Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Lietuva
Pasaulis
Valstybė
    ir Bažnyčia
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Vieši archyvai išlaisvintų nuo šantažo

Antanas Stasiškis

Pastaruoju metu Lietuvos politikos pasaulį drebina vienas po kito kylantys skandalai, vienaip ar kitaip siejami su KGB. Štai žiniasklaidoje vyksta diskusija dėl 2003 m. kovo 30 d. priimtos LR Archyvų įstatymo naujos redakcijos, kuri keičia kaip tik Ypatingajame archyve esančių dokumentų naudojimo tvarką ir priėjimą prie jų. Viena po kitos viešinamos pavardės aukštų valstybės pareigūnų, kurie priklausė KBG karininkų rezervui. Apie tai padiskutuoti „XXI amžius” kreipėsi į Seimo narius – buvusį pasipriešinimo dalyvį ir politinį kalinį Antaną Stasiškį ir teisininką Vidmantą Žiemelį.

Dirbkime dėl Tėvynės

Mons. Gintaras Grušas,

Lietuvos Vyskupų Konferencijos
generalinis sekretorius

Laisvės gynėjų dienos minėjime Seime kalba mons. Gintaras Grušas Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Pirmiausia noriu kreiptis į Sausio 13-osios žmones – didelę mirusiųjų ir gyvųjų bendruomenę, pasiryžėlių ir jų artimųjų bendruomenę, – melsdamas jai Dievo malonės Amžinajame ir šiame gyvenime.

Šiandien, minėdami Sausio 13-ąją, prisimename tuos, kurie taip troško laisvės, kad nepabijojo išeiti naktį į gatves ir budėti Lietuvos sargyboje.

Svarbu stabtelėti ir pažvelgti į aukos vietą dabartiniuose mūsų gyvenimuose. Šiais metais katalikai visame pasaulyje švenčia Popiežiaus paskelbtus Eucharistijos metus. Eucharistija – tai aukščiausiosios Aukos sudabartinimas, jos prisiminimas, padėka už ją ir dalyvavimas joje. Tikinčiam tai – „viso krikščioniško gyvenimo versmė ir viršūnė“. Kristaus auka – nelygstama, tačiau iš jos mes mokomės, kaip turime gyventi, o kartais – kaip atiduoti gyvybę. Ir netikintiesiems verta pamąstyti, ką Jėzaus Kristaus mirtis ant kryžiaus ir jos atminimas byloja visiems žmonėms apie centrinę aukos vietą pasaulyje.

Lietuvos Katalikų Bažnyčios riteris

Prof. Ona VOVERIENĖ

Mons. Alfonsas Svarinskas mini kunigystės 50-metį Vilniuje, Šv.apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotrauka

Plačiai buvo paminėtas mons. Alfonso Svarinsko 50-ųjų kunigystės metinių jubiliejus. Apie jį rašė visi lietuviški laikraščiai, išskyrus komjaunuoliškus ir komunistinius. Šiandien, sausio 21-ąją, minime šio garbingo kunigo laisvės kovotojo 80-metį.

Dažnai spaudoje mons. A.Svarinską vadina riteriu. Žodynai sako, kad šis žodis kilęs iš senosios vokiečių kalbos žodžio „riter“, reiškusio raitelį, priklausiusį kariniam bajorų luomui. Karinis bajorų luomas istorijos kryžkelėse paklydo ir sunyko, tačiau tam luomui priskiriamos savybės – drąsumas, pasiaukojimas, kilnumas išliko iki mūsų laikų. Tai savybės, kurių turintį žmogų mūsų laikais retai besutiksi, bet kol tokių dar yra, džiaukimės. Kai jų nebeliks, tai jau nebus žmonių visuomenė.

Bažnyčių vadovai remia naująjį Ukrainos lyderį

Mindaugas BUIKA

Kardinolas Liubomiras Husaras gruodžio 7 dienos audiencijoje informavo popiežių Joną Paulių II apie padėtį Ukrainoje

Šiomis dienomis pasaulio tikinčiųjų bendruomenėse vykstantys tradicinės Maldos už krikščionių vienybę savaitės ekumeniniai renginiai su ypatingu prasmingumu vyksta Ukrainoje. Pastarojo meto politines permainas ir vakarietiško kelio pasirinkimą ryžtingai parėmusios šalies krikščioniškosios Bažnyčios kartu meldžiasi ir už tautos vieningumą nelengvų išbandymų akivaizdoje. Visoje Ukrainoje sausio 22-oji specialiomis pamaldomis bus minima kaip „Vienybės („Sobornost“) diena“.

Mirė belgų kardinolas J.Skotė

Kardinolas Janas Piteris Skotė, CICM

Praėjusį penktadienį vadovavęs sausio 10 dieną mirusio belgų kardinolo Jano Skotės laidotuvių apeigoms Vatikano Šv. Petro bazilikoje, popiežius Jonas Paulius II velionį įvertino kaip „taikos vyrą“, kuris beveik du dešimtmečius dirbdamas Vyskupų Sinodo generaliniu sekretoriumi šioje svarbioje bažnytinėje tarnystėje rodė ypatingą išmintį, žmogiškumą ir dvasingumą. Gedulingose šv. Mišiose, kurias celebravo Kardinolų kolegijos dekanas kardinolas Jozefas Ratcingeris kartu su kitais Romoje reziduojančiais kardinolais, taip pat buvo iškeltas kardinolo J.Skotės įnašas Bažnyčios vienybei stiprinti, suteikiant svarbią paramą šv. Petro įpėdinio darbuose.

Suirutė

Petras KATINAS

Tūkstančiai rusų pensininkų protestuoja prieš socialines reformas EPA-ELTA nuotrauka

Į Rusijos miestų gatves išėjo tūkstančiai įtūžusių pensininkų ir kitų vos galą su galu suduriančių žmonių, protestuojančių prieš lengvatų panaikinimą įvairiose srityse: visuomeniniame transporte, mokesčiuose už komunalines paslaugas ir t.t. Praėjusį savaitgalį minia užblokavo net centrinę Sankt Peterburgo gatvę – Nevskio prospektą. Įdomu, kad milicija palyginti gana ramiai elgiasi su demonstrantais, nemuša jų guminėmis lazdomis ir kartais net demonstruoja savo solidarumą su protestuotojais. Mat milicininkai irgi neteko kai kurių lengvatų, pavyzdžiui, nemokamai važiuoti visuomeniniu transportu. Tiesa, išsigandusi valdžia pažadėjo ištaisyti savo sprendimą ir palikti milicijos darbuotojams galimybę važiuoti nemokamai, jeigu jie tai darys tarnybos metu ir vilkėdami uniformą.

Kas šiandien valdo Lietuvą?

Antanas UOSIS

Tokį klausimą šiandien sau užduoda daugelis sąmoningų Lietuvos piliečių. Išvarginti pastarųjų mėnesių skandalų, jie norėtų nors mažyčio stabilumo. Tačiau Lietuvą krečia vienas skandalas po kito. Beveik reabilituoto nušalintojo prezidento istorija yra tik šio triukšmo pradžia. Kad ir ką sakytum, naujausių skandalų herojai ir jų keliamos ar potencialios grėsmės yra dažnai ne ką mažesnės už R.Pakso ir jo komandos išdaigas.

Peržengė visas ribas

Petras KATINAS

Vadinantis save bene geriausiu JAV specialistu buvusios Sovietų Sąjungos, o dabar Rusijos reikalais Stivenas Kouenas pastaruoju metu nedingsta iš Rusijos žiniasklaidos. Šiomis dienomis Maskvos žurnalistams jis labai apgailestavo, kad prieš trylika metų oficialiai subyrėjo Sovietų Sąjunga. „Rusija prarado labai daug: teritorijas, politinę, ekonominę ir karinę galią, žmonės prarado visas socialines garantijas“. Todėl S.Kouenas pasiūlė keletą receptų, kaip Maskvai atgauti prarastas pozicijas. Pirmiausia nubausti Ukrainą ir Gruziją, drįsusias išsirinkti ne tuos prezidentus, kokių reikėjo Rusijai. Pasak amerikiečių politologo, naftą ir dujas Kijevui ir Tbilisiui reikia parduoti už pasaulines kainas, o gal ir išvis užsukti čiaupus. Esą Maskvos politika Ukrainos ir Gruzijos atžvilgiu yra pernelyg „minkšta“, o reikiamai ją sugriežtinus nebebus nei Juščenkos, nei Saakašvilio. Be to, ir kitiems praeis noras pasekti jų pavyzdžiu.