Atnaujintas 2005 vasario 18 d.
Nr.14
(1315)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Mokykime vaikus skirti gėrį nuo blogio

Neseniai šventėme gražiausias metų šventes – Kūčias, Kalėdas, Naujuosius metus. Miestų ir miestelių aikštėse buvo papuoštos žaliaskarės eglės. Vienur jos buvo labiau tviskančios, kitur kukliau atrodė, bet aš ne apie tai… Atrodo, niekam į galvą neturėtų ateiti mintis tą žaliaskarę „nuskriausti“, juolab kad ji taip neilgai džiugina ir vaikus, ir suaugusiuosius. Kad ir kaip buvo saugota, eglės viršūnę piktadariai sugebėjo nulaužti. O apie taip liūdnai atrodančią eglę mėtėsi butelių šukės, įvairūs spalvoti popierėliai. Argi tai turėtų priminti, kad praėjo tokios prasmingos šventės? Greta pamačiau neblaivius jaunus vaikinukus, vos besilaikančius ant kojų ir gausiai besikeikiančius. Jiems ir tiems, kurie nusiaubė eglę, nebuvo švenčių – tik proga išgerti. Jie nėjo į bažnyčią padėkoti Dievui už praėjusius metus, nenuėjo pagarbinti gimusio Kūdikėlio.


Maldos ir gerumo galia

Prieš ketverius metus su skausmu širdyse ir nerimu pravėrėme Pažaislio vienuolyno duris. Po sunkios galvos smegenų traumos, patirtos autoavarijoje, beviltiškos būklės vaikaitė Gretutė gulėjo Kauno akademinių klinikų Reanimacijos skyriuje. Operavęs gydytojas neurochirurgas buvo labai tikintis, patarė mums melstis, prašyti Dievo pagalbos, nes tik stebuklas galėjo išgelbėti jos gyvybę. Nuoširdus pokalbis su vienuolėmis mums davė vilties, stiprybės. Maldai suklupome prie Pažaislio Švč. Mergelės Marijos paveikslo.


Išvykstantiems iš Lietuvos

Iš miestelių, miestų, kaimų ir palaukių,
ir iš Aukštaitijos, ir iš Sūduvos
laimės sau ieškoti išskrenda, išplaukia
darbingiausi žmonės mūsų Lietuvos.

 

Kas gi ars dirvas tas, virstančias dirvonais?
Kas plušės gamykloj? Ties kelius, gatves?
Kas vairuos transportą? Kas slaugys ligonius?

Kaipgi be jaunimo? Kaipgi be tavęs?


Lietuvos laisvė – dangaus dovana

Buvo 1990 m. vasario 14-oji. Su kasdieniu paštu gavau ir laikraštėlį „Skautų aidas“. Tuoj pat pradėjau jį vartyti. Jame radau Lacrimos maldą į Mariją.

Atėjom čia, malonės pasiilgę,
Ištroškę meilės, prislėgti kalčių…
Tau kalba tylios ašaros sužvilgę,
Rauda dienų – bevaisių ir tuščių –

 

O Tavo akys – kupinos gerumo –
Mus pasitinka šypsena švelnia,
Tava širdis, pilna gailestingumo,
Minių maldos išgirsta ir mane…


Atsakingai rinkime vaikams vardus

Mane labai jaudina mūsų visuomenėje paplitusi netikusi vardų parinkimo kultūra. Tėvai stengiasi išrinkti kūdikiui negirdėtą neregėtą vardą, net nepasidomi, ką vardas reiškia, kokios jis tautos, ar turi istorines šaknis. Pasikliauja vien tik vardo skambesiu. O kita grupė žmonių patys sudaro vardus. Šiandien tokių sugalvotų vardų yra tūkstančiai. Vaikas augdamas nežino, ką jo vardas reiškia, kada jo vardo diena, neturi danguje globėjo ir t.t.


Rūpestis dėl tėvynės ateities

Lietuvos žmonės, sveikinu jus Vasario 16-osios proga. 1918 m. vasario 16 d. buvo atkurta Lietuvos valstybė ir paskelta Nepriklausomybė. Kiek buvo pralieta kraujo ir sudėta aukų ant tėvynės laisvės aukuro! Vasario 16-osios aktas yra brangus kiekvienam doram lietuviui.


Tegul atkaklumas ir viltis būna švyturiu

Kaip kasmet, taip ir šiemet Vasario 16-oji kupina mažų džiaugsmų, neretų nuoskaudų, daugelio nesėkmių ir prieštaringų laiko vėjų, kurie dažnai nepalankūs nei mūsų sieloms, nei kartais išvargintiems kūnams. Tai didinga mūsų tautai diena, kuri mus skatina vaisingai veiklai, drąsina aukščiau pakelti galvas ir itin tikėtis. Tikėti daugiausia ne godžių prie mūsų valstybės vairo stovinčių žmonių blaivesne galvosena ir prasmingais žygiais, bet galinga Dangaus pagalba, kuri niekad, ir per pusšimtį sovietų okupacijos metų, ir visą Lietuvos istoriją, mūsų tautos neapleido, neapvylė ir nepaliko vienišų siaubingų įvykių, nelaimių ir pavojų pagairėje.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija