| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Nepaisant mirtinos rizikos, pirmasis žingsnis žengtas
Prieš sausio 30-osios visuotinius Irako rinkimus JAV prezidentas Džordžas Bušas kreipėsi į Irako gyventojus, ragindamas juos nebijoti įvairaus plauko teroristų, parodyti jiems savo pilietiškumą ir dalyvauti pirmuosiuose po 50 metų Irako istorijoje demokratiniuose rinkimuose. Su panašiu raginimu kreipėsi į irakiečius ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofis Ananas. Tačiau vargu ar abu jie tikėjosi labai aktyvaus Irako gyventojų dalyvavimo balsavime. Juk faktiškai dauguma jų net nežino, kas yra rinkimai. Kitas dalykas, įvairios teroristinės grupuotės, pirmiausia labiausiai ieškomas teroristinės grupuotės vadeiva Abu Musabas Zarkavis, prieš rinkimus surengęs keliolika savižudžių teroristų išpuolių, skelbė, kad rinkimų dieną surengs visame Irake kruviną puotą, ir todėl ragino visus, kam brangi gyvybė, boikotuoti rinkimus. Be to, diktatoriaus Sadamo Huseino laikais valdžioje buvę sunitai musulmonai irgi boikotavo rinkimus. Vietinė administracija, t.y. laikinoji Irako vyriausybė, ir amerikiečiai prieš rinkimus ėmėsi nepaprastų saugumo priemonių ir 60-iai dienų 30 dienų iki rinkimų ir 30 po jų paskelbė Irake nepaprastąją padėtį. Rinkimų dieną buvo uždrausta važinėti nuosavais automobiliais. Tačiau teroro išpuolių išvengti nepavyko. Teroristai savižudžiai įsimaišė į balsuoti atėjusių žmonių eiles ir įvykdė kruvinus išpuolius sostinėje Bagdade bei kituose Irako miestuose. Sunitų gyvenamuose miestuose balsavimo apylinkės buvo beveik tuščios. Užtat Bagdade bei šiitų ir kurdų rajonuose, nepaisant grasinimų ir neabejotinos rizikos, prie balsavimo apylinkių nusidriekė ilgiausios eilės atėjusiųjų balsuoti. Neoficialiais duomenimis, rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 60 proc. balso teisę turinčių rinkėjų. Daugiau nei aštuoni milijonai irakiečių nepabūgo grasinimų ir atėjo prie balsadėžių. Kaip teigė balsavusieji, jie jau įpratę prie nuolatinės mirties grėsmės, todėl balsuodami tikisi, kad tas košmaras pagaliau baigsis. Po šių rinkimų bus sudaryta 275 narių Nacionalinė asamblėja, kuri išrinks prezidentą ir du viceprezidentus bei parengs konstitucijos projektą. Rudenį numatoma surengti visuotinį referendumą dėl konstitucijos patvirtinimo. Įdomu, kad Nacionalinėje asamblėjoje net trečdalį deputatų sudarys moterys. Tai daugiau netgi nei JAV Kongrese ar Senate, o musulmoniškoje šalyje tai išvis neregėtas dalykas. Rinkimų rezultatai bus paskelbti po kelių dienų. Manoma, kad daugumą Nacionalinėje asamblėjoje sudarys šiitai ir kurdai. Tik kyla klausimas, ar šioms gana skirtingoms grupėms pavyks susiburti į bendrą koaliciją ir sklandžiai parengti konstitucijos projektą. Šiitų lyderiai prieš rinkimus skelbė, kad jų laimėjimo atveju pareikalaus, jog JAV kariuomenė būtų išvesta iš Irako. Kitokios nuomonės laikosi kurdai. Jų vadovų nuomone, jeigu artimiausiu metu amerikiečiai ir britai bei jų sąjungininkai dabar pasitrauktų iš Irako, kiltų didžiulis kruvinas chaosas, nes Irako armija dar tebėra tik kūrimosi stadijoje ir negalės užtikrinti bent jau minimalios tvarkos. Tuo labiau kad Abu Musabo Zarkavio grupuotė, visokie Bagdado liūtai yra ne irakiečiai, o įsiskverbę iš įvairių arabų šalių radikalūs islamistai, paskelbę karą visam Vakarų pasauliui. Neatsitiktinai A.M.Zarkavis kreipėsi į Al Qaedos vadeivą O. bin Ladeną, ragindamas negailestingai žudyti Alacho priešus ne tik amerikiečius, bet ir Irako nacionalinės gvardijos karius, policininkus bei vietinės administracijos pareigūnus. Todėl, anot Londono BBC politikos apžvalgininko, netgi tie, kurie prieš rinkimus žadėjo pareikalauti amerikiečių karių pasitraukimo iš Irako, vargu ar po rinkimų tą padarys. Šiitų vadovai puikiai suvokia, kad išėjus amerikiečiams Irake gali prasidėti ne tik pilietinis karas, bet visiškai nekontroliuojamos kruvinos pjautynės. JAV prezidentas Džordžas Bušas ir JT generalinis sekretorius K.Ananas, neslėpę savo pasitenkinimo Irako rinkimų rezultatais, sakė, kad dabar demokratinio pasaulio bendruomenė turi susijungti, pamiršti visus tarpusavio nesutarimus ir padėti Irakui tapti pirmuoju regione demokratijos židiniu. Nors teroristų žadėtos visuotinės kruvinos puotos nebuvo, tačiau dėl savižudžių fanatikų išpuolių rinkimų dieną žuvo mažiausiai 35 irakiečiai, o dėl kol kas nežinomų priežasčių nukritus sraigtasparniui žuvo devyni britų kariškiai. Aišku, niekas nesitiki, jog po rinkimų padėtis Irake bent jau minimaliai normalizuosis. Tačiau visi pripažįsta, kad žengtas pirmas žingsnis nelengvame kelyje į demokratiją šalyje, kurioje jos niekada nebuvo. Be to, daugelis sutinka su Didžiosios Britanijos premjero Tonio Bleiro nuomone, kad rinkimai Irake buvo pats didžiausias smūgis pasaulio teroristams. Kur kas didenis nei diktatoriaus S.Huseino nuvertimas. Petras KATINAS
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |