ištremto į Uchtą. Būdamas invalidas iš savo asmeninių santaupų jis paaukojo 32 tūkstančius litų.

Marijampolietė tretininkė poetė Teofilija Žemaitytė, turinti negalią nuo jaunystės, negalėjo atvykti į konsekracijos iškilmes, tad šio straipsnio autorei perdavė nedidelę sumą pinigų. Devyniasdešimtmetė moteris pasakojo, kaip ji ir jos mokyklos draugai prieškariu pirko ženklus - „plytas“.

Čia bus skelbiamas Dievo žodis

Po klebono kun. V.Grigaravičiaus prašymo konsekruoti šventovę ir aukoti šv. Mišias už gyvus ir mirusius geradarius, už mūsų brangią tėvynę Lietuvą prasidėjo šventinės apeigos. Arkivyskupas metropolitas S.Tamkevičius palaimino vandenį, skirtą žmonėms šlakstyti. „Prašykime Viešpatį Dievą palaiminti šį vandenį, kuriuo atgailos ženklan ir krikšto priminimui būsime apšlakstyti“, - tarė arkiv. S.Tamkevičius. Visi, esantys šventovėje, buvo apšlakstyti šiuo vandeniu, o arkivyskupo pamokslas jaudino susirinkusiuosius. „Tai, kad Paminklinė Kristaus Prisikėlimo šventovė yra konsekruojama Eucharistijos metais, yra nurodoma statyti mūsų tautos prisikėlimą“, - kalbėjo arkiv. S.Tamkevičius. Šios šventovės garbingiausioje vietoje, Švč. Sakramento koplyčioje, bus saugoma ne Sandoros skrynia su Dekalogo plokštėmis, bet Eucharistija.

Po eucharistiniais duonos ir vyno pavidalais šioje šventovėje gyvens gyvasis Kristus, kviesdamas visus ne į vergystę ir mirtį, bet į prisikėlimą ir gyvenimą. Jis skelbs: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, - nors ir numirtų, bus gyvas“ (Jn 11, 25).

Apeigos tęsiasi. Arkivyskupas, iškėlęs rankas, garsiai kalba bažnyčios ir altoriaus konsekravimo maldą, patepa altorių šventintu aliejumi – chrizma. Patepimas reiškia Dievo malones. Keturi kunigai eina patepti chrizma dvylika kryžių ant bažnyčios sienų. Tai Bažnyčios konsekracijos ženklas ir tuo pačiu – dvylikos apaštalų simbolis.

Po to – smilkalų deginimas. Tai reiškia žmogaus amžiną maldą, kylančią į Dievą su prašymais, maldavimais. Diakonai pasmilko visus esančiuosius bažnyčioje ir sienas. Bažnyčia prisipildo malonaus smilkalų kvapo, patarnautojai užtiesia altorių, paruošia jį šv. Mišioms. Arkiv. S.Tamkevičius duoda diakonui degančią žvakę, sakydamas: „Uždek altoriuje žvakes“, tuo pačiu metu uždegamos visos bažnyčios lempos, sugaudžia vargonai ir prasideda Eucharistijos šventimas.

Bet prieš tai Kauno parapijų atstovai neša dovanas Paminklinei Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai. Šančių bažnyčios tikintieji dovanoja procesijos kryžių, zakristijos varpelį, kuris skelbs šv. Mišių pradžią. Nešamos žvakidės, smilkytuvai ir kitos dovanos.

Pasveikino ir palaimino Popiežius

Švč. Sakramentas pernešamas į Sakramentų koplyčią ir įdedamas į tabernakulį. Prieš vyskupams suteikiant šv. Mišių palaiminimą, arkiv. S.Tamkevičius perskaitė popiežiaus Jono Pauliaus II sveikinimą ir palaiminimą Kristaus Prisikėlimo bažnyčios konsekracijos proga. Vėliau suteikė apaštalinį palaiminimą.

Konsekravimo formalumai baigiasi, kai ganytojai, prezidentas V.Adamkus pasirašo aktą, liudijantį konsekraciją. Po konsekracijos iškilmių į tikinčiuosius prabilo prezidentas V.Adamkus. Jis pasidžiaugė, kad iškilmingai pašventinta visai Lietuvai svarbi šventovė. „Tikiu, kad ši šventovė visada primins mums visiems jos reikšmę, sutelks tautą džiaugsmingomis ir jos sunkiausiomis valandomis”, - konsekracijos iškilmių dalyviams sakė Lietuvos vadovas. Vėliau žurnalistams V.Adamkus pasakojo prisimenantis, kaip buvo kasami Prisikėlimo šventovės pamatai. Tuomet jam buvo aštuoneri metai ir jis mokėsi greta esančioje tuometinėje Jono Jablonskio pradžios mokykloje. „Galiu prisipažinti, kad buvau vienas iš tų, kuris patarnaudavau klebono Kapočiaus, kurio pastangomis ši bažnyčia gimė, šv. Mišioms”, - džiaugėsi valstybės vadovas.

Nepaprastus dalykus padaro paprasti žmonės. Kasdien šioje gražioje šventovėje bus skelbiamas Dievo žodis, švenčiama Eucharistija ir susitaikinama su Dievu. Bet bažnyčia dar neužbaigta, kaip nepasibaigęs ir mūsų ėjimas į laisvę. Šventovė bus puošiama, vykdomi darbai. Viliamasi, kad Lietuvos tūkstantmečio minėjimui likusieji darbai bus užbaigti, ir Kristaus Prisikėlimo šventovė, o ir visa Lietuva prisikels šviesiam gyvenimui. Laimink, Viešpatie, visus mūsų kunigus – gyvosios Bažnyčios statytojus, laimink rankas, kūrusias ir kuriančias šventovės grožį.

Aukšta ir šviesi...

Su džiugiu nerimu ir susitelkimu Kristaus Prisikėlimo bažnyčios konsekracijos iškilmių laukė Lietuvos žmonės, statybininkai, talkininkai, rėmėjai. Šventės išvakarėse Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Atstatymo komiteto pirmininkas, dabar – Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius, bendrovės „Kausta“ generalinis direktorius Antanas Butkus, miesto Tarybos narys Bronislovas Kučinskas, kunigai, projektuotojai, statybininkai, svečiai apsilankė šventovėje, apžiūrėjo centrinę navą, kai kurias kitas patalpas. Visi kalbėjosi apie tai, kas nuveikta ir ką dar reikės padaryti, kad šventovė būtų dar dvasingesnė ir gražesnė. Nors ne vienas Bažnyčios atstovas, miesto savivaldybės darbuotojas atstatomoje šventovėje lankėsi pirmą kartą, tačiau tą dieną jie tarsi iš naujo pažvelgė į tą įstabųjį grožį.

Visus sujaudino ir 1934 metais Lietuvos pirmojo Eucharistijos kongreso metu iš Jeruzalės Alyvų kalno atvežtas kertinis akmuo. Šis akmuo dabar yra bažnyčios viduje, kairėje pusėje prie pagrindinio įėjimo.

Apžiūros metu, o ir vėliau Kauno arkivyskupijos kurijoje vykusiame susitikime buvo prisiminti tie gerieji darbai, rūpesčiai, mintys apie ateinančią bažnyčios dieną. Vienas po kito keitėsi darbų vykdytojai, ir štai jau dešimtmetis, kai juos sąžiningai atlieka bendrovė „Kausta“. Šios bendrovės generalinis direktorius A. Butkus pranešė, kad per tą laiką jų organizacija atliko darbų beveik už keturiolika milijonų litų. Maža to, „Kausta“ atsisakė pelno ir visas tas lėšas paaukojo bažnyčiai, o tai – kone milijonas litų. Darbai paspartėjo, kai Kauno miesto savivaldybė gavo ilgalaikę keturių milijonų litų paskolą ir ją paskyrė bažnyčiai atstatyti. Vien šiemet atlikta darbų maždaug už penkis milijonus litų. Be to, 357 tūkst. litų – žmonių aukos. O iš viso per visą statybos laikotarpį surinkta penki milijonai litų aukų. Vien pernai atlikti vidaus apdailos, dažymo darbai, įrengtos akustinės priemonės, vėdinimo, įgarsinimo sistemos, apsauginė ir priešgaisrinė signalizacija, pastatyti mediniai suolai ir klausyklos ir kt. Bažnyčioje yra 450 sėdimų vietų, o iš viso joje telpa dešimteriopai daugiau žmonių.

„Kaustos“ generalinis direktorius A. Butkus ir Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius pasirašė pirmojo darbų etapo perdavimo – priėmimo aktą. Arkiv. S. Tamkevičius pasidžiaugė gyvybe pulsuojančia šventove ir pabrėžė, kad jos atstatymas – tai ir mūsų tautos prisikėlimo ženklas, bylojąs, kad ir Lietuva eina prisikėlimo keliu.

O dar – vargonai, vienas svarbesnių bažnyčios elementų. Elektroninius vargonus už 250 tūkst. dolerių nupirko ir bažnyčiai padovanojo Kanados lietuvis Jonas Vitkūnas. Apie savo kilnią dovaną jis ne tik nesigarsino, bet dargi norėjo likti nežinomas iki savo mirties. Dabar jau žinomas, į Amžinybę išėjęs 1993 metais Toronte. Tikriausiai dabar jis su džiaugsmu žvelgia į Kristaus Prisikėlimo bažnyčią, į čia ateinančius ir ateisiančius žmones ir... klausosi savo padovanotų vargonų garsų. Ir jie tą dieną sugriaudėjo bažnyčioje, nuvilnijo per visą erdvę, per žmonių sielas. (Vėliau kun. V. Grigaravičius patikslino, kad vargonų garso stiprumą galima reguliuoti.) Vargonai į bažnyčią buvo atgabenti iš Kauno klinikų, kur savo lemties laukė daugiau nei dešimt metų.

Pagerbė darbštuolius

Šventės proga bažnyčios statybai nusipelnę organizatoriai, statybininkai, talkininkai buvo apdovanoti vertingais vyskupijos apdovanojimais. Kauno arkivyskupijos garbės ženklu – Šiluvos Dievo Motinos medaliu – apdovanoti Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius, „Kaustos“ bendrovės generalinis direktorius A.Butkus, architektas Algimantas Sprindys, konstruktorius Juozas Didžbalis, buhalterė Milda Steponavičienė, Atstatymo komiteto narys Vytautas Nezgada. Padėkos raštai įteikti dabartiniam Atstatymo komiteto pirmininkui kun. V.Grigaravičiui, buvusiems Atstatymo komiteto vadovams vyskupui E.Bartuliui, kun. Gintautui Kabašinskui, kun. Viktorui Brusokui, Atstatymo komiteto nariams Gediminui Aleknai bei Aloyzui Palskiui, miesto Tarybos nariui Bronislovui Kučinskui, aukų rinkėjams Silvai Drulienei, Antanui Urbonui, Jonui Puklevičiui, statybos vadovams ir darbininkams Valerijui Iziumovui, Kaziui Gurevičiui, Valentinui Pernavai, Almantui Petroniui.

Vienas iš Šiluvos Dievo Motinos medaliu apdovanotųjų konstruktorius J.Didžbalis dirbo prie šventovės atstatymo nuo pat šių statybų pradžios. Jis prisiminė, kiek su bendraminčiais teko įdėti pastangų, kol atėjo lauktoji šventė. Ji atėjusi Aukščiausiojo pagalba, padedant geriems žmonėms. Kauno arkivyskupijos Padėkos raštu apdovanoja aukų rinkėja S.Drulienė sakėsi dirbanti Garliavos spaudos kioske, kuris stovi šalia bažnyčios. Žmonės, ypač po šv. Mišių, aukodavo kiek kas galėdavo – po litą,penkis ar daugiau. „Už tai jiems ačiū“ , – sakė moteris. Ji pridūrė, kad turi išsaugojusi savo tėvų aukų knygelę su simbolinių „plytų“ ženkliukais. Tai jai esąs brangus prisiminimas, paskata toliau rinkti aukas.

O lėšų tolesniems darbams reikės daug, nes, kaip sakyta, iki šiol atlikti pirmojo statybos etapo darbai. Vien 2005 metais numatyta atlikti įvairių darbų maždaug už penkis milijonus litų. Tai – administracinio bei rūsio patalpų įrengimas, elektros transformatorinė, kitkas. Galvojama apie požeminį ir antžeminį garažus, reikia kuo skubiau sutvarkyti dabar nykiai atrodančią aplinką ir kt. Tad dar reikės bent penkiolikos milijonų litų. Kauno miesto meras A. Garbaravičius pažadėjo 2005 metais bažnyčios statybą paremti dar 300 tūkst. litų. „Esame katalikai, turime vieni kitiems padėti“, – trumpai pasakė meras. Be to, miesto Tarybos narys B. Kučinskas pastebėjo, kad ministras pirmininkas A. Brazauskas pažadėjęs bažnyčiai atstatyti skirti penkis milijonus litų. „Važiuosiu į Vilnių, priminsiu Premjerui jo pažadą“, – sakė miesto Tarybos narys.

Ir toliau laukiama aukų. Primename, kad, be tiesioginių įnašų, galima paaukoti skambinant „Lietuvos telekomo“ skirtais specialiaisiais telefono numeriais:

8 900 70019 galima paaukoti penkis litus,

8 900 80019 – dešimt litų.

Kaunas

© 2004 "XXI amžius"