Atnaujintas 2005 vasario 18 d.
Nr.14
(1315)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Mokykime vaikus skirti gėrį nuo blogio

Neseniai šventėme gražiausias metų šventes – Kūčias, Kalėdas, Naujuosius metus. Miestų ir miestelių aikštėse buvo papuoštos žaliaskarės eglės. Vienur jos buvo labiau tviskančios, kitur kukliau atrodė, bet aš ne apie tai… Atrodo, niekam į galvą neturėtų ateiti mintis tą žaliaskarę „nuskriausti“, juolab kad ji taip neilgai džiugina ir vaikus, ir suaugusiuosius. Kad ir kaip buvo saugota, eglės viršūnę piktadariai sugebėjo nulaužti. O apie taip liūdnai atrodančią eglę mėtėsi butelių šukės, įvairūs spalvoti popierėliai. Argi tai turėtų priminti, kad praėjo tokios prasmingos šventės? Greta pamačiau neblaivius jaunus vaikinukus, vos besilaikančius ant kojų ir gausiai besikeikiančius. Jiems ir tiems, kurie nusiaubė eglę, nebuvo švenčių – tik proga išgerti. Jie nėjo į bažnyčią padėkoti Dievui už praėjusius metus, nenuėjo pagarbinti gimusio Kūdikėlio.

Juo labiau mes nuo vaikų slepiame tai, ko jiems nereikėtų matyti, tuo labiau jie nori žinoti, matyti. Ne veltui liaudies patarlė sako: uždraustas vaisius – saldus. Apie viską reikėtų pasakoti vaikams jiems suprantama kalba.

Galime vaiką apstatyti įvairiausiais draudimais, bet tai nebus pats geriausias būdas. Yra tokia pasaka apie karalių ir laumę, kurią, manau, daugelis prisimena. Laumė karaliui pasakė, jog jo dukra įsidurs pirštą ir užmigs. Karalius liepė sunaikinti visus aštrius, smailius daiktus, bet karalaitė vis dėlto nebuvo apsaugota – ji įsidūrė pirštą. Suprantama, visų vilionių nepaslėpsi, nesunaikinsi, svarbiausia, mokyti jaunus žmones pamatyti blogybes.

Dažnai tėvai save guodžia, kad jų vaikas buvo geras, bet pakliuvo į blogą kompaniją ir išmoko visokiausių niekšybių. Jei taip pasielgė, vadinasi, jo dvasinis pasaulis nebuvo užgrūdintas prieš neigiamus gyvenimo reiškinius, neturėjo jis priešnuodžio prieš blogį. Tėvai teigia, jog nemoko savo vaikų blogai elgtis, reikia mokyti skirti gėrį nuo blogio. Vaikai saugomi nuo blogų draugų įtakos, bet tėvai neturi laiko nuolatos bendrauti su jais. Vaikas niekada negali jaustis nemylimas, nuskriaustas, o tada jam, paaugusiam, nereikės alkoholio, cigarečių, narkotikų, neaiškių draugų.

Ieva S.

Akmenė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija