Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Lietuva
Pasaulis
Valstybė
    ir Bažnyčia
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Mirė belgų kardinolas J.Skotė

Kardinolas Janas Piteris Skotė, CICM

Praėjusį penktadienį vadovavęs sausio 10 dieną mirusio belgų kardinolo Jano Skotės laidotuvių apeigoms Vatikano Šv. Petro bazilikoje, popiežius Jonas Paulius II velionį įvertino kaip „taikos vyrą“, kuris beveik du dešimtmečius dirbdamas Vyskupų Sinodo generaliniu sekretoriumi šioje svarbioje bažnytinėje tarnystėje rodė ypatingą išmintį, žmogiškumą ir dvasingumą. Gedulingose šv. Mišiose, kurias celebravo Kardinolų kolegijos dekanas kardinolas Jozefas Ratcingeris kartu su kitais Romoje reziduojančiais kardinolais, taip pat buvo iškeltas kardinolo J.Skotės įnašas Bažnyčios vienybei stiprinti, suteikiant svarbią paramą šv. Petro įpėdinio darbuose.

Anksčiau velionio artimiesiems pasiųstoje užuojautos telegramoje Šventasis Tėvas taip pat pabrėžė pavyzdingą krikščionišką liudijimą kardinolo J.Skotės, kuris mirė po neilgos, bet sunkios ligos sulaukęs 76 metų. Savo darniu kunigo ir vienuolio pašaukimo vykdymu „jis paliko Kristui atiduoto gyvenimo pavyzdį, visada išlikdamas dėmesingas socialiniams klausimams visiškoje ištikimybėje Evangelijai ir Bažnyčios mokymui“, rašė popiežius Jonas Paulius II karštai melsdamas Viešpatį priimti „brangų brolį kardinolą į amžinosios ramybės džiaugsmą“.

Janas Piteris Skotė buvo gimęs 1927 m. balandžio 29 d. Beverene (Briugės vyskupija), Belgijoje. 1946 metais sostinėje Briuselyje įstojo į Švč. Mergelės Marijos Nekaltosios Širdies misionierių kongregaciją. Kunigystės šventimus gavęs 1952 metais, tęsė kanonų teisės studijas Liuveno (Belgija) ir Vašingtono (JAV) katalikų universitetuose. Vėliau Vašingtone buvo profesoriumi ir rektoriumi savosios vienuolijos kunigų seminarijoje. 1967 metais atvyko į Romą, kur iki 1972-ųjų dirbo Nekaltosios Širdies kongregacijos generaliniu vikaru. 1972 metais paskirtas tarnybai Vatikano valstybės sekretoriate, dirbo įvairiose pareigose. Nuo 1980 iki 1985 metų dirbo Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos sekretoriumi, 1983-iaisiais gavo vyskupo šventimus.

1985 metais buvo nominuotas arkivyskupu ir paskirtas į svarbias Vyskupų Sinodo generalinio sekretoriaus pareigas, kurias ėjo iki atsistatydinimo dėl amžiaus 2004 metais. Per šį įsimintiną savosios veiklos laikotarpį kardinolas J.Skotė – į Kardinolų kolegiją popiežiaus Jono Pauliaus II jis buvo priimtas 1994 metais - koordinavo daugiau kaip dešimt Vyskupų Sinodo asamblėjų parengimą, kuriose buvo svarstomi svarbūs bažnytinio gyvenimo klausimai. Vienuose tų pasaulio ganytojų susitikimuose buvo aptartos specialios Libano ir Ukrainos Bažnyčių padėties temos, kituose, skirtuose didžiajam 2000 metų jubiliejui pasirengti, nagrinėtas Bažnyčios gyvenimas atskiruose kontinentuose. Svarbiausiose Vyskupų Sinodo asamblėjose sutelktas dėmesys į Visuotinės Bažnyčios problemas – vienuolijų, kunigų ir pasauliečių vaidmenį.

Galima pripažinti, jog kardinolui J.Skotei iš esmės pavyko įgyvendinti Šventojo Tėvo iškeltą uždavinį – Vyskupų Sinodas turi tapti efektyvia bažnytinio kolegialumo struktūra, padedančia šv. Petro įpėdiniui formuoti Visuotinės Bažnyčios valdymo strategiją. Kita vertus, pastaruoju metu tarptautinėje katalikų žiniasklaidoje pasirodė diskusijų – į jas įsiterpia ir patys ganytojai – dėl Vyskupų Sinodo darbo tolesnio tobulinimo, kad būtų ieškoma darnios pusiausvyros tarp jautriems klausimams svarstyti reikalingo konfidencialumo ir pageidaujamo didesnio viešumo, būdingo šiuolaikinės visuomenės aplinkai.

Mirus kardinolui J.Skotei, Kardinolų kolegijoje yra 184 nariai, iš kurių 120 dar nesulaukę 80 metų ir gali dalyvauti Popiežiaus rinkimuose.

M.B.

© 2005 "XXI amžius"