Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorijos vingiai
Nuomonės
Valstybė
    ir Bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Paminėtas Lietuvos valstybės atkūrimas

Nuo dabar sostinėje visuomenė žinos jau dvi su svarbiausiu Valstybės teisiniu aktu susijusias vietas: ne tik tą, kur dokumentas buvo pasirašytas - Pilies g. 26, bet ir tą, kur jis buvo išspausdintas, tiražuotas ir iš kur buvo platinamas gyventojams - Totorių g. 20. Vasario 16-ąją Vilniuje atidengta paminklinė lenta spaustuvininkui Martynui Kuktai. Šiuo ženklu įamžinta vieta, kurioje 1918 metais buvo išspausdintas Lietuvos Tarybos nutarimas dėl nepriklausomos demokratinės valstybės atkūrimo, paprastai įvardijamas Vasario 16-osios Aktu. Spaustuvės vietą nustatė ir įamžinimą inicijavo spaudos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Andrius Vaišnys. Iš M. Kuktos spaustuvės Vasario 16-osios Aktas kaip atsišaukimas pasklido po Lietuvą, buvo išplatintas užsienyje. Okupacinė vokiečių administracija nespėjo sutrukdyti šios veiklos, nes jos atsiųstas kareivių būrys spaustuvę nusiaubė kelias valandas pavėlavęs. Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Vasario 16-ąją minia žmonių su vėliavomis užtvindė senąją sostinės Pilies gatvę. Prie Signatarų namais dabar vadinamo pastato, kurio viename iš kambarių 1918 m. vasario 16 d. buvo pasirašytas Valstybės atkūrimo aktas, įvyko šio reikšmingo įvykio 87 metų sukakties minėjimas.

Iš antrojo Signatarų namų aukšto balkono sveikinimo kalbą pradėjęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas į susirinkusiuosius kreipėsi „piliečiai“.

„Tokiu žodžiu kreipiamasi ypatingais atvejais ir į ypatingus žmones. Jūs esate ypatingi, nes kiekvieną Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Sausio 13-ąją susirenkate istorinėse vietose pagerbti žmonių, savo išmintimi, patriotiškumu, drąsa ir net mirtimi rašiusių mūsų tautos ir valstybės istoriją“, - sakė A. Paulauskas. Politikas apgailestavo, kad sovietinis laikotarpis sumenkino patrioto sąvoką ir iki šiol ji neatgauna tikrosios savo prasmės.

„Tačiau tokie susitikimai kaip šis apsaugo nuo patriotizmo infliacijos“, - sakė Seimo Pirmininkas. Jis paragino žuvusiųjų kovoje prieš nacistinę Vokietiją atminimą pagerbti Lietuvoje, nevykstant į Kremliaus gegužės 9 dieną rengiamą minėjimą Maskvoje. „Mes galime viską padaryti dėl savo Lietuvos ateities, bet mes negalime pirkti tos ateities, parduodami tai, kas mums švenčiausia“, - sakė Seimo pirmininkas.

„Taip, daug tarybinių kareivėlių žuvo vaduodami Lietuvą, žuvo, taip ir neatnešę jai laisvės, ir nesužinoję, kad dar ištisus penkis dešimtmečius Lietuva nešė okupacijos jungą. Jie, kareivėliai, ėjo į Vakarus, šventai tikėdami, kad vaduoja Europą ir Lietuvą. Tad pagerbkime juos, bet pagerbkime namie. Uždekime žvakelę ant kiekvieno jų kapo, padėkime gėlių puokštę, tegu žino, kad mes jų neužmiršome. Bet į Maskvą, kol jos įvairių rangų politikų lūpomis viešai ir garsiai skelbiama, kad nebuvo jokios okupacijos, – jokių važiavimų. Tai mano, kaip žmogaus, kaip Lietuvos piliečio pozicija, - sakė A.Paulauskas. - Taip, tai buvo pergalė prieš fašizmą, tačiau šią reikšmingą datą, gegužės 8-ąją, pabrėžiu, gegužės aštuntąją, mes galime tinkamai pažymėti tik po Nepriklausomybės pripažinimo. 1945-asiais mūsų žmonės, klausydamiesi žinių apie hitlerinės Vokietijos sutriuškinimą, nekantriai laukė žinios, kada sovietai išeis iš Lietuvos. Laukti reikėjo 50 metų“.

Prie Lietuvos partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo paminėta 1949 m. vasario 16-ąją priimta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos deklaracija, pagerbtas ją pasirašiusių Lietuvos partizanų vadų atminimas. Kreipdamasis į Lietuvos karius, prezidentas V. Adamkus pabrėžė, kad Vasario 16-oji yra tautos nemirtingumo simbolis, patvirtintas jos geriausių vaikų gyvybės kaina. „Tos aukos dėka grįžome į gyvenimą, tos aukos dėka gimė ir Kovo 11-oji. Esame vėl tarp laisvų ir nepriklausomų tautų, kuriame saugią, kūrybingą ateitį savo tautai“, - sakė šalies vadovas.

XXI, ELTA

© 2005 "XXI amžius"