Atnaujintas 2005 sausio 7 d.
Nr.2
(1303)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Džiaugiamės išsipildžiusia svajone

Išsipildė mūsų tėvų ir senelių svajonė – atstatyta Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Tai padėka Dievui už atgautą Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, tolesnį mūsų šalies suklestėjimą, žmonių dvasinę gerovę.

Bet, suprantama, vien gerų norų neužtenka. Prieš daugelį metų bažnyčios statybai pritarė ne vien suaugusieji, bet ir vaikai. Prasidėjo geranoriškas pinigų aukojimas, ir litas prie lito – susidarė nemažos pinigų sumos, atsirado knygelės, į kurias buvo klijuojami aukų ženkleliai su simbolinėmis plytomis. Tokią knygelę turėjo ir jau Amžinybėn išėję mano Tėveliai. Jie važiuodavo į Kauno turgų ir į namus kaime grįždavo visuomet papildę knygelę naujais aukų ženkleliais.

Kaip žinoma, iki Antrojo pasaulinio karo bažnyčia jau buvo pastatyta, bet, Lietuvą okupavus bolševikams, tikinčiųjų viltys užgeso.

Tačiau Dievo valia ir galybė su niekuo nepalyginama. Kristaus Prisikėlimo bažnyčia vėl atiteko tiems, kuriems buvo skirta, visai Lietuvai. 2004 metų šv. Kalėdos liks visiems neužmirštamos, nes su Kristaus gimimu prisikėlė ir graži, puiki šventovė.

Aš dalyvavau bažnyčios konsekracijos iškilmėse, šv. Mišiose, džiaugiausi ir žavėjausi mūsų architektų, statybininkų padarytais darbais. Ne vienam iškilmės dalyvių nuriedėjo džiaugsmo ašara... Gražu, kad iškilmėse dalyvavo mūsų prezidentas Valdas Adamkus.

Kristaus Prisikėlimo bažnyčios statyba dar nebaigta. Laukia daug darbų, o tam reikia ne vieno milijono litų. Vėl reikia aukų, nes valstybė neįstengia statybas deramai paremti. Užtat Valdovų rūmams Vilniuje negaili daugybės milijonų, tarsi tai būtų kokia amžiaus statyba. Mano, ir ne vien mano, nuomone, Valdovų rūmai galėjo palaukti dar ne vieną dešimtmetį. O kiek dar pinigų prireiks šiems rūmams išlaikyti.

Bet vėlgi – džiaugiuosi, kad turime mūsų brangiąją Prisikėlimo bažnyčią.

Juozas NAGINIONIS

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija