|
Atsakingai rinkime vaikams vardus
Mane labai jaudina mūsų visuomenėje paplitusi netikusi vardų parinkimo kultūra. Tėvai stengiasi išrinkti kūdikiui negirdėtą neregėtą vardą, net nepasidomi, ką vardas reiškia, kokios jis tautos, ar turi istorines šaknis. Pasikliauja vien tik vardo skambesiu. O kita grupė žmonių patys sudaro vardus. Šiandien tokių sugalvotų vardų yra tūkstančiai. Vaikas augdamas nežino, ką jo vardas reiškia, kada jo vardo diena, neturi danguje globėjo ir t.t.
Pavadindami mergaites Džiuljetomis, Ilonomis, Žanetomis, net nepagalvojame, kad šie vardai labai gražiai skamba lietuviškai: tai Julytė, Elenytė, Joana. Seniai jau išleista knyga Vardų kilmė ir reikšmė. Paskaitykime, pasidomėkime! Mūsų senoliai, rinkdami vardą, savo vaikams linkėjo tik gero. Net sovietmečiu, kai apylinkėse vykdavo kūdikių vardynos, pirmininkaujantysis kreipdavosi į kūdikį, sakydamas: Kas tik kreipsis į tave šiuo vardu - kad visada tau linkėtų tik gero. Apie kokį gerą galima kalbėti, jei kūdikio vardas, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia uodega, čigonė, gyvatė ir kt. Man teko girdėti, kad Lenkijoje kalbininkai yra sudarę kilmės žodyną, ir tik iš jo tėvai gali išrinkti kūdikiui vardą. O, kad taip būtų ir pas mus! Kitose šeimose yra labai gražus paprotys krikštyti vaikus senelių, dėdžių ar tetų vardais. Vieną kartą mane labai nustebino sūnus, sakydamas: Kaip gerai, mama, kad tu man išrinkai tokį gražų lietuvišką vardą Vytautas.
Pasirodo, net trys jo draugai studentai ėjo keisti savo vardų. Jaunuoliai jų tiesiog nepakentė. Reikia pagalvoti, kad vaikas bus ne tik mažas, bet ir užaugęs, ir net pasenęs. Ar ir tuomet jam tiks jo vardas? Kiek gražių krikščioniškų ir lietuviškų tautinių vardų turime. Jais žavisi net kitų tautų žmonės. Atminkime, jog ne vardas puošia žmogų, o žmogus vardą.
Gražina NARBUTIENĖ
Jūrė, Kazlų Rūdos savivaldybė
© 2005 "XXI amžius"
|