|
Maldos ir gerumo galia
Prieš ketverius metus su skausmu širdyse ir nerimu pravėrėme Pažaislio vienuolyno duris. Po sunkios galvos smegenų traumos, patirtos autoavarijoje, beviltiškos būklės vaikaitė Gretutė gulėjo Kauno akademinių klinikų Reanimacijos skyriuje. Operavęs gydytojas neurochirurgas buvo labai tikintis, patarė mums melstis, prašyti Dievo pagalbos, nes tik stebuklas galėjo išgelbėti jos gyvybę. Nuoširdus pokalbis su vienuolėmis mums davė vilties, stiprybės. Maldai suklupome prie Pažaislio Švč. Mergelės Marijos paveikslo.
Paprašėme vienuolių maldų Pažaislyje, Palaimintojo Jurgio Matulaičio vienuolyne. Šv. Mišios buvo aukojamos Aušros Vartų koplyčioje, Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje. Artimieji meldėsi už Gretutę šv. Mišiose ir kitose bažnyčiose. Prie komoje esančios mergaitės nuvežėme Švč. Marijos Rožinės statulėlę. Švč. Marijos užtarimas, Dievo pagalba, rūpestingas gydymas padarė stebuklą. Mergaitė, išbuvusi komos būsenoje tris savaites, atgavo sąmonę, pamažu pradėjo sveikti. Vėliau ir gydytojams atsirado vilties dėl mergaitės sveikatos.
Gretutė girdėdavo, kaip mes meldėmės. Vėliau pati mergytė drebančia rankyte siekdavo Švč. Marijos paveikslėlį bučiuoti ir sakydavo: Aš noriu pasveikti. Malda, tikėjimas, teikianti viltį dvasinė pagalba stiprino mus, padėjo ištverti nelaimę, skausmą.
Sunkūs ir skausmingi buvo pirmieji Gretutės žingsniai po traumos Utenos vaikų reabilitacijos skyriuje. Specialistų stropaus darbo dėka ir artimųjų nuoširdžiai globojama, pamažu mergaitė stojosi ant kojų.
Vėliau Gretutė pradėjo lankyti Utenos miesto vaikų darželį Gandrelis. Jai reikėjo specialistų pagalbos nuolatinei mankštai. Nuoširdi darželio vedėja su ašaromis akyse išklausė mano pasakojimą. Ji suprato, kad per Dievo stebuklą pasilikusiai gyventi mergaitei reikės daug darželio darbuotojų specialistų pagalbos, motiniškų švelnių rankų. Vedėja pasitikėjo savo darbuotojais. Pokalbis su ja pažadino viltį, kad Gretutė čia ateis kaip į šeimą.
Geraširdės auklėtojos apgaubė ją namų šiluma. Gretutė greitai priprato, bendravo su vaikais, mylėjo auklėtojas.
Mankštino Gretą stropi, atsidavusi savo darbui ilgametė darbuotoja. Kiekvieną dieną po dvi valandas ji dirbo su mergaite. Pamažu mergaitės būklė gerėjo.
Šįmet Greta jau pirmokė. Mokykloje jai sekasi gerai. Mergaitė džiaugiasi: Mano mokytoja labai gera, paaiškina, bendrauja. Man mokykloje smagu.
Į mankštą tenka eiti po pamokų. Manėme, kad Greta bus pavargusi ir mankštinti bus sunkiau. Į mankštą ateina mergaitė žvali ir stropi, - sakė specialistė. Po mankštos Greta eina namo linksma, kupina įspūdžių. Iš kur mergaitei tiek stiprybės! Gretutė yra visų mylima, pati visus labai myli.
Gerumas, širdžių šiluma mus gaubė Kauno universitetinėse klinikose. Nuoširdus rūpestis mus lydėjo pas apylinkės pediatrą, neurologą, Utenos vaikų reabilitacijos skyriuje, artimuosius terapijos kabinete. Nuoširdi dvasinė pagalba mus apgaubė vienuolyne, bažnyčioje. Manau, kad Dievo siųstas spindulėlis ir aplinkoje esančių žmonių gerumas yra stiprybės slėpinys.
Mes ir toliau dėkojame, tikimės ir prašome Dievo pagalbos, Švč. Marijos globos. Šv. Mišiomis bažnyčioje pradėjome švęsti septynerių metų gimtadienio dieną, prašėme sveikatos ir Dievo pagalbos moksle rugsėjo 1-ąją.
Esame dėkingi Dievui ir mums padėjusiems žmonėms už širdžių šilumą, rūpestingą gydymą, už maldas. Po gerumo ir maldos skraiste grįžo Gretos vaikystės džiaugsmas.
Artimųjų vardu močiutė
Vida Eugenija DIENINIENĖ
Utena
© 2005 "XXI amžius"
|