|
Nežinomybės labirintuose
Petras KATINAS
Smagu matyti jaunystę valdžioje, - šiomis dienomis pareiškė Seimo narys, garsiosios Paleckių dinastijos atstovas Algirdas Paleckis, aišku, Socialdemokratų frakcijos narys. Parlamentaras, kalbėdamas apie jaunystę, pirmiausia paminėjo Europos Taryboje Strasbūre viešėjusius Ukrainos ir Gruzijos prezidentus Viktorą Juščenką ir Michailą Saakašvilį. A.Paleckis ypač gyrė Gruzijos prezidento kalbą, kurioje M.Saakašvilis pademonstravo gerą reikalų išmanymą, ir priminė, kad tik jaunystės entuziazmas įvykdė demokratines revoliucijas Gruzijoje ir Ukrainoje. Neatrodo, kad toks jaunojo socdemo entuziazmas ir V.Juščenkos bei M.Saakašvilio paminėjimas patiko jo partijos vadams ir veteranams, ypač užsisėdėjusiam partijos vadui. Sprendžiant iš šio kalbų bei laikysenos, jis net neketina pasitraukti ir pasirengęs valdyti Lietuvą iki gyvos galvos. Kaip ir jo buvę bičiuliai SSKP CK Kazachstano prezidentas N.Nazarbajevas, Kirgizijos ir Uzbekistano tėtušiai A.Akajevas ir I.Karimovas, kurie po Ukrainos oranžinės revoliucijos pastebimai išsigando, kad ir jie nebūtų išversti iš sostų. Mūsiškis amžinai gyvas to nebijo. Piliečių mulkinimas, vykdytas per visus atkurtosios nepriklausomybės metus, davė savo vaisių. Visuomenė jau gana mankurtizuota ir yra viskam abejinga. Todėl partijos vado siekimui vadovauti Lietuvai tiek, kiek panorės, arba kiek leis Dievas ar likimas, niekas negresia.
Aišku, jeigu leis ūkio ministras, kurio išsidirbinėjimai ir storžieviška arogancija, kolegų ministrų ir visos Lietuvos šokdinimas peržengė visas ribas. Tą storžieviškumą ir nesiskaitymą su bet kokia kita nuomone V.Uspaskichas akivaizdžiai pademonstravo jo paties organizuotame ir surežisuotame spektaklyje, parodytame viename sostinės naktinių klubų. Spektaklis buvo pavadintas ūkio ministro susitikimu su Lietuvos verslininkais neva pasitarti dėl paraiškų teikimo terminų Europos Sąjungos paramai gauti. Kaip žinoma, ūkio ministras paskelbė ukazą, kuriame nurodyta, kad pretenduoti į ES paramą jau per vėlu. Kitaip tariant šaukštai po pietų. Atsilapojęs, rankas susikišęs į kišenes, šis naujai iškeptas politinio elito atstovas demonstravo verslininkams, kas dabar yra tikrasis Lietuvos šeimininkas. Tiesa, praėjus kelioms dienoms, rusų oligarchas lyg ir pakeitė savo nuomonę ir visuose Lietuvos dienraščiuose paskelbė dosniai apmokėtą (iš mokesčių mokėtojų kišenės) metrinį skelbimą, neva jis buvo ne taip suprastas bei žiniasklaidos apšmeižtas, ir teigia, kad paraiškos ES paramai gauti nuo vasario 17 dienos sustabdomas tik Ūkio ministerijos administruojamoms sritims. Žodžiu, dar vienas smegenų plovimas. Stebėtinai greitai ūkio ministras prisitaikė prie socialiai orientuotų vadinamųjų socialdemokratų Brazausko ir Bradausko nomenklatūrinio klano. Sakyti, kad prisitaikė, būtų nevisiškai tikslu. Nuo seno Vikondos bosas suprato nomenklatūrininkų žaidimo taisykles ir jos jam pasirodė visiškai priimtinos.
Na, o dėl socialinės orientacijos, tai ši pasakėlė skirta ne tik vien mažiesiems prieš miegą, bet ir vis dar negalintiems atsigauti nuo sovietinės gerovės ir neva buvusio socialinio teisingumo. Kad nebūčiau apšauktas landsbergininku ar laukinio kapitalizmo šalininku, norėčiau priminti, ką ne taip jau seniai apie tą socialinį teisingumą buvusioje Sovietų Sąjungos imperijoje rašė žinomi Rusijos mokslininkai ir ekonomistai. Štai dar 1986-aisiais, M.Gorbačiovo pertvarkos metais, sovietinė akademikė T.Zaslavskaja žurnale Komunist išdrįso viešai paneigti dar ir dabar mūsų kairiųjų pučiamą burbulą apie tą neva egzistavusį socialinį teisingumą. Ji rašė: Dažni susidūrimai su įvairiomis socialinio neteisingumo formomis, bergždžios pastangos individualiai kovoti su jo apraiškomis tapo viena priežasčių, dėl kurių dalis visuomenės atitolsta nuo visuomenės tikslų bei vertybių. Tada T.Zaslavskajos kolega, garsus to meto sovietinis ekonomistas N.Šmeliovas pasakė dar aiškiau: Masiškai paplito apatija ir abejingumas, vagystės, nepagarba sąžiningam darbui ir kartu agresyvus pavydas tiems, kurie daug uždirba, net jeigu ir dorai uždirba, nemaža žmonių dalis beveik fiziškai degraduoja dėl dykinėjimo ir girtavimo. Pagaliau netikima skelbiamais tikslais ir sumanymais, tuo, kad galima išmintingai organizuoti ekonominį ir socialinį gyvenimą.
Net sunku patikėti, kad tai parašyta ne dabar. Ypač matant socialiai orientuotų buvusios Lietuvos SSR komunistinės nomenklatūros išsidirbinėjimus, paminančius visus ne tik socialinio teisingumo, bet ir sveikos nuovokos dėsnius. Aišku, anais gerais laikais jie jau turėjo savo rankose visą gerovę, bet tik sau. Kitiems, likusiems, buvo skirta tik socialistinė lygiava. Be jokios analizės aišku, kad ir šiuo metu dauguma vadovaujančių kadrų sugeba naudotis gryno administracinio ir gerai įsisavinto aparatinio meno technika taip, kad beveik visas turtas atsidūrė jų rankose. Jokie šūkiai apie demokratiją, ėjimą į Europą negali pakeisti jų pasaulėžiūros. Ir visai nesvarbu, kad žymūs ekonomistai, filosofai ir politologai kasdien ragina: atsipeikėkite ir išeikite pagaliau į užtarnautą poilsį. Juk užtenkamai apšvarinote Lietuvą, prisistatėte namų ir vilų, primenančių dvarus, su kaupu pripildėte sąskaitas bankuose, kurių pakaks ne tik vaikams, keičiamoms žmonoms ir meilužėms, bet ir vaikaičiams. Daiktus pagaliau reikia vadinti tikraisiais vardais: kvailybę kvailybe, nekompetentingumą nekompetentingumu, išmesti į istorijos šiukšlyną sovietinio nomenklatūrinio valdymo stilių, kuris, ypač po paskutiniųjų Seimo rinkimų, pasireiškė visu gražumu.
Kai dėl liaudies gerovės kilimo, tai vos ne kasdien piliečiams pateikiami tos gerovės kėlimo ir kilimo įrodymai. Pirmiausia dešimtadaliu pabranginti geležinkelio bilietai ir kai kuriuose miestuose net 50 proc. pakeltos visuomeninio transporto bilietų kainos. Nieko tokio, visokie pensininkai ir vargšai gali pasėdėti ir namie, nėra reikalo važinėti, o prireikus tegul vaikščioja pėsti. Bet ir to dar maža. Bendrovė Lietuvos dujos pati savo turtą įvertino daugiau nei tris kartus brangiau. Vadinasi, neišvengiamai dujos brangs visiems vartotojams ir gyventojams, ir įmonėms. Naujas dujų kainų šuolis neišvengiamas. Nesvarbu, kad nuo metų pradžios šios kainos jau padidintos. Dujininkai, turėdami tvirtą užnugarį socialiai orientuotoje partijoje, gali daryti ką nori. O jeigu išdrįstų pasipriešinti, tada kitiems rinkimams negaus nė cento. Kuo gi dujų magnatai blogesni už elektrikus? Juk ir anie nuo šių metų pradžios pabrangino elektros energiją vartotojams septyniais procentais. Visai nesvarbu, jog ekonomistai bando aiškinti, kad pabrangusios dujos ir elektra ne tik smogs daugumai Lietuvos gyventojų, bet ir neišvengiamai didins pramonės įmonių produkcijos savikainą, mažins jų konkurencingumą, todėl kainų kilimas garantuotas. Tik šypseną kelia Kainų komisijos vadovo V.Jankausko lemenimai, jog galbūt, pasinaudojus šiai komisijai suteiktomis galiomis, pavyks kiek sumažinti energetikų ir dujininkų apetitus. Nieko nepadarys ta nežinia kam sukurta institucija. Kainų komisija pati nieko nesprendžia ir tik žvalgosi į Vyriausybę. Kaip pasakys Premjeras, taip ir bus. Ir jokie ekonomistų, netgi Prezidentūros klerkų purkštavimai neduoda jokio efekto. Bet svarbiausia yra tai, kad Rusijos dujininkai parduodamų dujų kainos nepadidino. Priešingai, krentant dolerio kursui beveik dvigubai, dujų pardavimo kaina irgi beveik dvigubai sumažėjo. Kaip tada suprasti Lietuvos dujų monopolistų elgesį?
Bet ir tokia socialinės gerovės partijos, jos sąjungininkų ir laukinių kapitalistų darbiečių bei valstiečių tuščia retorika ir visiškas valstybės reikalų neišmanymas - dar ne viskas. Štai jau minėtas dinastijos atstovas A.Paleckis, aišku, ne be paties Č.Juršėno pritarimo, atsiliepė į užkietėjusių bolševikų Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) 20-ies narių deklaraciją skambiu pavadinimu Daktaras Burokevičius, 1-asis LKP sekretorius kalinys. Įdomi formuluotė. Tai kas gi tada, tų komunistų parlamentarų ne tik iš Rusijos ir Ukrainos, bet ir iš Graikijos, Kipro, Olandijos, netgi Šveicarijos nuomone, yra tikrasis LKP sekretorius? Pasirodo, ne tas, kuris vadovauja Lietuvos Vyriausybei, o tas sausio perversmininkas, valstybinis nusikaltėlis, mokslų daktaras Mykolas Martynovičius Burokevičius! Taigi bendrapartiečiai būtų linkę paleisti iš Lukiškių savo bendrą. Nesvarbu, kad tas, kaip tikras leninietis, bolševikas, atsisako rašyti malonės prašymą. Kalbama, kad ten jam labai smagu: skaito visus laikraščius, žiūri televizorių, studijuoja marksizmo-leninizmo klasikus ir
sėdi gerai įrengtoje kameroje pasipuošęs išeiginiu kostiumu. Esant tokioms sąlygoms, negi kils noras išeiti į neaprūpintą laisvę. Todėl jis žino, ką daro. Geresnės progos, esant dabartinei valdžiai, išeiti iš kalėjimo, skambant pergalės fanfaroms, gali ir nesitikėti. Na, ir tegul išeina...
© 2005 "XXI amžius"
|