|
Vasario 16-oji istorinio atgimimo švyturys
Vytautas Landsbergis
Sveiki atėjusieji ir visad ateinantieji,
Malonūs Lietuvos piliečiai!
Čia yra vieta, kur buvo ištartas žodis, netrukus tapęs kūnu, Lietuvos valstybė. Tą stebuklą padarė jungtinės pajėgos ir Apvaizdos globa. Jungtines pajėgas sudarė to meto Lietuvos politikų protas ir valia, tautos parama, savanorių pasišventimas ir jų kraujo auka. Taip prieš 87-85-erius metus vėl atkurta Lietuvos valstybė. Vasario 16-oji šviečia kaip jos istorinio atgimimo švyturys. Kai Lietuvą vėl ištiko negandos ir valstybė buvo nužudyta, dvasia liko gyva ir kreipdamasi į pasaulį paskelbė 1990 m. kovo 11-ąją valstybės tęstinumą.
Šiame valstybės atkūrimo akte būtinai įrašyta, kirste įkirsta ir Vasario 16-oji. Štai tie žodžiai: Lietuvos Tarybos Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos valstybės konstitucinis pamatas.
Taigi pamatas ir dabartinės mūsų Antrosios Lietuvos Respublikos pamatas - buvo padėtas čia!
Tai didelės konstitucinės ir politinės reikšmės įrašas. Kai Rusija, mėginusi eiti demokratijos keliu 1991-1992 metais pripažino atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę tai pripažino ją pagal Kovo 11-osios aktus, kuriuose, ypač pagrindiniame, kurį citavau, įtvirtintas valstybės tęstinumas valstybės, gimusios Vasario 16-ąją. Taip Rusija antrą kartą pripažino Vasario 16-osios Lietuvą.
Kodėl antrą? Todėl, kad pirmas pripažinimas buvo Rusijos 1920 metų Taikos sutartis su Vasario 16-osios Lietuvos Respublika, pasibaigus Raudonosios armijos invazijai. Aš tuomet nebuvau gimęs ir nežinau, ar ir ją vadino išvadavimu.
Dabartiniai nevykę nebedemokratinės Rusijos politikai iš kailio neriasi, bukai kartodami, kad ir sovietų okupacijos nebuvo, ir todėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas yra kažkoks neteisėtas, ne pagal okupanto įstatymus... Matyt, gavome jį iš Sovietų Sąjungos malonės, už kurią dabar turėtume Rusijai dar ir sumokėti. Važiuodami į Maskvą gegužės 9 dieną dar ir nuolankiai pritartume visoms panašioms užgrobėjų nesąmonėms, Lietuvos užgauliojimams ir žeminimams, kurių jau esame prisiklausę. Tegul juos galai tokius dabartinius Rusijos filosofus, nors mes ir Lietuvoje turim ne blogesnių.
Antai pasitikdamas Vasario 16-ąją vienas labiau skaitomų laikraščių paskelbė interviu su moterimi, kuri aiškina, kiek žalos lietuvių sąmonei padaręs būtent dr. Jonas Basanavičius. Jis mat gražiomis pasakomis apie karalius kreipęs vakarykščių baudžiauninkėlių mintis nuo Europos tapatybės į Aziją! Taip jis nemažai prisidėjęs, kad daugelis dabarties lietuvių sunkiai tampa piliečiais. Laimei, J. Basanavičiui ne visai pavykę suvaryti mūsų į Aziją. Kažkaip dar atsirado valstybė...
Iš kur vis randasi tokių dėstymų? Antai prieš keletą metų vienas jaunikaitis sumanė purvais apipilti Lietuvos rezistenciją. Pridurmu senas stribas apdergti Sąjūdį. Kas dar liko nesuteršta iš garbingiausių Lietuvos puslapių? Tai Vasario 16-oji, J.Basanavičius, tad prašom.
Ne, ponai (čia ne jums sakau, o aniems), J.Basanavičiaus darbas Lietuvai buvo kitoks. Nuo tų užguitų, pažemintų žmonių mokymo skaityti, po to skaityti Aušrą, suprasti ir susiprasti, atgauti žmogaus ir tautos orumą, Didžiajame Vilniaus Seime pareikalauti jiems europietiškų teisių ir pačiam vadovauti Lietuvos Tarybai Vasario 16-ąją atkuriant būtent europietišką demokratinę valstybę toks yra tikrasis Jonas Basanavičius. Jis vertas paminklo Vilniuje, kuris, beje, jau yra sukurtas ir jums pritariant netoliese turėtų būti pastatytas. Ar sutariam?
O Maskva ką su ja darysime? Deja, tai ne toji, kurios 300 tūkstančių žmonių išėjo į gatves užstoti Lietuvos Sausio 13-ąją. Dabartinė, vėl sulindusi į senųjų carų Aziją, tyčiojasi iš mūsų tremčių ir kovų, tyčia įžeidinėja Lietuvą ir prievartauja atvažiuoti pagerbti tų melų ir stabų.
Kaip sakė Seimo Pirmininkas, teisinga būtų mums paminėti visus kare žuvusius gegužės 8 dieną. O jeigu koks politikas nori pašlovinti gegužės devintątą, tegu važiuoja į Grūto parką.
Lietuvos Prezidentas tarė, kad kaip pilietis jis negali važiuoti į tokią Maskvą. Kadangi Prezidentas yra dukart pilietis, dešimt kartų pilietis, tai aš matau, kad jis jau yra pasakęs apie savo sprendimą. Ir jį rems visa Lietuva.
Ačiū Lietuvos kūrėjams Jonui Basanavičiui ir kitiems, ačiū
jos gynėjams pirmiesiems Nepriklausomybės karų ir vėlesniems Lietuvos
miškų armijos savanoriams, ačiū visiems, kurie čia atėjote. Būkime
kartu!
Kalba prie Signatarų namų Vilniuje vasario
16-ąją
© 2005 "XXI amžius"
|