Atnaujintas 2005 vasario 18 d.
Nr.14
(1315)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Rūpestis dėl tėvynės ateities

Lietuvos žmonės, sveikinu jus Vasario 16-osios proga. 1918 m. vasario 16 d. buvo atkurta Lietuvos valstybė ir paskelta Nepriklausomybė. Kiek buvo pralieta kraujo ir sudėta aukų ant tėvynės laisvės aukuro! Vasario 16-osios aktas yra brangus kiekvienam doram lietuviui.

Bet šiemet mes švenčiame Vasario 16-ąją susirūpinę dėl tėvynės ir savo ateities. Seime ir Vyriausybėje dirba žmonės, kurie sukrovė milijonus apvogdami savo tautą. Ir jie demonstruoja savo meilę ne Lietuvai, bet pinigams. Jie stengiasi sukompromituoti Lietuvą prieš pasaulį.

Štai 2004 m. liepos 8 d. Seimas priėmė nutartį dėl Lietuvos vėliavos iškėlimo. Įstatymas įsigaliojo nuo rugsėjo 1 dienos. Vėliavas įpareigojo kelti tik prie valstybinių įstaigų, o piliečiams paliekama patiems nuspręsti, kelti vėliavas ar jų nekelti „gera valia“. Taigi Seimas išniekino Trispalvę, už kurią atiduota tiek daug gyvybių ir išlieta kraujo. Kas niekina ar niekins ateityje Lietuvos simbolius ir atributus, tas yra piktas Lietuvos priešas. Lietuvos patriotai, keliame ir kelsime trispalvę tomis pačiomis dienomis kaip ir prie valdžios įstaigų.

Jau kelis mėnesius nesiliauja diskusijos - važiuoti ar nevažiuoti Prezidentui į Maskvą švęsti komunistų pergalės Antrajame pasauliniame kare.

Kas važiuos į Maskvą nusilenkti okupantams, kurie nepripažįsta okupacijos fakto ir nesirengia atlyginti žalos už sunaikintus Lietuvos žmones ir turtą, tas neteks moralinio autoriteto ir pagarbos.

Gaila, kad Prezidentas negali apsispręsti. Manau, jei nebūtų bėgęs į Vakarus, o pasilikęs Lietuvoje ir kovojęs už nepriklausomybę, būtų labai lengva apsispręsti.

Lietuvos patriotai, Vasario 16-osios šventės proga širdingai sveikinu visus laisvės kovotojus: partizanus, politinius kalinius, tremtinius, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, kariuomenę, policiją ir visus, kurie už Lietuvą dirba, kovoja ir jai aukojasi.

Kiekvienas doras Lietuvos žmogus tebūna atskira tvirtovė, ginanti iškovotą laisvę ir nepriklausomybę. Linkiu Dievo palaimos ir didžio tikėjimo šviesia Lietuvos ateitimi.

„Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia...“

Mons. Alfonsas SVARINSKAS,

Vyčio kryžiaus ordino kavalierių draugijos pirmininkas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija