Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Lietuva
Pasaulis
Valstybė
    ir Bažnyčia
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Suirutė

Petras KATINAS

Tūkstančiai rusų pensininkų protestuoja prieš socialines reformas EPA-ELTA nuotrauka

Į Rusijos miestų gatves išėjo tūkstančiai įtūžusių pensininkų ir kitų vos galą su galu suduriančių žmonių, protestuojančių prieš lengvatų panaikinimą įvairiose srityse: visuomeniniame transporte, mokesčiuose už komunalines paslaugas ir t.t. Praėjusį savaitgalį minia užblokavo net centrinę Sankt Peterburgo gatvę – Nevskio prospektą. Įdomu, kad milicija palyginti gana ramiai elgiasi su demonstrantais, nemuša jų guminėmis lazdomis ir kartais net demonstruoja savo solidarumą su protestuotojais. Mat milicininkai irgi neteko kai kurių lengvatų, pavyzdžiui, nemokamai važiuoti visuomeniniu transportu. Tiesa, išsigandusi valdžia pažadėjo ištaisyti savo sprendimą ir palikti milicijos darbuotojams galimybę važiuoti nemokamai, jeigu jie tai darys tarnybos metu ir vilkėdami uniformą.

Po V.Putino atėjimo valdžion, tokių masinių protesto demonstracijų Rusijoje dar nebuvo. Svarbiausia, kad dėl skurdo demonstrantai šį kartą dažniausiai kaltina ne vietinę ar centrinę valdžią, o asmeniškai prezidentą V.Putiną, kuris lyginamas netgi su Hitleriu. Ir protestuotojai yra viskiškai teisūs. Nes dabartinė Michailo Fradkovo vyriausybė tėra tik V.Putino marionetė ir be prezidento negali ir nedrįsta priimti jokio sprendimo. Visus sprendimus priima pats V.Putinas ir jo kagėbistinė aplinka. Tarp jų – iki šiol pernelyg aktyviai nesireiškęs ir visuomenei beveik nežinomas KGB veteranas, tapęs artimiausiu V.Putino padėjėju ir valstybinės naftos kompanijos „Rosneft“ vadovu, Igoris Sečinas. Tai jam V.Putinas atidavė naftos milžinę „Jukos“ kompaniją. Drįsę bent kiek savarankiškiau mąstyti žmonės, tokie kaip žinomas ekonomistas Andrejus Ilarionovas, buvo išvaryti iš prezidento administracijos. Dabartinė administracija, išvarius A.Ilarionovą, galutinai suformuota iš KGB veteranų ir kitų specialiųjų tarnybų atstovų.

Jeigu pensininkai ir gyvenantieji žemiau skurdo ribos, kurių Rusijoje yra apie 40 milijonų, protestuoja ekonominių motyvų vedini, tai verslo ir inteligentijos sluoksniuose vis auga nepasitenkinimas autoritariniu V.Putino režimu. Visame pasaulyje žinomas Rusijos ekonomistas Globalizacijos problemų instituto direktorius Michailas Deliaginas paskelbė pareiškimą, kuriame konstatuoja, kad V.Putinui valdant Rusijoje vis auga įtampa ir visus visuomenės sluoksnius apima visuotinė baimė dėl ateities. Pasak M.Deliagino, jeigu B.Jelcino laikais Rusiją valdė „šeima“, tai dabar valdo Kremliaus valdžios mafijos „brigada“, kuri iš vargšų atėmė lengvatas, uždėjo apynasrį verslui, užsiundant ant verslininkų jėgos struktūras, pasiglemžia žiniasklaidą. Taip pat V.Putinas, naikindamas paskutiniuosius demokratijos likučius, paskelbė karą Vakarams. Profesorius M.Deliaginas konstatavo, kad V.Putinas, nepripažįstantis net menkiausios kritikos savo adresu, atstūmęs nuo savęs protingiausius ekonomistus ir politikus bei pasitelkdamas į aukščiausias valdžios struktūras čekistus ir apsukrius padlaižius, ilgai valdžioje neišsilaikys. Ir tik laiko klausimas, kada jo režimas prieis liepto galą. M.Deliagino diagnozė negailestinga: „Putinas – beviltiškas politikas. Jam padėti jau niekas negali, jis pasmerktas“. Profesorius teigė, kad dabartinė padėtis Rusijoje jam primena artėjančią visuotinę suirutę, siautėjusią Rusijoje prieš kelis šimtus metų.

Panašūs vertinimai pasigirdo ir iš Vakarų sostinių. Netgi iš tų, kuriose V.Putinas iki šiol buvo laikomas kaip draugas ir bičiulis. Netgi aukšti Vašingtono pareigūnai bei JAV prezidento Džordžo Bušo aplinkos žmonės, kalbėdami apie Kremliaus valdžią, vis dažniau vartoja žodį „režimas“ ir tapatina Rusijos prezidentą su Baltarusijos diktatoriumi A.Lukašenka. Beje, tas palyginimas ne visai tikslus. Minsko „tėtušis“, jeigu kyla nors mažiausias nepasitenkinimas kad ir nedidelėje visuomenės dalyje, bemat viešai atsiliepia į įvykius. Tuo tarpu kai visa Rusijos žiniasklaida, visos politinės jėgos – komunistai, nacionalbolševikai, demokratinių jėgų likučiai – vieningai palaiko pensininkų ir kitų socialiai atstumtų minių protestus, V.Putinas demonstratyviai tyli, tarsi nieko nematydamas ir negirdėdamas. Bet daugelis politologų ir ekspertų atkreipia dėmesį į gana pavojingą reiškinį V.Putino politikoje – paversti Rusiją ne tik autoritarinio ir totalitarinio režimo valstybe, bet ir galinčią išprovokuoti pavojingus pasaulio taikai procesus. Pasak vieno britų politologo, jeigu V.Putinas įžvelgs pavojų savo asmeninei valdžiai, masėms nuraminti jis gali griebtis kokios nors „patriotinės“ akcijos. Pavyzdžiui, pradėti eskaluoti antivakarietišką, ypač antiamerikietišką isteriją, Rusijos „apsupimo“ pavojų ir pan. Tokių reiškinių jau ir dabar pakankamai daug, o tos isterijos požymiai labai primena „šaltojo karo“ metus.

© 2005 "XXI amžius"