Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Provincija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Pumpėnų bažnyčios archyvo turtai

Vitalija KAZILIONYTĖ

Pumpėnų bažnyčios krikšto metrikų knygos fragmentas (1797 metai)

Pumpėnų bažnyčios ir vienuolyno inventoriaus fragmentas (1832 metai)

XX a. pradžioje poetas ir kunigas Jurgis Tilvytis-Žalvarnis, rašydamas apie Krinčino miestelį, užsiminė: „Trys dokumentai su parašu Zigmunto III ir po šiai dienai užsilaiko bažnytiniam archyve“. Šie neseniai Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyne surasti žodžiai nuskamba kaip tiesioginė nuoroda į dabartinius bažnyčių archyvus – kiek juose tebesaugoma unikalių dokumentinių praeities liudijimų?..

Pirmasis viešas Pasvalio krašto bažnytinių archyvų durų atvėrimas įvyko 2004 metų pavasarį, kai Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje buvo eksponuotos Pasvalio bažnyčios metrikų knygos, liudijančios ištisų kartų gyvenimus nuo 1697 metų. Gruodį savuosius vartus į viešumos pasaulį atvėrė Pumpėnų Švenčiausiosios Dievo Motinos Ėmimo į dangų bažnyčios archyvas – bibliotekoje atidaryta paroda Ryšys su praėjusiuoju laiku: Pumpėnų bažnyčios senosios rašytinės knygos. Parodoje eksponuojamos senosios krikšto, jungtuvių, mirties metrikų, inventorių, vizitacijų, Vilniaus ir Žemaičių vyskupų, Upytės dekanų raštų knygos.

Kuo nustebino Pumpėnų bažnyčios archyvas? Galima sakyti, jame tebesaugomas ypatingas šio krašto turtas, visapusiai atskleidžiantis krašto istoriją, kultūrą. Vieną jo dalį sudaro senosios metrikų knygos, kurių seniausioji datuojama 1768 metais. Įdomus tas faktas, kad archyve išlikusių seniausių metrikų knygų metai atitinka nuorodą 1820 metų inventoriaus vizitacijos knygoje, kurioje yra įrašas: „Gimusiųjų knyga po pirmo sudegimo pradėta 1768-aisiais. Po antrojo sudegimo – 1797 metais“. Gaila, kad visų metrikų knygų įrašų fiksavimas baigiasi 1848 metais, vėliau ilgo laikotarpio knygų nėra, krikšto įrašai prasideda tik nuo XX a. pradžios, jungtuvių – kiek anksčiau – 1887 metų, mirties – 1875-aisiais. Kur jos – išvežtos, sudegusios, pavogtos? Tai kol kas neįminta mįslė.

Be metrikų knygų, labiausiai nustebino kitas radinys – Pumpėnų bažnyčios ir vienuolyno inventoriai, vizitacijų knygos, vyskupų, carų, dekanų, klebonų įvairių raštų, nutarimų, manifestų surašymo knygos, taip pat parapijos darbus ir įvykius fiksuojantys raštai, Pumpėnų blaivybės draugijos protokolų bei pajamų-išlaidų knygos.

Svarbiausias istorinis šaltinis yra inventoriai, fiksuojantys ir kartu išsamiai aprašantys visą materialųjį ir dvasinį turtą. Inventoriai surašyti XIX amžiuje: 1804, 1810, 1819, 1820, 1822, 1825, 1828, 1830, 1832 metais. Vienoje knygoje sudėta po kelis inventorius. Peržvelgę juos, surasime visą faktografiją ir daiktologiją – nuo bažnyčios aprašymo, daiktų, papuošalų, rakandų, bažnytinių drabužių, vėliavų, ūkio daiktų, netgi paukščių detalaus surašymo iki bibliotekos knygų sąrašo, dvarų, kaimų, kiemų, gyventojų „išguldymų“. Gyva medžiaga tyrinėjimams – tik skaityk, šifruok, lygink, mąstyk ir rašyk.

Unikalūs dokumentai – jau minėtos įvairių raštų knygos. Tai XIX amžiaus bažnyčios ir kartu visos tautos istorija. Vėlgi stebuklas, kad jos išliko, kad buvo taip stropiai rašomos. Labiausiai šiuose raštuose mus domina Pasvalio krašto realijos. Regis, iš pirmo žvilgsnio, po sausais vyskupų, dekanų nurodymais, liečiančiais vieną ar kitą bažnytinio gyvenimo sritį, nelabai ką grynai pasvalietiško surasi. Bet, peržiūrėjus rašto tekstą, akys ilgėliau stabteli ties parašu: pasirodo, tuos raštus rašė ir šio krašto žmonės, kilę iš čia ar darbavęsi krašto bažnyčiose. Štai tie vardai: raštus savo parašais tvirtino iš Pumpėnų parapijos kilęs Vilniaus vyskupas Nikodemas Puzinas, Krinčino parapijoje gimęs Vilniaus vyskupas sufraganas Tadas Kundzičas, Upytės dekanas Krinčino klebonas kun. Jonas Jeronimas Šarkevičius, kitas Krinčino klebonas kun. J.Kobylinskis. Raštų surašymo geografija gan plati, krypstanti Pasvalio link: ne vien Peterburgas, Vilnius, Varniai, bet ir Pumpėnai, Krinčinas, Biržai, Vabalninkas. Raštų kalba – lenkų ir rusų, ir kaip stebuklas šiame svetimkalbiame kontekste iškyla Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus ganytojiškieji laiškai, rašyti Varniuose lietuviškai. Stebuklas, nes raštų knygoje po tokių širdį kraupinančių įrašų kaip šie: „Įīęåž Ģčėīńņiåž Ģū Ķčźīėąé Ļåšāūé Čģļåšąņīš č ńąģīäåšęåö Āńåšīńńčńźié Öąšü Ļīėüńźčé č ļšī÷ą˙ č ļšī÷ą˙ īį˙āė˙åģ āńåķąšīäķī...“, surandi pačios dvasios gelmėsna kažkokiu grauduliu ir pasididžiavimu smingančius vyskupo M.Valančiaus laiškus, prasidedančius žodžiais: „Motiejus Kazimieras Volončevski – Iš milaširdystės Dieva ir Milestos Šventa Sosta Apaštališka, Vyskupas Žemaičių – Avelas sava meilingai sveikina“, ir tolesnį kreipimąsi: „Ar numanot, vaikai mano...“ Kai kurių raštų išlikę ir patys originalai – visi jie eksponuojami parodoje.

Pumpėnų bažnyčios archyvas – didžiulis šaltinis tyrinėjimams: istoriniams, kultūrologiniams, kalbiniams, erdvus laukas minčiai. Net sunku patikėti, jog šie autentiški istoriniai dokumentai visai šalia, už dyką tyrinėtojui duodami. Mintys kažkodėl krypsta į šio dvasinio turto piniginę išraišką – kiek būtų kainavusios archyvo knygų kopijos valstybės istorijos archyve? Šiandieninio kultūrinio skundo sąlygomis tai būtų buvę neprieinama. Dabar - atvira visiems. Tie tūkstančiai liudijimų iš XVIII , XIX , XX amžių pradžios, susidėlioję parodoje į vientisą Pumpėnų krašto istorijos-kultūros panoraminį vaizdinį, tiesia gyvą, dvasios šilumos kupiną ryšį su praėjusiuoju laiku, nes kiekvienas lapas čia gerte prisigėręs šilto buvimo kvapo tų, kurie vienaip ar kitaip lietėsi prie šių knygų – rašė, vartė, tvarkė, ieškojo, saugojo – prisigėręs ir gyvybės tų, kurių vardai amžiams užfiksuoti.

Apie gausius bažnyčių archyvų turtus ir jų atvėrimą visuomenei kalbėjo į parodos atidarymą atvykę Pasvalio krašto kunigai: Pumpėnuose kunigaujantys vienuoliai iš Argentinos Marco Jonas Mikalonis ir Domingo Avellaneda Cabanillas, Pasvalio dekanas klebonas Algis Neverauskas, monsinjoras Jonas Balčiūnas, Pušaloto klebonas Albinas Pipiras, Krinčino klebonas Algimantas Petkūnas, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Petkevičius. Akcentuota būtinybė garantuoti šių dokumentų tolesnį išsaugojimą – perkelti juos į skaitmenines laikmenas.

Pumpėnų bažnyčios archyvo reikalingumą jau patvirtina iš Panevėžio regiono atvykstantys tyrinėtojai.

© 2005 "XXI amžius"