|
Potiomkino kaimų tradicijos
Petras KATINAS
Rusijos prezidentas V.Putinas retsykiais suranda laiko aplankyti ir savo šalies provincijos užkampius. Štai spalio pabaigoje jis beveik parą išbuvo Saratovo srityje. Tiesa, Saratovo žmonės apie tą istorinį įvykį sužinojo tiktai dėl to, kad vyko seniai regėtas masinio švarinimosi vajus. Pamatyti savo šalies prezidento Saratovo gyventojai negalėjo. Maskvos ir vietinė valdžia neleido. Dėl viso pikta.
Saratovo valdininkai nusprendė nesidalyti prezidento su savo pavaldiniais. Nė vienas srities laikraštis, netgi vietinis radijas nepranešė apie jo apsilankymą. Užtat visoje gubernijoje buvo paskelbtas totalinis subotnikas: gyventojai buvo sukelti ant kojų, nes vizito organizatoriai Maskvoje netgi aukščiausiems srities viršininkams nepranešė, kokiuose objektuose, gamyklose ar ūkiuose teiksis apsilankyti prezidentas. Maža kas. Žiūrėk, koks nuskurdusio kolchozo mužikėlis dar kokią peticiją įteiks. Arba čečėnų teroristas bombelę pakiš. Todėl pagrindiniuose srities miestuose Saratove ir Engelse kilo seniai regėta masinio apsišvarinimo karštligė. Šiuose miestuose baltais dažais buvo nudažyti šaligatvių bortai, taip pat namų fasadai ypač tose gatvėse, kuriomis vietinės valdžios sprendimu turėjo važiuoti prezidento kortežas. Prieita iki to, kad kai kurių namų fasadus rankomis švitriniu popieriumi šveitė iš fabrikų ir gamyklų išvaryti darbininkai, mokyklų mokiniai ir kareiviai. Lūšnynams užmaskuoti buvo pastatytos geltonos trimetrinės lentų tvoros, kurios laukė savo valandos dar nuo tų laikų, kai Saratovo srityje prieš beveik dešimt metų lankėsi prezidentas B.Jelcinas.
Šlavėjais ir remontininkais tapo ne tik studentai, moksleiviai ir kareiviai, įmonių darbininkai, bet dargi vietinės administracijos vidurinių grandžių vadovai, jau nekalbant apie žemesniuosius. Dargi Saratovo ir Engelso merijų tarnautojai buvo priversti griebtis šluotų ir kastuvų. O Saratovo rajone, kur aukštojo svečio laukė vaizdeliai iš klestinčio kolchozinio kaimo gyvenimo, už kiekvieno krūmo buvo pasiųstas administracijos valdininkas, kuris rinko į maišus nesusipratusių piliečių išmestas šiukšles. Srities žemės ūkio skyriaus darbuotojų darbo valandos buvo pratęstos nuo devintos iki ketvirtos valandos ryto!
Prezidento vizitui buvo parengti keli objektai. O juos parinko iš Maskvos atsiųsta speciali atrankos grupė, kuri, beje, iki paskutinės dienos laikė paslaptyje prezidento maršrutą. Tad ne vienas srities valdininkas atsidūrė kritinėje būklėje tikrąja to žodžio prasme. Raminamieji vaistai buvo geriami saujomis. Tačiau gubernijos reputacijos vos nesugadino, deja, nekontroliuojamos gamtos jėgos. Likus kelioms dienoms iki V.Putino vizito, kilo didelė audra ir buvo išvartyta daugybė elektros linijų stulpų, be elektros energijos liko per 40 kaimų ir gyvenviečių. Apie kelius nėra ko ir kalbėti. Liūtys ir taip daugiau kaip dešimt metų neremontuotus kelius ir gatves pavertė purvo voniomis. Tačiau kelininkai paskelbus aliarmą per kelias valandas sutvarkė reikalus: pylė asfaltą tiesiai į purvą. Nesvarbu, kad po kelių dienų visas darbas nuėjo perniek.
Prezidento V.Putino lėktuvas Rossija nusileido Engelso oro uoste 21 val. 15 minučių. Iš ryto V.Putinas su gausia palyda ir apsauga patraukė į agrofirmą Nikolajevskoje. Kad prezidentas ją aplankys, vizito organizatoriai pranešė vietos valdžiai tiktai valstybės galvos atvykimo išvakarėse. Tačiau jie spėjo suvežti į firmos kiaulides geriausias ir gražiausias kiaules iš visos gubernijos. Kai prezidentas apžiūrėjo kiaulides, kažkodėl žurnalistams nebuvo leista dalyvauti. Netgi iš centrinių Maskvos laikraščių. Spaudos liūtai išvydo V.Putiną tiktai jam išėjus iš kiaulidžių. Prezidentą spėta nufotografuoti tik tada, kai jis atsargiai, nenorėdamas susitepti rankų, paglostė nežinia iš kur į kiaulių fermą užklydusį avinėlį.
O pačiame Saratove automobilių eismas buvo faktiškai paralyžiuotas ne tik centrinėse gatvėse, bet ir visame mieste. Visur stovėjo milicijos patruliai ir kareiviai. Vis dėlto vietinė opozicija, pasivadinusi Kovos su Ajackovu fondu, sugebėjo pasirodyti Saratovo gatvėse su plakatais, reikalaujančiais gubernatoriaus Ajackovo, pagarsėjusio korupciniais skandalais ir ryšiais su kriminaliniu pasauliu, atstatydinimo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Nereikia aiškinti, kad visi protestuotojai bemat buvo suvaryti į areštines ir ten gerokai apdaužyti guminėmis lazdomis bei nubausti keliolika parų arešto. Kiti dar laukia teismo už chuliganizmą.
Taigi amžiai bėga, carus pakeitė bolševikai, dabar V.Putino valdžios vertikalė, bet Rusijoje daugelis papročių nesikeičia. Valdovams vykstant pasižmonėti po neaprėpiamą Rusijos provinciją, vėl statomi vadinamieji Potiomkino kaimai, seniai tapę istoriniu simboliu pirmiausia mulkinant valdovus. Nors nesinori tikėti, kad to projekto autorius imperatorienės Jekaterinos II favoritas, grafas, Taurijos kunigaikštis, feldmaršalas ir t.t. Grigorijus Potiomkinas negalėjo suvokti, kad jo meilužė ir geradarė carienė nežinojo, jog tie klestintys baudžiauninkų kaimai, kuriuos ji regėjo pro savo karietos langą, tėra tik dekoracija. Bet, tiesą sakant, galėjo ir nesuprasti. Rusijos valdovai nuo amžių visada buvo beviltiškai nutolę nuo savo tautos lūkesčių ir rūpesčių. Pragmatiškasis V.Putinas nuo savo pirmtakų carų ir gensekų niekuo nesiskiria.
© 2005 "XXI amžius"
|