| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Visa, kas brangiausia, Vincą Korsaką (1928-2005) Amžinybėn palydėjus
Sovietiniai Lietuvos priešai 1951 metais Lvove Vincą Korsaką nuteisė 25 metus kalėti lageriuose. Po teismo jis buvo nugabentas į Vorkutą. Vincas ten nepasimetė, neatgailavo ir pavergėjui nenusilenkė. Jis atsisakė kasti akmens anglį, nes nenorėjo stiprinti okupanto galios. Kai 1953-iaisiais komunistai sušaudė Vorkutos sukilėlius, Vincas labai išgyveno, atsisakė dirbti, ir todėl karceris jam keitė BUR-ą (sustiprintas barako režimas), o BUR-as karcerį. Čia jis sutiko daug tokių, kaip ir jis pats, idealistų, tvirtai tikėjusių kalinių fronto jėga, gebančia išjudinti imperijos pamatus ir išsikovoti nors minimalias sąlygas savo egzistencijai, gal net laisvę, o ateityje ir demokratiją. Čia jis įstojo į pogrindinę Lietuvos laisvės kovotojų sąjungą, Felikso Kirvelaičio grupę. Anuomet (1955 m.) susikūręs Vyriausiasis Vorkutos streiko komitetas skelbė savo deklaraciją: Mes, Vorkutos politiniai kaliniai, atsisakome bet kokio darbo lageriuose ir galime sutikti dirbti tik kaip laisvi žmonės arba įkalinimo vietose savo tėvynėse. Vincas įsitraukė į komiteto veiklą, agitavo, skatino abejojančiuosius, drąsino pasiryžėlius. Streikas prasidėjo 1955 metų liepą. Septintoji šachta, kurioje dirbo Vincas, taip pat sukilo. Kai čekistams nepavyko susitarti su kaliniais, lagerio viršininkas mjr. Syčiovas atšaukė kareivius nuo sargybos bokštelių ir atkėlė vartus į laisvę (tai buvo kalinių svajonė). Kaliniai stvėrė savo mantą ir per vartus. Vincas su 60-ia bendraminčių, bijodami pakenkti streikuojantiesiems kituose lageriuose, nes nežinojo, kas ten dedasi, atsisakė laisvės. Visus juos atvežė į 62-ąjį ypatingojo režimo lagerį, o po poros mėnesių Vincą uždarė Vladimiro politinių kalinių kalėjime. Čia jis drauge su kitais, nepakentusiais itin sunkaus kalėjimo režimo, sukėlė riaušes: dužo kalėjimo langai, per juos į miestą sklido šauksmas: Svobodu! (laisvę). Kalėjimo režimas palengvėjo. Vincas su draugais rengėsi ateities veiksmams, tyrinėjo priešo ideologiją, sukūrė Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos įstatus ir manifestą, rašė eilėraščius. Išsigando Kremlius nesiliaujančių Norilsko, Vorkutos, Žezkazgano ir kitų sukilimų. Kalinių darbo našumas nebetenkino vergvaldžių ambicingų darbo planų. SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas įsteigė komisiją, kuri pradėjo peržiūrinėti politinių kalinių bylas. Vincui jau atkentėta bausmė sumažinama iki penkerių metų ir jis išleidžiamas į Lietuvą. Tačiau džiaugtis laisve jam neteko, nes žinojo, kad kova nebaigta: įkūrė LLKS, įsigijo spausdinimo mašinėlę, rinko aukas nepaleistiems laisvės kovotojams. Po pusės metų (1957 m. balandžio 17 d.) Vincas vėl įkalinamas Vilniaus KGB kalėjime: čekistai stvėrėsi už galvos per šešis mėnesius grupė sugebėjo sukonstruoti radijo siųstuvą ir prabilti į Lietuvą Nepriklausomos Lietuvos balsu. Čekistai surado siųstuvą, parengtus transliuoti tekstus, bet kaltinimų įrodyti neįstengė. Lietuvoje, Vorkutoje ir Mordovijoje apklausė apie trisdešimt Vorkutos streiko dalyvių, bet pastarieji nieko neišdavė. Teisme atsisakė liudyti ir pagrindinis liudytojas J. V. (Man dar liko kalėti 15 metų, bijau dėl savo gyvybės). Kitas liudytojas, V. B., dalyvavęs radijo seanse, pasislėpė nuo tardymo (jį KGB surado tik po dvejų metų Uchtoje). 1957 metų rudenį teismas nuteisė Vytautą Vaineikį, Henriką Kiudelį (siųstuvo konstruktorių) ir V.Korsaką, pastarąjį už vienintelį Našlaičio vardu pasirašytą eilėraštį Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos manifeste (Vladimiro kalėjime). Ar kam teko girdėti, kad sovietų valdymo metais politinių kalinių teisme kas nors giedotų Lietuvos himną? O toks įvykis buvo. Lietuvos SSR Aukščiausiajame Teisme skaitant teisinę nutartį, dalyvaujant kagėbistams, komunistams ir įvairiausio plauko kolaborantams, su specialiais leidimais suvarytiems pamatyti tėvynės išdavikus, V.Vaineikis ir V.Korsakas užtraukė Lietuva, Tėvyne mūsų ... Kareiviai puolė tramdyti. Sąmyšis. Grumtynės. V. Vaineikis nubloškė jį smaugusius sargybinius. Tada teismo pirmininkas draugas Žvirblis leido himną baigti. Gal kas sakys, kad gera buvo jiems spyriotis atšilimo laikotarpiu, kai buvo panaikinti tribunolai, troikos. Taip, čekistų iltys ir nagai buvo truputį atšipę, bet tais pačiais metais, tais pačiais nagais generolui J.Ramanauskui-Vanagui išplėšė sėklides, adatomis badė akis ir ... pagal įstatymą sušaudė. Vėl penkeri metai Mordovijos lageriuose, LLKS veikla. Pieštomis raidėmis spausdinamas pogrindinis laikraštėlis Laisva Lietuva. Su Petru Paulaičiu (iškalėjusiu apie 40 metų) ir kitais Vincas kuria programas Lietuvai laisvinti, rimuoja patriotines eiles. 1962-aisiais V. Korsakas vėl laisvėje. Atrodytų, jis turėjo nurimti, susitaikyti su likimu ir komunistų valia, plaukti pasroviui kaip daugelis, kurie pasyviai kovojo, o kiti pasyviai kolaboravo. Kur tau! 1975 metais Vincas bendradarbiavo Varpe, o vėliau drauge su kitais redagavo pogrindžio Lietuvos liaudies laisvųjų poetų susivienijimo leidinėlį Aukuras. Buvo išleisti penki numeriai. Juose daug jo eilėraščių ir studija apie S. Nėrį Ji bėgo per lūžtantį ledą (15 puslapių). Lietuvių tautos kova 1990-aisiais sugrąžino Lietuvai nepriklausomybę, tačiau lietuvių sąmonė liko užteršta komunistinėmis šiukšlėmis. Vincas vėl LLKS gretose, vėl rašo straipsnius į spaudą, kuria eiles, leidžia knygas (išleido šešias), puoselėja ir stengiasi įkvėpti tautiečiams lietuvišką dvasią ... Tik ar mes, klaidžiodami patamsiuose, iškeitę dvasinį auksą į šiandieninius pragmatinius pelus, girdime jo balsą, ar dėkojame jam už ryžtą, už taip sunkiai per vargus, negandas ir kančias Vinco atneštą auką LAISVĘ? Brangus likimo Broli Vincai Korsakai, tai man teko Tau parašyti nekrologą Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir Varpo redakcijos vardu. Kuris kuriam likimo broliui rašys nekrologą ateityje, nežinia. Edvardas BUROKAS
Vincas Korsakas KURIAM?
Kuris kuriam rašysim nekrologą?
O gal nebus? Gal dienos tylios
Tiktai labai jau norisi įminti, Galėsim atvirai kalbėdami priminti
Ir pasakyti: gaila draugo ...
Juk viską, kas brangiausia buvo,
Suoš beržai, kaštonai, pušys,
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |