Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Provincija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Persišaldęs Popiežius gydomas ligoninėje

Du taikos balandžiai, kuriuos sekmadienį per Popiežiaus langus paleido vaikai, iš pradžių nenorėjo skristi, ir popiežiui, tiesiogine žodžių prasme, teko reikalą perimti į savo rankas. Berniukas ir mergaitė išleido balandžius per langą, per kurį popiežius Jonas Paulius II sakė kalbą piligrimams apie būtinybę jaunuoliams pasakoti apie taiką. Iš pradžių taikos balandžiai nenorėjo išskristi per langą, o kai Popiežius bandė juos paraginti, vienas įskrido atgal į kambarį. Tuomet Jonas Paulius II pabandė pats paleisti balandį į Šv. Petro aikštę, tačiau paukštis antrą kartą įskrido atgal į kambarį, sukėlęs Šventojo Tėvo juoką. Tada Popiežiaus padėjėjai pasirūpino, kad balandis pagaliau išskristų EPA-ELTA nuotrauka

Popiežius Jonas Paulius II dėl kvėpavimo sutrikimų antradienį vėlai vakare buvo skubiai paguldytas į ligoninę. 84 metų Popiežių ištiko ūmus laringospazmas, užblokuoti kvėpavimo takai, reikėjo skubios medikų pagalbos.

Šventasis Tėvas greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į Džemelio ligoninę. Popiežius guli toje pačioje palatoje, kurioje gulėdavo anksčiau. Nebuvo jokio reikalo vežti jį į Džemelio ligoninės intensyvios terapijos skyrių. Šioje ligoninėje, esančioje Romos pakraštyje, iš Lenkijos kilęs Popiežius per 26 metus buvo gydomas mažiausiai šešis kartus; jis turi savo asmeninę palatą dešimtajame ligoninės aukšte. Medikai diagnozavo jam „ūmią laringotracheito formą”, kai dėl gerklų ir trachėjos uždegimo susiaurėja kvėpavimo takai, gydymui buvo panaudotos kvėpavimą lengvinančios priemonės. Šventojo Tėvo širdies ir plaučių būklė normali, teigia medikai. Pasak italų laikraščio „Corriere della Sera”, Popiežius atkakliai priešinosi būti guldomas į ligoninę. Apie tokią būtinybę jį įtikinti pavyko asmeniniam gydytojui Renatui Bucenečiui.

Cunamis: nesuvaldoma stichija ar Aukščiausiojo valia?

Luis SOLIMEO

Cunamio padariniai Šri Lankoje EPA-ELTA nuotrauka

Įžengėme į naujuosius metus, kartu atsinešdami drąsiai vadintino amžiaus nelaime, gruodžio pabaigoje praūžusio cunamio, sukeltą tragizmą, skausmą ir viltį, kurie suvienijo milijonus pasaulio gyventojų. Autorius stengiasi pažvelgti į šią katastrofą filosofiškai ir pabrėžti, jog cunamio nedera tapatinti su Nojaus laikų tvanu ir vertinti kaip Dievo bausmės žmonijai, kas neretai įrodinėjama šiandienos spaudoje.

Nepaisant mirtinos rizikos, pirmasis žingsnis žengtas

Prie Irako rinkimų apylinkių susidarydavo ilgos rinkėjų eilės EPA-ELTA nuotrauka

Prieš sausio 30-osios visuotinius Irako rinkimus JAV prezidentas Džordžas Bušas kreipėsi į Irako gyventojus, ragindamas juos nebijoti įvairaus plauko teroristų, parodyti jiems savo pilietiškumą ir dalyvauti pirmuosiuose po 50 metų Irako istorijoje demokratiniuose rinkimuose. Su panašiu raginimu kreipėsi į irakiečius ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofis Ananas. Tačiau vargu ar abu jie tikėjosi labai aktyvaus Irako gyventojų dalyvavimo balsavime. Juk faktiškai dauguma jų net nežino, kas yra rinkimai. Kitas dalykas, įvairios teroristinės grupuotės, pirmiausia labiausiai ieškomas teroristinės grupuotės vadeiva Abu Musabas Zarkavis, prieš rinkimus surengęs keliolika savižudžių teroristų išpuolių, skelbė, kad rinkimų dieną surengs visame Irake kruviną puotą, ir todėl ragino visus, kam brangi gyvybė, boikotuoti rinkimus.

Moksleivių giesmės - gražiausia dovana

Salėje su visais žiūrovais jaunųjų giesmininkų pasirodymu gėrėjosi vyskupas Rimantas Norvila ir prelatas Vytautas Gustaitis

Vilkaviškis. Paskutinį sausio sekmadienį Vilkaviškyje surengtas dekanato moksleivių giesmių konkurso „Cantate Domino canticum novum“(„Giedokime Viešpačiui naują giesmę“) laureatų koncertas. Jį savo dalyvavimu pagerbė ir prieš tai šv. Mišias Katedroje aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.

Ganytojas šv. Mišiose kvietė melstis už giesmininkus, pamoksle kalbėjo apie tai, ką reiškia artimą žmogų nudžiuginti dovana, kaip svarbu ir gera, kada ji dovanojama su meile ir tam tikru nusiteikimu. Lygiai taip ir jaunųjų giesmininkų giesmės, sklindančios iš jaunų širdžių, yra nuostabiausia šlovinimo dovana Viešpačiui.

Pumpėnų bažnyčios archyvo turtai

Vitalija KAZILIONYTĖ

Pumpėnų bažnyčios ir vienuolyno inventoriaus fragmentas (1832 metai)

XX a. pradžioje poetas ir kunigas Jurgis Tilvytis-Žalvarnis, rašydamas apie Krinčino miestelį, užsiminė: „Trys dokumentai su parašu Zigmunto III ir po šiai dienai užsilaiko bažnytiniam archyve“. Šie neseniai Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyne surasti žodžiai nuskamba kaip tiesioginė nuoroda į dabartinius bažnyčių archyvus – kiek juose tebesaugoma unikalių dokumentinių praeities liudijimų?..

Susitikimuose su gyventojais aptarta nedarbo problema

Rūta AVERKIENĖ

Kaniavos seniūnė Janina Pavilionienė su Dubičių kaimo bendruomenės pirmininke Regina Lukoševičiene aptaria svarbiausius darbus

Apie tai neslėpdami pasipiktinimo ir susijaudinimo kalbėjo Dubičių ir Panočių kaimų gyventojai, susitikę su Varėnos rajono savivaldybės meru Vidu Mikalausku ir savivaldybės tarybos nariais.

Dubičių ir Panočių laisvalaikio ir pramogų centruose susirinkę šių kaimų gyventojai turėjo ką pasakyti atvykusiam rajono vadovui ir penkiems tarybos nariams: Vidui Baubliui, Vytautui Kukliui, Audriui Saulynui, Ryčiui Vaičaičiui ir Pavelui Venckui.

Mylėjęs Dievą ir Tėvynę

Kun. Pranas Gavėnas, SDB

Prie Viešpaties altoriaus atsistosiu,
Į jį ištiesiu prašančias rankas…
Už savo laimės kelią jam dėkosiu,
Atnešiu savo dovanas menkas.
                                      Pranas Gavėnas

Vasario 7 dieną sukanka penkeri metai, kai nutrūko žemiška kelionė kunigui saleziečiui, žymiam publicistui, rašytojui, „Saleziečių žinių“ redaktoriui, Alytaus miesto garbės piliečiui Pranui Gavėnui. Minėdami garbingo kunigo penktąsias mirties metines, prisiminkime jo gyvenimą, prasmingą nueitą kelią, jo didelius darbus, vykdytus su didele meile Bažnyčiai, tėvynei, žmogui, jo nuopelnus.

Nuolat keistis, nuolat pradėti iš naujo

Žmogus – nuostabą keliantis kūrinys. Sąmoningai ar nesąmoningai kiekvienas norėtume būti vertinamas, branginamas, gerbiamas ir suprastas. Kartais norėtume sulaukti užuojautos ir padrąsinimo. Norėtume, kad mus priimtų tokius, kokie esame: su klaidomis ir silpnybėmis, nes žinome, kad ne visada pajėgiame būti tobuli. Kito žmogaus šilumos mums reikia kaip oro ir tiesiog dabar…

Ką pagerbsime

Dėl Antrojo pasaulinio karo baigties 60-mečio minėjimo Maskvoje

1940 metų birželį SSRS okupavo Lietuvą ir jau liepos mėnesį pradėjo naikinti valstybės tarnautojus, partijų ir visuomeninių organizacijų vadovus bei aktyvistus. Bolševikinis teroras paskatino rezistencinių organizacijų Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) įsikūrimą. Šios organizacijos, pasitelkusios kariškius, rengė sukilimą prieš okupantus. Čekistai ypač žiauriai susidorodavo su besipriešinančiaisiais okupacijai. Vilniaus sukilimo komitetą drauge su majoru V. Bulvičiumi sušaudė birželio pradžioje. Tuoj pat surengė masinį Lietuvos inteligentijos trėmimą į Sibirą. Ypač žiauriai nukankino Telšių kalėjimo pasipriešinimo dalyvius Rainių miškelyje, masines žudynes įvykdė Pravieniškėse, Červenėje ir kt.

Nežinomybės labirintuose

Petras KATINAS

„Smagu matyti jaunystę valdžioje“, - šiomis dienomis pareiškė Seimo narys, garsiosios Paleckių dinastijos atstovas Algirdas Paleckis, aišku, Socialdemokratų frakcijos narys. Parlamentaras, kalbėdamas apie jaunystę, pirmiausia paminėjo Europos Taryboje Strasbūre viešėjusius Ukrainos ir Gruzijos prezidentus Viktorą Juščenką ir Michailą Saakašvilį. A.Paleckis ypač gyrė Gruzijos prezidento kalbą, kurioje M.Saakašvilis pademonstravo gerą reikalų išmanymą, ir priminė, kad tik jaunystės entuziazmas įvykdė demokratines revoliucijas Gruzijoje ir Ukrainoje. Neatrodo, kad toks jaunojo socdemo entuziazmas ir V.Juščenkos bei M.Saakašvilio paminėjimas patiko jo partijos vadams ir veteranams, ypač užsisėdėjusiam partijos vadui. Sprendžiant iš šio kalbų bei laikysenos, jis net neketina pasitraukti ir pasirengęs valdyti Lietuvą iki gyvos galvos.