Meilė - akla
Aš visą laiką suku galvą, kodėl daug lietuvių myli, gerbia, pasitiki vienu mūsų valdžios vyru. Atrodo, atrišau Gordijaus mazgą supratau. Ogi už jo apsukrumą, nuovokumą, mokėjimą rūpintis savimi, o ne Lietuva ir rodomą pavyzdį visiems, kaip reikia gyventi. Savo tikrą žmoną pametė ir nuviliojo nuo tikro vyro gražuolę bufetininkę, kuri, dirbdama bufete, sugebėjo tiek užsidirbti pinigų, kad galėjo už kelis milijonus litų nusipirkti viešbutį. Ar daug kas taip sugebėtų? O ji sugebėjo. Nedaug tokių dabar yra, todėl yra gerbtina.
Tas vyras Maišiagaloje po medžioklės su latviais pasivaišino ir nutarė, kad Lietuvai nereikalingas Baltijos šleifas, kurį pagal sutartį ir savo parašu atidavė Latvijai, dėl ko lig šiol tarp lietuvių ir latvių nėra šviesių santykių. Kas kitas taip nebūtų sugalvojęs ir padaręs, o jis sugalvojo, padarė, ir jam už tai nieko. Tauta tyli, džiaugsmingai įvertindama jo šį protingą sumanymą.
Būdamas valstybės vairuotojas ir jausdamas žmonių pagarbą ir pasitikėjimą, nutarė Pietų Afrikoje pamedžioti antilopes. Kiek viskas kainavo, ne mums žinoti. Kitas atsisakytų tokios kelionės, bet ne jis, o tuos pinigus gal paskirtų labdarai, benamių būstams statyti. Deja, jis to nepadarė, nerūpi jam runkeliai, nes daugiau rūpinasi savo gerove, rodydamas pavyzdį, kaip reikia gyventi, kuo labiausiai rūpintis. Apsukrūs žmonės noriai seka jo pavyzdžiu ir taip pat elgiasi. Apsukrumo jam užtenka visur. Nuskrido į Maskvą pasveikinti savo seną draugą, o Lietuvai pranešė, kad jis buvo Kaune. Prajuokino daug ką - sveika juoktis. Pašmaikštavo kaip per balandžio 1-ąją. O kur dar jo pasakymas prieš rinkimus, kad su populisto V.Uspaskicho Darbo partija jokiu būdu nesidės, o po rinkimų iškart susidėjo, teigdamas, jog prieš rinkimus galima vienaip kalbėti, o po rinkimų elgtis, kaip atrodo geriau. Vadinasi, prieš rinkimus žadėk rinkėjams komunizmą, o po rinkimų nusispjauk į viską.
Po rinkimų tapęs pirmuoju, nenori būti atsakingas už Ministrų kabinetą: tegu atsako koalicija, partijos, ministrai. Davė pavyzdį, kad Vyriausybė yra kaip šalies krepšinio rinktinė, sudaryta iš įvairių komandų žaidėjų, kur žaidėjai patys atsako už save. Tačiau už komandą atsako treneris. Jei nepavyksta rungtynės, atsistatydina ar atstatydinamas rinktinės treneris. Tas pats ir su Ministrų kabinetu, kurio Premjeras yra lyg treneris, todėl atsako už ministrų darbą. Jis apsukrus, moka išsisukti nuo atsakomybės, nekreipti dėmesio kas ką sako: tegul šunys loja, o karavanas eina.
Nors jis teigia, kad biudžetas pilnėja, tačiau gyvenimas negerėja. Bet žmonėms užtenka ir to, ką jis sako, nes juo tiki. Jei kas ir skundžiasi, kad nėra butų, šalta, tai dėl to kaltas tik V.Landsbergis. Sovietmečiu žiniasklaida, mokykla įvairiais būdais skatino mylėti socializmą, sovietinę tėvynę, partiją, vyriausybę, o dabar daro taip, kad nepriklausomos, laisvos Lietuvos nemylėtų, negerbtų. Yra žmonių, išugdytų sovietizmo, kurie elgiasi ne kaip lietuviai patriotai, o kaip išdavikai. Todėl tą, kas kvepia sovietizmu, gerbia, myli, už jį balsuoja. Minėtas vyras, be abejo, kvepia sovietizmu, todėl kad ir ką jis sakytų, darytų, viskas gerai. Štai ir atsakymas, kodėl žmonės jį myli ir gerbia, pasitiki Darbo partijos pirmininku, nes mano, kad jie grąžins Lietuvon sovietizmą, brandų socializmą, talonus, paskyras, eiles parduotuvėse, socialistinį lenktyniavimą su girtavimu, pirtimis ir diktatūra. Atrodo, teisingai supratau.
Vladas NARKEVIČIUS,
Panevėžio rajonas
© 2005 "XXI amžius"
|