|
Milijonai plaukia pro šalį
Benjaminas ŽULYS
Dėl vieno kenčia keli
Ne pirmą kartą šalies žemdirbiai susiduria su įvairaus lygio valdininkų biurokratizmu, nepaisymu kaimo žmonių interesų. Štai ir praeitų metų pabaigoje bei šiomis dienomis dėl sodiečius nepasiekusių tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius plūsta skundai į Žemės ūkio ministeriją, kitas žinybas. Dauguma ūkininkų tikėjosi už gautus pinigus palankesnėmis sąlygomis nusipirkti dyzelino, sėklų, pesticidų ir ėmė iš bankų paskolas, manydami jas netrukus padengti gautomis išmokomis. Deja, kaimo žmones iki šių metų pradžios pasiekė tik apie trečdalis jiems skirtų tiesioginių išmokų apie 97 milijonai litų. Dabar žmonės patiria daug nuostolių. Artėja pavasaris, ir jam, kaip supranta kiekvienas darbštus ūkininkas, dera ruoštis ne paskutinę dieną, o iš anksto. Nereikia pamiršti, kad už banko paskolas reikia mokėti nemažas palūkanas. Nesnaudžia ir kai kurios žemės ūkiui teikiančios įvairias materialines vertybes bendrovės jos brangina ir toliau brangins trąšas, sėklą, pesticidus, kitką, gerai žinodamos, kad žemdirbys niekur nedings ir visa tai, nors ir susiveržęs diržą, vis dėlto pirks. Dar skaudžiau, kad dėl pinigų stygiaus pernai nenupirktas, pavyzdžiui, dyzelinas, į šių metų balansą neperkeliamas, nors ūkininkas dėl to nekaltas. Žemdirbių teigimu, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) daugeliui ūkininkų neskiria išmokų todėl, kad jei tame pačiame žemės masyve, vadinamajame bloke, iš ūkininkaujančių žemdirbių vienas įvelia kokią nors klaidą, išmokų negauna ir kiti to bloko žemdirbiai. Taigi dėl vieno ūkininko neapsižiūrėjimo negauna išmokų ir kiti tame masyve dirbantys žmonės. Ar taip turėtų būti?
Šiuos ir kitus klausimus, susietus su tiesioginėmis išmokomis, nagrinėjo į Lietuvos žemės ūkio rūmus Kaune susirinkę rajonų žemės ūkio skyrių vedėjai, Žemės ūkio ministerijos, prie jos veikiančios Nacionalinio mokėjimo agentūros specialistai, taip pat dalyvavo Seimo nariai Jonas Ramonas (jis pasitarimui ir pirmininkavo), Kazimieras Starkevičius.
Kai kurių rajonų žemės ūkio skyrių vedėjai karčiai pajuokavo, kad dėl tiesioginių išmokų prie skyrių durų kasdien susidaro tokios eilės, kokios būdavo pokariu prie duonos. Ir nežinia, ką žmonėms galima paaiškinti. Kaime tvyro psichologinė įtampa, ir šen, ir ten manoma, kad Europos Sąjunga gal neskyrė Lietuvai tiek pinigų, kiek buvo žadėjusi. Tačiau Žemės ūkio ministerijos valdininkai patikslino, kad pinigų yra. Tad kas atsitiko, kad kaimo žmonės jų negauna?
Ir štai nors dalinis paaiškinimas. NMA direktorius Valentinas Miltienis paaiškino, kad agentūros specialistai nespėja tų pinigų skirstyti. Mat iš visos šalies gauta apie 238 tūkst. paraiškų. Pagal ES nuorodas iš visų jų reikėjo patikrinti vietoje aštuonis procentus (iš pradžių buvo penki proc.), patikrinta apie šešis procentus. Agentūros specialistai apie penkiolika tūkstančių kartų buvo išvykę į ūkius, tikrino pateiktų deklaracijų teisingumą ir aptiko nemažai klaidų. O suklysti agentūra neturi nė mažiausios teisės, nes ES į tai pažiūrėtų labai griežtai ir taikytų finansines sankcijas visos mūsų šalies kaimui. Jame dabar yra apie 23 tūkst. vadinamųjų blokų, kurių kiekviename ūkininkauja po penkis šešis žemdirbius. Kaip sakyta, padarius klaidą vienam iš jų, kenčia, t. y. negauna pinigų ir kiti. Tos klaidos ne koks kriminalas, o daugiausia techninio pobūdžio. Tai netiksliai nurodytas asmens kodas, banko rekvizitai, kitkas. Neretai pasitaiko ir taip, kad tą patį žemės plotą deklaravo du ar trys ūkininkai, kiekvienas tikėdamasis gauti finansinę paramą. Tačiau laimi tik tas, kuris turi tos žemės nuosavybės dokumentus ir įrodo, kad tą žemę dirba, ją prižiūri. Ir jokie teismai kitaip ginčo neišspręs. Būna ir taip, kad savininkas žemę išnuomoja kaimynui ar kitam žmogui geranorišku žodiniu susitarimu. Juridiškai tai nieko nereiškia turi būti nuomą patvirtinantis dokumentas, tad tokiu atveju finansinę paramą gaus tik tos žemės savininkas. Jo valia duoti kiek nors pinigų tam kaimynui ar ne.
NMA specialistai siunčia ūkininkams laiškus, nurodydami deklaracijose padarytas klaidas ir ragindami jas kuo skubiau ištaisyti. Per dieną agentūroje patikrinama maždaug po 400 bylų, darbuotojos tiesiog užverstos darbais. Tos bylos ant stalų guli, kol ateina kiekvienos eilė. Pasitarime agentūros specialistai paaiškino, kad jų darbuotojai nespėja dirbti sparčiau. Tik niekas iš dalyvavusiųjų nepaaiškino ( beje, niekas nė nepaklausė), kodėl dėl didelio agentūros darbo krūvio turi kentėti, patirti nepatogumų žemdirbys.
Taip liepė Europos Sąjunga...
Kai kuriuos iš rajonų atvykusius specialistus papiktino ir tai, kad NMA darbuotojai, tikrindami pasėlių deklaravimo tinkamumą, vadovavosi dešimties metų ar šiek tiek mažesnio senumo topografinėmis nuotraukomis. Juk per tą laiką laukų dydžiai, išplanavimas, net savininkai pasikeitė. Dar didesnį pasipiktinimą sukėlė vadinamųjų žemės blokų paslaptingumas jie žemdirbiams nerodomi. O griežtai reikalaujama, kad deklaruotų žemių plotų ribos tiksliai atitiktų blokuose nurodytas ribas. Ministerijos atstovai paaiškino, kad žemės bloko plotas yra patikros dokumentas, ir jį viešai skelbti uždrausta. Paguosta, kad apie pasikeitimus bloke galima pranešti atskirai. Bet jei nežinai, kas tame bloko dokumente surašyta, tai ką gali jame ką nors taisyti? Pagaliau prisipažinta, kad garsinti blokų žinias draudžia ES direktyvos. Žemdirbių nuomone, tokios direktyvos atrodančios keistai, bet Vilniaus valdininkai į diskusijas nesileido, nes ES tikriausiai yra patikimas skydas nuo kokių nors priekaištų.
Svarbiausias į Žemės ūkio rūmus susirinkusių rajonų atstovų klausimas buvo kada visi ES pinigai pasieks mūsų ūkininkus. ŽŪM atstovai patikslino, kad finansiniai metai žemės ūkyje prasideda nuo spalio 16-osios, tad išmokėti pinigus iki šių metų pradžios nesuspėta. Be to, kaip sakoma, meškos paslaugą atliko, kai pernai vienam mėnesiui buvo pratęstas žemės deklaravimo dokumentų pristatymo terminas. Dėl šios priežasties mažiau laiko liko tų dokumentų tikrinimui, pinigų išmokėjimui. Ministerijos pareigūnai patikino, kad visi praeitiems metams skirti pinigai ūkininkams bus išmokėti iki šių metų balandžio pabaigos. Žinoma, jei žemdirbių pateikti dokumentai atitiks visus reikalavimus. O pranešimai apie klaidas ateis laiškais iki balandžio vidurio, jas reikės kuo skubiau ištaisyti. Tik vargu ar paprastas ūkininkas (prisiminkime, kad ne vienas jų neįstengė tiksliai parašyti net savo asmens kodą, padaryti kitus elementarius įrašus) per porą savaičių tai suskubs atlikti. Tada, savaime aišku, piniginės išmokos nuplauks. Anksčiau perspėti žmones agentūra nespėja, kaip sakyta, dėl didelio darbo krūvio.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė samprotavo, kad NMA galėtų ūkininkams skirti avansu nors pusę numatytų lėšų, kol jie sutvarkys dokumentus. Bet Žemės ūkio ministerijos sekretorė Dalia Miniataitė atsakė, kad tai ES direktyvose nenumatyta. Tik nepasakyta, ar tai uždrausta.
Dabar telieka tikėtis, kad šiais metais bus išvengta pernai padarytų klaidų, ūkininkai bus įžvalgesni, apsukresni. Juolab kad šiemet vėl reikės deklaruoti savo žemes. Seimo narys J. Ramonas tarsi pajuokavo, kad šiemet rinkimų į Seimą tikriausiai nebus, tad ir melagingų pažadų žemdirbiams tikriausiai bus žymiai mažiau. Tuo susirinkusieji rajonų atstovai tarsi ir buvo paguosti.
© 2005 "XXI amžius"
|