|
Iš Rusijos naudos nelaukime
Prisiklausius įvairių nuomonių dėl prezidento Valdo Adamkaus vykimo ar nevykimo į Maskvą gegužės 9-ąją,viena iš jų labiausiai įstrigo į galvą. Tai nuomonė vieno istoriko, kuris aiškino nesuspėjęs pasirašyti istorikų atviro laiško dėl Prezidento nevykimo į Maskvą. Atseit jis esąs už nevykimą, bet reikia pirmiausia žiūrėti naudos. Laikantis istoriko nuomonės, vykimas į Maskvą Lietuvai būsiąs naudingas. Nėra turbūt nieko kvailiau, labiau sukta, neprincipinga ir išdavikiška, negu šio istoriko aiškinimas.
Jau peržengiau 80 metų ribą, ne tiktai Lietuvos, bet ir viso pasaulio istoriją esu labai gerai išstudijavęs. Iš ilgos šimtmečių patirties nematyti jokios tautinės, kultūrinės, mokslinės, ūkinės naudos Lietuvai iš Rusijos tik griovimas, naikinimas, žudymai, kankinimai, gulagas, dvasinių vertybių naikinimas. Per 50 okupacijos metų sunaikinta, ištremta, išžudyta, priverstinai emigruota apie trečdalį lietuvių tautos.
Komunistai po karo aiškino, kad SSRS per karą prarado 20 mln. žmonių, kas sudaro maždaug tryliktą dalį visų jos gyventojų, taigi ne trečdalį, kaip Lietuvoje. O tas mūsų tautos tragedijos kaltininkas buvo rusiškasis komunizmas, prisidengęs Sovietų Sąjunga. Žinoma, kad Rusija, įvesdama komunizmą, prarado ne 20, o mažiausiai 50 mln. žmonių ne per karą, o taikos metu, statant komunizmą; vien tik Ukrainoje per stalininę kolektyvizaciją iš bado mirė apie 20 mln., kas buvo sąmoningai bolševikų padaryta.
Pagaliau rusai patys dėl to kalti, nes komunizmą ir Antrąjį pasaulinį karą pradėjo po slapto agresyvaus Molotovo-Ribentropo susitarimo grobuoniškai užėmė Baltijos šalis ir pusę Lenkijos. Kada Lenkija kovojo su fašistine Vokietija, Rusija išdavikiškai smogė į nugarą, nors su Lenkija turėjo galiojančią taikos sutartį, nebuvo pareiškusi prieš tai jokių teritorinių reikalavimų ir karo nepaskelbė.
Be išvardytų Rusijos šunybių, reikia paminėti jos agresiją prieš Suomiją 1933-1934 metų žiemą, kada buvo užgrobta supramoninta Suomijos teritorija tarp Suomių įlankos ir Ladogos ežero. O juk visa šiaurės Rusijos teritorija nuo Volgos aukštupio maždaug prieš pusantro tūkstančio metų buvo apgyvendinta finų. Baltų gyvenami plotai tuo metu buvo į pietus, o rytuose siekė Okos upę, pietuose Ukrainos stepes su klajoklių skitų lankomomis teritorijomis. Šie duomenys paimti iš Vroclovo istorinio muziejaus parodos Apie senovės baltų kultūros palikimą bei iškasenas, surengtos 1975 metų vasarą. Turiu paminėti, jog tai buvo didelė paroda: eksponatai suvežti į Vroclavą iš visų Lenkijos istorinių muziejų. Iš tos parodos padariau šešis mažo formato filmus, kurie dabar saugomi Lietuvos istorijos institute. 1995 metais grįžęs iš Lenkijos, kur gyvenau 38 metus, tuos filmus perdaviau instituto istorikei Ilgevičiūtei.
Iš to, kas pasakyta, matome, kokią naudą turi Lietuva ir kitos šalys iš kaimynystės su Rusija. Ryškiausias tos naudos pavyzdys tai slaptas Molotovo-Ribentropo 1939 metų rugpjūčio mėnesio susitarimas, Rusijos agresija 1940 metų birželį, Lietuvos valstybės sunaikinimas, trečdalio tautos ištrėmimas, nukankinimas ir išžudymas.
Apibendrinus tai, kas pasakyta ir dar nepasakyta, kol Rusija neprisipažįsta savo kaltės ir atsakomybės, vykimo į Maskvą negalima būtų laikyti nieku kitu, tik lietuvių tautos išdavyste.
Stasys BARTULIS
Panevėžys
© 2005 "XXI amžius"
|