Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorijos vingiai
Nuomonės
Valstybė
    ir Bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Krašto apsaugos bičiulių šventė

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

1991 metų parlamento rūmų gynėjai. Dešinėje – dabartinis KABK valdybos pirmininkas Antanas Burokas

1999 metų išvyka į Žalgirio mūšio lauką

Norint geriau suvokti Krašto apsaugos bičiulių klubo (KABK) veiklos prasmę, reikėtų grįžti į 1994 metus, tai yra į klubo kūrimosi laiką. Iš pirmo žvilgsnio valstybėje viskas klostėsi neblogai. Nepriklausomybė atkurta de facto ir de jure, mūsų tėvynę jau buvo palikę paskutinieji buvusios Sovietų Sąjungos okupacinės armijos daliniai. Tačiau, pasirodo, ne visi tuo džiaugėsi. Žodžiu ir raštu bandyta teigti, jog Lietuvai sava kariuomenė nereikalinga. Esą joks pavojus negresia, o jei ir grėstų, jokiai išorės agresijai vis tiek nepajėgtume atsispirti. Net pradėta viešai tyčiotis iš kariuomenės, kurios finansavimas tuomet buvo toks menkas, jog pradėtas ginkluotųjų pajėgų kūrimas sustojo, trūko būtiniausių dalykų, net amunicijos elementariai apmokyti šauktinius ir karius. Skleidžiamos nihilistinės nuotaikos, prasimanyti faktai apie kariuomenę neigiamai veikė jaunimą, kėlė priešiškumą Lietuvos nepriklausomybės idealams. Tuos laikus gerai prisimena ilgametis klubo pirmininkas ats. mjr. Antanas Burokas: „Supratome, jog vieniems bus sunku apsiginti. Kreipėmės į visuomenę, buvome suprasti ir palaikomi“. Nebuvo užmirštas pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos pastebėjimas, jog „kariuomenė nėra uždaras organizmas, ji daugybe gijų siejasi su visuomene, su visa tauta“. Į KABK būrėsi intelektualai, atsikūrusių organizacijų atstovai. To laikotarpio nuotraukose matome akademiką Zigmą Zinkevičių, sutikusį būti pirmuoju klubo pirmininku, prof. Juozapą Girdzijauską, prof. Leoną Mačiūną, doc. Vytautą Būdą, akademiką Antaną Tylą, dr. Romą Pakalnį, daug Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio narių.

1995 metais patvirtinti pirmieji klubo įstatai, 1996-aisiais jie atnaujinti ir įregistruoti Teisingumo ministerijoje. Klubas kėlė nemažai uždavinių: formuoti visuomenės gynybinę nuostatą, pažiūrą į karį kaip į šeimos, tautos ir valstybės gynėją; plėsti kario intelektualinį akiratį, padėti jam pažinti tautos istoriją, kultūrą, perimti patriotines tradicijas; skatinti karių kultūrinę visuomeninę veiklą; diegti jaunimui kario, tėvynės gynėjo pareigos jausmą.

Klubo skyriai įsikūrė Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Alytuje, Ukmergėje, Kavarske. Nuo pat savo veiklos pradžios klubas palaiko nuolatinius ryšius su Krašto apsaugos padalinių vadovybe, visuomeninėmis organizacijomis, rengia kultūrinius, istorinės atminties renginius, konferencijas, organizuoja kariams paramos akcijas. Keletą vasarų iš eilės kartu su Vyskupo M.Valančiaus blaivystės sąjūdžiu Europos centre, esančiame netoli Vilniaus, buvo rengiamos vaikų vasaros stovyklos „Bičiulių žiburėlis“, organizuota ekskursija į Lenkiją, aplankyta Žalgirio mūšio vieta ir lėktuvo „Lituanica“, pilotuojamo Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, katastrofos vieta. Taip pat surengtos jungtinės jūrų skautų ir Vilnijos lietuviškų mokyklų moksleivių stovyklos Trakų ežeryne su kariškais žaidimais bei mokymais, kurių programas parengė ir vedė Trakų jaunųjų šaulių būrys, Karo akademijos kariūnai. Vilniaus Kalnų parke surengta gegužinė „Ginkime vaikus“. Minint praėjusių metų Kovo 11-ąją, Vilnijos moksleiviams surengta „Didžioji istorijos pamoka“. Moksleiviai meldėsi Bernardinų bažnyčioje; aplankė Adomo Mickevičiaus skverelį, kuriame 1987 m. rugpjūčio 23 d. viešai ir garsiai drąsių žmonių prabilta apie Hitlerio ir Stalino suokalbį okupuoti Baltijos šalis; stebėjo prie Seimo rūmų vėliavų pakėlimo iškilmes; aplankė Lukiškių aikštę; pabuvojo Nacionaliniame muziejuje ir kt.

Klubo iniciatyva surengta keletas konferencijų: „Nugalėsime blogį – laimės Lietuva“, „Nusikalstamumo didėjimo priežastys ir kovos prieš jį strategija“, „Baltijos šviesa“, „Dvasinis nuosmukis ir mūsų viltys“ ir kt. Visos konferencijos rengtos kartu su Vyskupo M.Valančiaus blaivystės sąjūdžiu. Kokie klausimai buvo aptarti konferencijose, išsamiai pasakojome „XXI amžiaus“ puslapiuose.

Taip jau buvo... Tačiau dabar visai kita situacija. Lietuva yra tikroji NATO ir Europos Sąjungos narė. „Jūsų priešas bus ir mūsų priešas“, - užtikrino JAV prezidentas Džordžas Bušas, lankydamasis mūsų tėvynėje. Taigi karinių grėsmių nebėra. Mūsų kariai jau daug metų dalyvauja taikos palaikymo tarptautinių pajėgų operacijose. Lietuvių karių kvalifikacija pripažinta tarptautiniu mastu, kariuomenės ginkluotė atitinka NATO standartus. Krašto apsaugos sistema moderni, daug karininkų ir puskarininkių baigė mokslus užsienio aukštosiose mokyklose, jie moka keletą užsienio kalbų.

Tad kyla klausimas: „Ar tokiomis sąlygomis dar reikia KABK?“ Atsakymą į šį klausimą išgirdome sausio 29-ąją klubo dešimtmečio proga surengtame visuotiniame ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkime, kuris vyko Vilniaus karininkų ramovėje. „Reikia“, - tarė Krašto apsaugos viceministras Jonas Gečas, nes „kariuomenė, krašto apsauga stipri tol, kol jaučia visuomenės paramą“ . „Šiandieną grėsmės yra valstybės viduje. Pastebima stoka savarankiškumo, vis laukiama, kad valstybė ką nors įdės į ištiestą ranką, vis keikiama valstybė, peikiama kariuomenė. Esame užsitęsusio Antrojo pasaulinio karo dalyviai. Reikia teisiniu keliu, legaliai kalbėti apie dviejų okupacijų padarinius“, - tai Edmundo Simanaičio pastebėjimai. „Tautos galios susiskaldžiusios, valdžios galios – viename kumštyje. Reikia vienytis visoms patriotinėms jėgoms“, - sakė prof. Ona Voverienė. Kun. Algimantas Keina siūlė bent kartą per mėnesį susirinkti patriotiškai nusiteikusių organizacijų atstovams, apsvarstyti iškylančias problemas, „bombarduoti“ Vyriausybę pareiškimais, kuriuos pasirašytų akademinis elitas. „Blogis tik tada laimi, kai prieš jį niekas nekovoja“, - sakė kun. A.Keina. Ats. mjr. A.Burokas įsitikinęs, jog „renginius tikslinga organizuoti mažuose provincijos miesteliuose, nes sostinė ir didieji miestai renginiais persotinti“. Dr. Julius Šalkauskas ragino telktis ir tarpusavyje bendradarbiauti jaunimo organizacijas.

Susirinkimas išrinko klubo vadovus, valdybą. Pirmininku vėl išrinktas ats. mjr. A.Burokas, sekretore – Birutė Daugelavičienė. Be to, susirinkimas kreipėsi į visuomenę, į kiekvieną Lietuvos valstybės galios ir klestėjimo trokštantį pilietį: „Mes esame tam, kad niekas ir niekada neskaldytų Lietuvos visuomenės ir nesilpnintų valstybės, kad niekas ir jokia priedanga ar dingstimi neskatintų garbinti sovietinės praeities ir jos stabų, kad niekada Lietuvos likimo nenuspręstų svetimi, kad Lietuvos kariuomenė būtų pažangos, išsimokslinimo ir grūdinimosi mokykla, kad joje nebūtų smurto ir nestatutinių santykių, kad žiniasklaida niekada nežemintų ir nemenkintų Lietuvos kariuomenės autoriteto, kad kiekvienas Lietuvos karys būtų pasiryžęs ginti Tėvynę ir vykdyti visas pareigas bei priedermes, kad Lietuvos kariuomenė ir visuomenė bei jos nevyriausybinės organizacijos nuoširdžiai ir atvirai bendrautų Tėvynės labui, kad skatintume sveiką ir blaivią gyvenseną“.

Susirinkimas priėmė rezoliuciją, kurioje išsakytos KABK nuostatos ir pačiais aktualiausiais klausimais. „KABK yra įsitikinęs, jog Lietuvos Respublikos Prezidentui nedera vykti į Maskvą gegužės 9 dieną minėti Antrojo pasaulinio karo pabaigos“, „KABK reikalauja atšaukti Dokumentų ir archyvų įstatymą, įslaptinusį KGB ir kitų okupacinio režimo represinių struktūrų archyvus“, „KABK įsitikinęs, jog aukšti valdžios pareigūnai, bet kokia forma bendradarbiavę su KGB, susikompromitavę ryšiais su blogos reputacijos verslo grupuotėmis, akivaizdžiai pažeidę įstatymus ir etikos normas, turi atsistatydinti arba būti atstatydinti“.

Palinkėkime KABK ir toliau prasmingai darbuotis, stiprinant Lietuvos valstybę ir jos kariuomenę.

Vilnius

© 2005 "XXI amžius"