| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
XXI amžius Molėtuose Elvyra ŽEIŽIENĖ
Gruodžio pabaigoje vykdami į Molėtus, į susitikimą su aktyviais parapijos nariais, grožėjomės išradingomis šventinėmis girliandomis bei šviesiomis kompozicijomis, tačiau pačią tikriausią kalėdinę nuotaiką pajutome šio miesto Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Ji buvo pilna vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų. Prie klausyklos, beveik iki laukujų durų, išsirikiavę tikintieji bei čia pat vykstanti Caritas organizacijos kalėdinė akcija ,,Gerumas mus vienija iškalbingai liudijo,jog Molėtuose rengiamasi Kalėdoms , kaip ,,nuostabių mainų paslapčiai. Po vakarinių šv. Mišių, kurias aukojo parapijos klebonas dekanas kun.Kęstutis Kazlauskas, parapijos namuose taip pat tvyrojo skaidri Advento, laukimo ir pasidalijimo dvasiniais lobiais, nuotaika, vienydama ,,XXI amžius laikraščio darbuotojus bei skaitytojus. Molėtai vakar ir šiandien Antrus metus Molėtuose darbuojasi veiklus kunigas Kęstutis Kazlauskas, Molėtų dekanato dekanas ir Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas, perėmęs šias pareigas ir deramai ,,išpurentą krikščioniškojo veikimo dirvą iš kunigo Viktoro Viliaus Cukuro. Parapijoje suburti bažnytiniai jaunimo ir suaugusiųjų chorai bei ansambliai, pelnę kraštiečių pripažinimą. Aktyviai veikia Caritas Kaišiadorių vyskupijos skyriaus padalinys, ugdantis sau pamainą ir subūręs vaikų ir jaunimo grupę ,,Pumpurėliai. Taip pat įsteigtas ir Kaišiadorių vyskupijos katalikių moterų organizacijos ,,Vilties tiltas padalinys, telkiantis mergaites ir moteris, atsidėjusias socialinei ir pastoracinei veiklai. Gausios šeimos yra susibūrusios į ,,Edeno vaivorykštę.Veikia Šventojo Rašto studijų ir pastoracijos talkininkų grupė, vadovaujama klebono kun.K.Kazlausko ir drauge parapijoje dirbančio bendrapavardžio vikaro kun.Arūno Kazlausko. Atnaujintuose parapijos namuose nuolat veikia įvairios parodos, vyksta susitikimai su žymiais šalies kultūros bei visuomenės veikėjais, rengiami koncertai, knygų pristatymai. Advento metu čia surengta Vidos Mieldažytės fotografijos paroda ,,Lietuvos dvarai. Molėtų krašte gausu ne tik savitų medinių, aukštaitišką liaudies meną atspindinčių senovinių medinių bažnytėlių, bet čia stovi daili iš akmens riedulių pastatyta unikali Stirnių Šv. Jono Krikštytojo Nukankinimo bažnytėlė. Manoma, jog pačiuose Molėtuose pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta XV a. pabaigoje, o 1905 metais kun. K.Bandzevičiaus ir parapijiečių rūpesčiu pastatyta klasikinio stiliaus dvibokštė mūrinė bažnyčia, ketvirtoji čia kažkada stovėjusi katalikų šventovė. Molėtų savivaldybėje gyvena beveik 25 tūkst. gyventojų, iš kurių per septynis tūkstančius gyvena mieste. Daugiau negu pusė tūkstančio molėtiškių neturi darbo ir yra užsiregistravę darbo biržoje. Moterims čia gauti darbo sunkiau negu vyrams. Daugelis šeimų čia, kaip ir visoje Lietuvoje, gyvena ties skurdo riba. Pasak Caritas pirmininkės gydytojos Aurelijos Lukošienės, šiemet stokojančiųjų ir paramos prašančiųjų žymiai daugiau negu pernai ir užpernai. Galinčiųjų padėti atsiliepė mažiau, tačiau karitietės tikisi, kad, Dievui padedant, atstumto neliks nė vieno. Pažymėtina, kad Molėtai - vienintelė Lietuvos savivaldybė, kurioje meru dirba Krikščionių demokratų partijos atstovasValentinas Stundys. (Gaila, kad į susitikimą atvykti jis nerado laiko.) Išlikti krikščioniu? Susitikime su ,,XXI amžiaus redakcijos atstovais dalyvavę molėtiškiai neslėpė nusivylimo dėl to, kas vyksta šiandien Lietuvos valdžios viršūnėse užsitęsusios postų dalybos, atsakomybės dėl rinkimų pažadų vengimas ir panašiai, tačiau jie savo krašto valdžios nepeikė. Anaiptol, aukštaitiškai droviai šypsodamiesi sakė:,,Turim, ko nusipelnę... Mes išsirinkom ,,krikščionį, ir jis mūsų viltis stengiasi pateisinti. Kviečiam sekti mūsų pavyzdžiu... Taip pat jie džiaugėsi turį veiklų kleboną, neleidžiantį apsnūsti, randantį bendrą kalbą ir su moksleiviais, inteligentais, verslininkais, ir su paprastais žmonėmis. Žmonės gyvai domėjosi katalikiškos spaudos leidybos problemomis, juos jaudino tai, jog ji akivaizdžiai nyksta. Ją užgožė komercinė žiniasklaida, kuri nieko gero, be kriminalų, skurdo, nevaržomo sekso propagandos ir kitų blogybių Lietuvoje nemato. Žmonės neneigė, jog informacija turi būti visapusiška, tačiau nevaranti skaitytojų į neviltį. ,,XXI amžiaus redaktorius Edvardas Šiugžda, tardamas žodį skaitytojams, pabrėžė, kad šio laikraščio situacija atspindi realią Lietuvos tikinčiųjų būklę. Oficialioji statistika teigia, jog Lietuvoje beveik aštuoniasdešimt procentų gyventojų laiko save katalikais. Deja, tikrovė liudija ką kita. Praktikuojančių katalikų nesiekia dešimt procentų. Tada nelabai galima ir stebėtis, kad katalikišką spaudą skaito tik kelios dešimtosios procento visos šalies gyventojų. Atsakydamas į skaitytojų klausimus bei kalbėdamas apie ,,XXI amžiaus penkioliktuosius gyvavimo metus, redaktorius pabrėžė, jog laikraščio leidybą nuolat lydi finansiniai sunkumai. Iš poros puslapių laikraštuko buvo sukurtas solidus, keturių spaudos lankų, du kartus per savaitę einantis laikraštis. Drauge leidžiamas ,,Kregždutės laikraštėlis vaikams, kuris neseniai užkliuvo vienam Kauno dienraščiui ir Kauno švietimo skyriaus biurokratams, draudžiama jį platinti mokyklose. Ar tai nėra absurdas ir tikinčių vaikų diskriminacija? Šiandien vis dažniau susiduriama su katalikiškai mąstančių žmonių nuomonės ignoravimu, pradedant dėl savo kėdės drebančiais Švietimo skyriaus biurokratais, baigiant aukštais Europarlamento atstovais. Redaktorius, gvildendamas problemą, kodėl nyksta katalikiška spauda, kodėl išsibarstė šimtametes tradicijas turinti, krikščioniškomis vertybėmis paremta partija, paminėjo ir vieną svarbią problemą: ,,Iškyla rimtas katalikybės išlikimo klausimas visame senajame Europos žemyne.... Kurkime dvasios namus Parapijos šeimininkas kun. K.Kazlauskas pastebėjo, kad šiandien Lietuvoje beveik atstatyta sugriauta Bažnyčia, tai padaryti buvo žymiai lengviau, negu pakelti sutryptą žmogaus dvasią. Tačiau, statydamas šventovę, susitelkdamas į jos kūrimo materialinius dalykus, parapijos ganytojas ne visada sugeba suburti ir išlaikyti veiklią ir sąmoningą bendruomenę. Šiandien būtina visiems drauge kurti, stiprinti katalikišką bendruomenę kaip jaukius bei saugius dvasios namus kiekvienam tikinčiajam. Klebonas apgailestavo, jog aplinkui tiek daug dvasiškai vienišų, nesuprastų ir nelaimingų žmonių. Kartais reikia tiek nedaug, sakė klebonas, draugiško rankos paspaudimo, nuoširdaus supratimo ar laiku pasakyto tvirto ir teisingo žodžio. Kun. K.Kazlauskas manąs, jog dvasininkas turi laiku pastebėti, kas jo bendruomenėje yra nelabai gerai, laiku būti ten, kur jo patarimo, palaiminimo, supratimo labiausiai reikia. Jis neturi laukti, kad visur bus priimtas išskėstomis rankomis, o privalo pelnyti tikrą žmonių pagarbą ir pasitikėjimą. Kitose parapijose mėgstamas ir gerbiamas, aštuoniolika metų kunigaujantis uolus kunigas Molėtuose nebuvo sutiktas svetingai. Parapijiečiai buvo labai prisirišę prie jo pirmtako. Tačiau tokia jau kunigų dalia: eiti ten, kur vyskupas skiria. Anot kun. K.Kazlausko, dvasininkams skirtis su pamėgta parapija, jos žmonėmis taip pat didelė psichologinė trauma. Jie išgyvena ne mažiau nei parapijiečiai, netekę mylimo dvasios tėvo. Jam taip pat nebuvo lengva palikti Merkinės parapiją, kur liko patys gražiausi septyneri jo pastoracijos metai. Nepamirštamas dzūkiškas nuoširdumas, žmonių pagarba ir meilė. Kita vertus, tokie praradimai parapijos ganytoją tarsi sutelkia priimti naują iššūkį, pažiūrėti į savo ir kitų darbus iš šalies. Molėtai
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |