Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Provincija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Nauji Eucharistijos metų bruožai

Mindaugas BUIKA

Visuotiniai atlaidai – Dievo gailestingumo išraiška

Praėjus trims mėnesiams po Eucharistijos metų paskelbimo, popiežius Jonas Paulius II patvirtino dekretą dėl visuotinių atlaidų gavimo tiems katalikams, kurie su ypatingu uolumu šiais metais dalyvauja Švenčiausiojo Sakramento adoracijoje ir šventime. Dekretas, kurį pasirašė Apaštalinės penitenciarijos vadovas amerikietis kardinolas Džeimsas Frensis Stefordas, įsigaliojo nuo jo publikavimo Vatikano dienraštyje „L’Osservatore Romano“ sausio 15 dieną ir galios iki Eucharistijos metų uždarymo spalio mėnesį.

Kaip aiškina „Katalikų Bažnyčios katekizmas“, atlaidai yra dovanojimas laikinosios bausmės, kuri skirta už padarytas nuodėmes, išpažintas ir atleistas per kunigo teikiamą Sutaikinimo sakramentą (išpažintį). Šią kaltę po mirties žmogus išperka apsivalydamas skaistykloje, tačiau Kristaus vardu tą skolą Bažnyčia gali nubraukti visuotiniais atlaidais. „Katekizme“ taip pat nurodoma, jog tikintieji atlaidus gali padėti laimėti ir mirusiems savo artimiesiems ar kitiems žmonėms tomis pačiomis jų gavimo sąlygomis, kad jie taptų „šventųjų bendrystės nariais“.

Naujajame dekrete primenama, kad visuotiniai atlaidai, paskelbti Eucharistijos metų proga, tikinčiųjų yra gaunami įvykdant atlaidams „įprastas sąlygas“: tikinčiajam atlikus sakramentinę išpažintį, priėmus šventąją Komuniją, pasimeldus Popiežiaus intencija bei nesant vidinio prisirišimo prie kurios nors nuodėmės. Eucharistijos metais gaunamų atlaidų specifika yra ta, kad, be minėtų sąlygų, yra pageidaujamas tikinčiųjų dalyvavimas apeigose Švenčiausiojo Sakramento garbei. Visuotinius atlaidus taip pat gali gauti kunigai ir vienuolijų nariai kalbėdami Valandų liturgiją bei kitas dvasiniam luomui būdingas maldas bažnyčioje ar koplyčioje, individualiai ar bendruomeniškai prieš tabernakulyje esančią Eucharistiją.

Katalikai, kurie dėl rimtų priežasčių negali aplankyti šventovės, irgi gali gauti visuotinius atlaidus, jeigu bus pasirengę atvykti į bažnyčią ir atlikti atlaidų reikalavimus vos atsiradus galimybėms. Tuo tarpu jie savo namuose ar kitoje vietoje visuotiniams atlaidams gauti turi „širdies troškimu dvasiškai aplankyti Jėzų Kristų, tikėdami Jo tikru buvimu altoriaus sakramente“. Jiems taip pat reikia sukalbėti Viešpaties maldą, Tikėjimo išpažinimą bei pamaldžiai pagarbinti Eucharistinį Jėzų. Sunkūs ligoniai, fiziškai nepajėgūs dalyvauti pamaldose, gali gauti visuotinius atlaidus, jeigu savo ligą ir patiriamus kentėjimus aukoja Viešpačiui bei malda vienijasi su tais tikinčiaisiais, kurie išpildo Eucharistijos metų atlaidų sąlygas.

Kardinolas Dž.Stefordas paragino pasaulio kunigus, pirmiausia parapijų klebonus, vykdant savo pastoracinę tarnystę vadovautis Eucharistijos metų šventimui skirtais „Pasiūlymais ir nuorodomis“, kuriuos praėjusių metų spalį paskelbė Dieviškojo kulto ir sakramentų kongregacija, ir išsamiai informuoti tikinčiuosius apie galimybę gauti naujuosius visuotinius atlaidus. Čia svarbu, kad tikintieji gerai žinotų ir suprastų privalomus reikalavimus, galėtų nustatytu laiku atlikti sakramentinę išpažintį bei iškilmingai ir viešai susikaupti maldai eucharistiniam Jėzui.

Kaip duotame interviu Vatikano radijui aiškino prie Tikėjimo mokslo kongregacijos veikiančios Tarptautinės teologų komisijos narys italas arkivyskupas Brunas Fortė, suvokiant atlaidų prasmę pirmiausia reikia gerai suvokti nuodėmę, kuri yra „sąmoningas ir laisvas nepaklusnumo Dievo valiai veiksmas“, o bausmė „yra šios klaidos pasekmė“. Deja, pastaruoju metu nuodėmės supratimas yra gerokai apleistas ir vykdant katechezę apie visuotinius atlaidus yra gera proga ją iš naujo paaiškinti. Taip pat svarbu prisiminti, jog nuodėmės atleidžiamos dėl Dievo gailestingumo per Bažnyčios tarnystei suteiktą dovaną atliekant išpažintį ir nuoširdžiai gailintis už padarytas klaidas.

Tačiau nusidėjęs žmogus dar turi atlikti bausmę, kuri yra nuodėmės padaryto blogio pasekmė ir kompensuojama po mirties apsivalymu skaistykloje. Ir čia Bažnyčia vėl ateina tikintiesiems į pagalbą užduodama atgailą po kiekvienos išpažinties bei suteikdama minėtus visuotinius atlaidus. Bet tai nėra mechaninis „užsitarnavimo“ aktas, pabrėžė arkivyskupas B.Fortė, nes ta „parama suteikiama tik nuoširdžiai gailintis už nuodėmes ir būnant visiškai atviram Dievo gailestingumui“. Štai kodėl atgailos vertybę reikia suprasti kaip „širdies atsivertimą“, kaip naują gyvenimo būdą, o ne paprastą trumpalaikį aktą.

Skatinama suteikti Pirmąją Komuniją septynmečiams

Kitas svarbus Eucharistijos metų šventimo elementas, į kurį atkreipia dėmesį Kunigų kongregacijos prefektas kolumbietis kardinolas Darijus Kastriljonas Ojosas, yra dėmesio sutelkimas vaikų katechetiniam parengimui priimti Pirmąją Komuniją. Internetu kongregacijos svetainėje www.clerus.org išplatintame laiške parapijų kunigams, kuris buvo paskelbtas sausio 8 dieną, kardinolas D.Kastriljonas kalba apie poreikį jau ankstyvame amžiuje pradėti vaikus rengti Eucharistijos dovanai, tuo labiau kad dabar jų branda yra gana sparti.

Jis primena, kad vienintelis Bažnyčios kanonizuotas XX amžiaus popiežius šventasis Pijus X dar 1910 metais buvo išleidęs dekretą „Quam Singulari“, kuriuo nustatė, kad vaikai gali priimti Pirmąją Komuniją sulaukę ir septynerių metų. Šis priėmimas gali būti individualus, tačiau septyneri metai yra tas laikas, kada vaikai pradeda savarankiškai samprotauti ir „gali įprastą duoną atskirti nuo eucharistinės duonos, tikrojo Kristaus Kūno“. Tik svarbu, kad vaikas savo parapijoje gautų būtiną parengimą ir žinias apie pagrindinius krikščioniškojo tikėjimo principus. Bažnyčios teisė (914 kanonas) taip pat nurodo tėvų ir parapijos kunigų pareigą, kad vaikai, pasiekę atitinkamą protinę brandą, gerai parengti ir atlikę sakramentinę išpažintį, būtų „maitinami dieviškuoju maistu kaip galima greičiau“.

Popiežiaus šv. Pijaus X sprendimas leisti vaikams priimti Pirmąją Komuniją sulaukus septynerių metų (iki 1910-ųjų vaikams tai nebuvo leidžiama daryti, kol jie nesulaukia dešimties metų, o kai kuriose diecezijose netgi buvo atidedama iki keturiolikos metų amžiaus) „atnešė didelę malonę Bažnyčiai“, pažymi laiške kunigams kardinolas D.Kastriljonas. Taip atkurtam pirmųjų amžių krikščionių papročiui kreipti pastoracinį dėmesį į mažiausius Bažnyčios narius pritarė vėlesni popiežiai, tarp jų ir dabartinis Šventasis Tėvas. Savo autobiografinėje knygoje „Kelkitės, eime“ popiežius Jonas Paulius II nurodo, kad jo pirmtako šv.Pijaus X sprendimas buvo „jautrus pastoracinės meilės vaikams paliudijimas“. Iš šio sprendimo naudos turėjo ir pats Karolis Vojtyla (dabartinis popiežius Jonas Paulius II), kuris priėmė Pirmąją Komuniją 1929 metų gegužę, tai yra vos sulaukęs devynerių metų.

„Aš esu įsitikinęs, kad vienas didžiausių džiaugsmų parapijos kunigui yra klausyti vaikų pirmosios išpažinties ir po to suteikti jiems Pirmąją Komuniją“, - rašo kardinolas D.Kastriljonas. Jis taip pat mano, jog kuo jaunesni šie vaikai, tuo nuoširdžiau ir vertingiau jie gali savyje pasveikinti sakramentinį Kristų. Be to fakto, kad dabartiniai vaikai samprotauti pradeda gana anksti, taip pat reikia turėti omenyje, jog tikėjimo branda neretai pralenkia protą. Kaip rodo pačių parapijų bendruomenių gyva patirtis, vaikai kartais savo maldose geba išreikšti artumą Viešpačiui netgi geriau nei suaugę tikintieji, pastebi kardinolas D.Kastriljonas.

Baigdamas laišką jis reiškia viltį, kad Pirmosios Komunijos suteikimo mažiesiems vaikams „šventasis paprotys“ bus su ypatingu uolumu įgyvendinamas būtent šiais Eucharistijos metais. Tam parapijų kunigai turi vienyti savo pastoracines pastangas su vyskupais, tikinčiųjų šeimomis ir katechetais, kad „vaikų „troškimas priimti Kristaus Kūną ankstyvame amžiuje“ užtikrintų darną ir šventumą ne tik atskiriems asmenims, bet ir visai krikščionių bendruomenei.

© 2005 "XXI amžius"