|
Saulės gimnazistai nepataria Prezidentui vykti į Maskvą
Lietuvos spaudoje (taip pat ir XXI amžiuje), per televiziją, radiją nuolat girdime įvairių nuomonių dėl Antrojo pasaulinio karo baigties rezultatų, ypač dėl mūsų Respublikos Prezidento vykimo į Maskvos rengiamą to karo pabaigos šešiasdešimties metų minėjimą gegužės mėnesį.
Sausio mėnesį per pilietinio ugdymo pamokas Kauno Saulės gimnazijos antrokams taip pat pateikėme diskusinį klausimą ar Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus turėtų vykti į Maskvą minint Antrojo pasaulinio karo baigties 60-metį? Klasės virto tarsi pilietiniu sambūriu, pasiryžusiu spręsti labai svarbų klausimą. Jose buvo išrinktas diskusijų pirmininkas ir sekretorius, užrašęs pasakytas savo draugų ir mokytojų mintis.
Į diskusijas per istorijos pamoką integruotai buvo įtraukta ir viena pirmoji gimnazijos klasė. Susidarė net šimtas penkiasdešimt septyni gimnazistai, pasiryžę spręsti minėtą iškilusią problemą. Kilo labai įdomios, laisvos, demokratiškos diskusijos. Mokiniai ne tik turėjo pasakyti savo nuomonę, bet ir ją argumentuotai pagrįsti.
Ypač aktyviai šiose diskusijose su savo argumentuota nuomone reiškėsi: 2 c klasėje - Paulius Kurauskas ir Lina Reinytė, 2 k klasėje Simas Pakeltis, Sandra Mazilevskytė ir Andrius Tamašauskas, 2 f klasėje Jurgita Andrikytė, Tomas Astromskas, Lina Kindurytė ir Gediminas Pilipūnas, 2 d klasėje Vaidotas Dirmeikis, 2 m klasėje Jūratė Mackevičiūtė, Erikas Sevriukovas ir Audrius Karosevičius, 1 f klasėje - Ignas Petronis ir Vaidas Mockevičius.
Pasisakiusieji už Prezidento vykimą į Maskvą kėlė būtinumą palaikyti gerus, draugiškus santykius su Rusija; kad nereikia konfliktuoti, o pasekti Latvijos prezidentės pavyzdžiu; kad reikia kartu su visais paminėti karo baigtį; kad Rusija paskui atsižvelgsianti į šį gražų Lietuvos poelgį, Prezidentas Maskvoje turįs atstovauti Lietuvai.
Manantieji, kad Prezidentui nedera vykti į Maskvą, priminė, kad Lietuvai karas 1945-aisiais nesibaigė dar beveik dešimt metų vyko ginkluota partizaninė kova prieš mūsų kraštą pavergusius sovietinius okupantus. Šioje nelygioje kovoje žuvo apie 30 tūkst. Lietuvos karių partizanų. Daug žmonių buvo ištremta, nužudyta. Ginkluotą pasipriešinimą pakeitė dvasinė rezistencija, trukusi iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Sovietinė kariauna iš Lietuvos išėjo tik 1993 metų rugpjūčio pabaigoje. Pažymėta, kad Rusijoje dabar atgyja stalinistinė dvasia, net rengiamasi tautų budeliui Stalinui statyti paminklus. Reikia, kad Lietuva išlaikytų savo orumą, garbę, kad nelinkčiotų prieš savo skriaudėją, kuris iki šiol neatsiprašė Lietuvos žmonių už jiems padarytas skriaudas. Antrojo pasaulinio karo baigties minėjimas neturėtų būti Lietuvai jokia šventė vieną okupaciją pakeitė kita. Jei jau reikia vykti į Maskvą tai tik ne Prezidentui, būtų galima nusiųsti žemesnio rango žmogų.
Po gyvos diskusijos vyko balsavimas. Sudėjus visų diskusijose dalyvavusiųjų balsus, už Prezidento vykimą pasisakė 38 gimnazistai (24,2 proc.), prieš balsavo 119 žmonių (75,8 proc.). Visose klasėse dauguma pasisakė už Lietuvos Respublikos prezidento V.Adamkaus nevykimą į Maskvą.
Rašant vykusių diskusijų ir balsavimo protokolus, gražiai pasidarbavo gimnazistės Greta Aleksandravičiūtė, Dalia Radzevičiūtė, Simona Paulavičiūtė, Virginija Jalozaitė, Rūta Trimonytė ir Greta Virvičiūtė.
Pažymėtina, kad tokios gyvosios pilietinio ugdymo pamokos, vykstančios Saulės gimnazijoje, padeda jaunuoliams ne tik įtvirtinti pilietinės visuomenės pagrindų žinias, bet ir ugdytis gebėjimus šias žinias panaudoti praktiškai. Tai ir susitikimai su Seimo nariais Lietuvos Respublikos Seime dalyvaujant posėdžių salėje, lankantis Signatarų namuose, Prezidentūroje, Genocido aukų ar kituose muziejuose, Savivaldybėje susitinkant su miesto vadovais, pagaliau prie Knygnešių sienelės Kaune ar prie kritusio už Tėvynės laisvę nežinomo kario kapo ir paminklo. Tokių pamokų tąsa rengiami susitikimai pačioje gimnazijoje su Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininku Vytautu Balsiu, Vyčio kryžiaus ordininku Augustinu Švenčioniu, legendinio partizano Juozo Lukšos broliu Antanu, aviacijos istoriku Jonu Balčiūnu ir kt.
Siekiama subrandinti jauną žmogų aktyviam pilietiniam gyvenimui mūsų visuomenėje, išugdyti jį sąžiningai dirbti savo tėvynės labui.
Zigmas TAMAKAUSKAS,
istorijos mokytojas metodininkas,
Kauno miesto savivaldybės Švietimo tarybos narys
© 2005 "XXI amžius"
|