|
Linkime Kristaus laiminamų
Naujųjų metų!
Artėjant 2005 iems, mes vieni kitus sveikinome su Kalėdomis, o šiuo metu tradiciškai kitiems linkime laimingų Naujųjų metų. Nors pasitaiko, kad žmonės kartais gan paviršutiniškai ištaria ar užrašo linkėjimo bei sveikinimo žodžius kitiems, tačiau kad ir mažiausio gėrio palinkėjimas nėra bereikšmis, nes kai tikintieji kasdien meldžiasi už kitus žmones, tuomet jų maldingi linkėjimai tampa tokiais palaiminimais, kurie panašėja į paties Jėzaus palaiminimus (plg. Mt 5, 1 12).
Netenka abejoti, kad antrąją šv. Kalėdų dieną, kai mus pasiekė žinia apie gaivalinę tragediją, kuri ištiko Pietų Azijos pakrančių gyventojus ir poilsiautojus, daugelis meldėme Dievo pagalbos tiems, kurie žuvo neregėtų bangų vilnyse. Taip pat savo maldose prašėme ir tebeprašome Viešpatį Jėzų, kad Jis laimintų visus žmones, kurie dėl šios nelaimės baisių padarinių patyrė didžiulį emocinį šoką, pateko į neviltį, kenčia dvasinius ir fizinius skausmus ar net (dėl sunkiai įveikiamos depresijos) neveja šalin įkyrių minčių, kurios gundo nutraukti savo gyvybės plonytį siūlą...
Manau, kad labai svarbu melstis už minėtas didžiules žmonių grupes, idant ir jos pačios, po truputį atsigaudamos dėl išgyvento šoko ir gniuždančių dvasią stresų, pradėtų susitaikyti su tuo, kas jas ištiko ir ko jos neteko, ir nebedelsdamos kreiptųsi į Dievą pagalbos, kuris tikrai netruks vienaip ar kitaip atsiliepti (pirmiausia juos įkvėpdamas tolydžio labiau tikėti amžinojo gyvenimo realumu ir tuo nuostabiuoju atlygiu, kurio niekas negali iš žmogaus atimti plg. Mt 6, 20) į labai skaudžiai nukentėjusiųjų raudas ir maldas.
Tačiau šiuo metu tegul ne vien mūsų maldos (kurios tūkstančius kilometrų įveikia per vieną sekundę) stiprina ypač tuos, kurie neteko artimųjų, pastogės ir... vilties gyventi. Atsiliepdami į Šventojo Tėvo ir tarptautinių organizacijų prašymus solidarizuotis su Pietų Azijoje nukentėjusiais, jei tiktai turime nors mažyčių finansinių santaupų, per Vilniaus banko sąskaitą (galbūt ir kituose Lietuvos bankų filialuose priimami pinigai) galime pervesti pinigines aukas, kurios (palyginti su kitomis turtingų šalių lėšomis) turės tik simbolinę konkrečios paramos reikšmę, tačiau vis tiek tai bus tas našlės skatikas, už kurį mus pagirs viešpačių Viešpats.
Atsimindami, kad, kai pagelbėjame kenčiantiesiems, pačiam Dievo Sūnui padarome geradarybę, imsimės ryžtingesnių veiksmų ir artimiausiu metu suskubsime paaukoti šiek tiek pinigų, už kuriuos bus nupirkti būtiniausi (į nelaimę patekusiems žmonėms) daiktai.
Tikėkimės, kad, atslūgus (nuo nukentėjusių žmonių širdžių) baisios nevilties bangai, savo maldomis ir finansine parama jiems ne tik prisidėsime prie jų būklės laipsniško gerinimo, bet ir patys iš gerojo Viešpaties Jėzaus 2005-aisiais susilauksime dar didesnių palaiminimų sau, savo šeimoms ir visai Lietuvai.
Kun. Vytenis Vaškelis
© 2004 "XXI amžius"
|