|
Gavėnios rekolekcijos: dėmesys Eucharistijos slėpiniui
Mindaugas BUIKA
Popiežiaus padėka dvasinių pratybų vedėjui
Kaip daugelyje pasaulio katalikų bendruomenių ir institucijų, taip pat ir Romos Kurijoje vykusios tradicinės Gavėnios rekolekcijos šiemet buvo sutelktos į Eucharistijos reikšmę kiekvieno tikinčiojo ir visos Bažnyčios gyvenime. Popiežius Jonas Paulius II, dėkodamas vasario 13-19 dienomis dvasines pratybas Vatikane vedusiam Novaros (Italija) vyskupui Renatui Korčiui, pažymėjo, kad nuoroda į Kraują, kuris tekėjo iš Nukryžiuotojo Kristaus žaizdų, ypač iš jo šono žaizdos, išryškino Eucharistijos sakramento reikšmę. Bažnyčia gyvena Eucharistijos dėka (de Eucharistia vivit), nes to Kraujo ji atėjo į būtį ir semiasi stiprybės kasdien įgyvendindama Evangelijos skelbimo uždavinį.
Kaip pranešama, dėl ligos Šventasis Tėvas šiemetinėse rekolekcijose tiesiogiai nedalyvavo, bet iš savo kambario sekė jų eigą sujungtas su Apaštalinių rūmų Redemptoris Mater koplyčia, kurioje vyko Gavėnios meditacijos. Padėkos laiške, kurį paskutiniame rekolekcijų susitikime perskaitė Vatikano valstybės sekretoriato darbuotojas arkivyskupas Leonardas Sandris, popiežius Jonas Paulius II teigė, kad visa Bažnyčia buriasi prie Eucharistijos, altoriaus slėpinio, žinodama, kad ji yra visų krikščionių bendrystės ir misijos centras.
Šiemet rekolekcijos Vatikane vyko jau 65 kartą jas 1929 metais pradėjo popiežius Pijus XI. Tačiau tuomet dvasinės pratybos buvo surengtos Advento laikotarpiu, ir tik popiežius Paulius VI jas perkėlė į Gavėnios pirmąją savaitę. Rekolekcijos, kuriose su Popiežiumi dalyvauja Šventojo Sosto visų tarnybų darbuotojai, anksčiau vykdavo Siksto koplyčioje, o nuo 2003 metų - Redemptoris Mater koplyčioje, kuri buvo atnaujinta išraiškingomis mozaikomis kaip dovana Šventojo Tėvo kunigystės 50-mečio jubiliejui. Vadovauti rekolekcijoms į Vatikaną paprastai kviečiami žymūs pamokslininkai, vietinių Bažnyčių hierarchai, kurių pakvietimas ženklina ypatingą Popiežiaus palankumą.
Šiemečių rekolekcijų vedėjas vyskupas R.Kortis, kuris taip pat yra Italijos vyskupų konferencijos vicepirmininkas, savo mąstymams pasirinko temą Bažnyčia naujosios ir amžinosios Sandoros tarnystėje. Savo padėkoje Jonas Paulius II pripažino, kad vyskupo R.Korčio vesti užsiėmimai pasižymėjo dvasiniu gilumu ir pastoracine išmintimi, tai aukščiausias įvertinimas kiekvienam rekolekcijų vadovui. Jūsų mąstymai padėjo mums klusniai ir dėmesingai klausyti Dvasios, kuri šiandien kalba Bažnyčiai, - teigė Šventasis Tėvas. Mes pajutome atsinaujinimą ir karštą troškimą vėl pradėti nuo eucharistinio Jėzaus ir liudyti pasauliui Dievo naują ir amžinąją Sandorą.
Pats vyskupas R.Kortis, kalbėdamas apie Gavėnios rekolekcijų prasmę, pažymėjo, kad jos nėra specializuotos konferencijos ar studijų seminaras, bet laikas, paskirtas Dievui. Pamokslininkas turi padėti kiekvienam jose dalyvaujančiam ir norinčiam išgirsti, ką jam kalba ir siūlo Šventoji Dvasia, peržiūrėti savo gyvenimą ir jį atnaujinti.
Tikinčiųjų liturginės formacijos reikšmė
Interviu Vatikano radijui vyskupas R.Kortis pripažino, kad temą rekolekcijoms jam įkvėpė spalį paskelbtas popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinis laiškas Mane Nobiscum Domine. Šiuo laišku Šventasis Tėvas pranešė apie Eucharistijos metų paskelbimą (jie tęsis iki 2005-ųjų spalio), norėdamas išryškinti Eucharistijos slėpinio visuotinę prasmę. Kristaus Kūnas ir Kraujas, esantys Eucharistijos sakramente, yra visos išganymo istorijos gyvoji sintezė, - sakė vyskupas R.Kortis, kuris yra žinomas kaip labai dvasingas ir asketiškas ganytojas.
Jis pritarė Popiežiaus pastangoms, kad Eucharistijos metai būtų brangi proga atnaujinti suvokimą, kokį su niekuo nepalyginamą turtą Kristus patikėjo savo Bažnyčiai. Atkreipdamas dėmesį į Jono Pauliaus II pageidavimą, kad šie metai taptų stimulu tolesniam Eucharistiniam pamaldumui stiprinti, vyskupas R.Kortis teigė, jog būtina pripažinti, kad Eucharistijos slėpinys kiekvieno tikinčiojo dvasinio gyvenimo ir kiekvienos reikšmingesnės vietinės Bažnyčios iniciatyvos versmė.
Pirmajame rekolekcijų Vatikane užsiėmime pratęsdamas Eucharistijos metų svarbos aptarimą, vyskupas R.Kortis kalbėjo apie tam tikrus šešėlius, kurie šiuo metų išryškėjo katalikų bendruomenėse ir kuriems išsklaidyti kaip tik reikia naujo Bažnyčios susitelkimo. Pirmiausia svarbu atstatyti Eucharistijos adoravimo tradiciją, kuri kai kuriose šalyse buvo gerokai apleista ir tapusi daugiau proginiu, formaliu įvykiu. Atsirado tam tikrų piktnaudžiavimų mokymo apie Švenčiausiąjį Sakramentą interpretavime, stengiantis jį sumenkinti. Bendras tikinčiųjų dalyvavimo Eucharistijos aukoje šventadieniais sumažėjimas, ypač jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių grupėse, pagilino Eucharistijos atskyrimą nuo kasdienio gyvenimo kartais netgi ir tarp tvirto tikėjimo krikščionių.
Rekolekcijų Vatikane vedėjas taip pat perspėjo dėl tam tikro pavojaus trivializuoti Eucharistijos celebravimą, ypač per santuokos ir laidotuvių apeigas, kurių metu į šv.Mišių auką žiūrima tik kaip į įprastą tradicijos ir mandagumo aktą, kuris neturi gilesnės prasmės jose dalyvaujantiesiems. Kad būtų įveiktos šios ydos, yra svarbu toliau vystyti Eucharistijos teologijos supratimą ypač tarp vyskupų ir kunigų, kad jie kurtų naują katechetinį jautrumą liturgijai.
Kaip tik kovo pradžioje Vatikane posėdžiavusi viena autoritetingiausių Šventojo Sosto dikasterijų Dieviškojo kulto ir sakramentų kongregacija, iš kurios 51 nario 32 yra kardinolai - nagrinėjo svarbų liturginės formacijos klausimą. Siekiant, kad Eucharistijos auka būtų celebruojama vertingai, pagal Bažnyčioje nustatytas normas ir su tikru vidiniu dalyvavimu, minėta liturginė formacija turi apimti ne tik būsimuosius dvasininkus, diakonus ir vienuolijų narius, bet taip pat tapti nuolatiniu dėmeniu visų tikinčiųjų katechezėje, pažymėjo popiežius Jonas Paulius II savo laiške kongregacijos nariams, pasiųstame iš Romos Džemelio ligoninės, kur jis dabar yra gydomas.
Neatidėliojant parapijų bendruomenėse, katalikiškose asociacijose ir bažnytiniuose judėjimuose turi būti imamasi adekvačių ugdomųjų priemonių siekiant, kad liturgija būtų geriau pažįstama visu jos kalbos turtingumu ir būtų tikrai išgyvenama, - nurodė Popiežius. Šių pastangų pozityvūs rezultatai netrukus reikšis tiek bendruomenių, tiek atskirų individų geresniu liturginiu sąmoningumu. II Vatikano Susirinkime priimta liturgijos reforma buvo svarbi, tačiau dabar reikia pereiti nuo jos atnaujinimo prie gilesnio apmąstymo, - aiškino Šventasis Tėvas. Reikia stengtis, kad liturgija taptų dar svarbesniu atskirų katalikų ir jų bendruomenių kasdienybės aspektu, skatinančiu šventumą, bendrystę ir misijinį užsidegimą.
Gerojo Ganytojo vienatinumas ir sekimas
Čia iškyla sielovadinis poreikis įtikinamai pateikti Kristaus asmens įvaizdį kaip žmogaus ryšio su Dievu išraišką. Aiškindamas šį popiežiaus Jono Pauliaus II iškeltą uždavinį, vyskupas R.Kortis vienoje meditacijų, kurių santraukas pateikė Vatikano informacijos tarnybą, jį suskirsto į tris lygmenis. Pirmasis yra misijinis uždavinys išryškinant Jėzų, kaip liudytoją, kuriuo sekti savo gyvenimu yra pašaukta Katalikų Bažnyčia. Kitas aspektas Kristaus dieviškojo asmens pateikimas dabartinio religinio pliuralizmo sąlygomis, ypač kai Bažnyčiai visu aštrumu iškyla Azijos didžiųjų religijų tradicijų iššūkis. Pagaliau trečias aspektas yra Kristaus pristatymas atiliepiant į šiuolaikinėse visuomenėse besiplėtojantį vertybinį reliatyvizmą, kuriame vyraujantis mentalitetas yra pasirengęs atmesti religiją kaip apreiškimo patvirtinimą.
Tačiau Kristaus kančia ir mirtis yra žmogaus vienybės su Dievu viršūnė, aiškino vyskupas R.Kortis, vienoje dvasinių pratybų meditacijoje aptardamas naujosios sandoros prasmę. Kristus yra tas, kuris savo Kančioje ir Mirtyje tobulai išgyveno kūno atidavimo ir kraujo išliejimo kaip aukos patyrimą. Taip vienybė tarp Dievo ir žmonijos pasiekė visišką išsipildymą. Kada mes celebruojame Eucharistiją, tai yra Kristaus kančią ir prisikėlimą, tuo pačiu momentu mes celebruojame malonę, kuri ateina kiekvienam žmogui per Jėzų Kristų: malonę gebėjimo iš naujo patirti šią gyvenimo bendrystę su Dievu, - aiškino rekolekcijų vedėjas.
Šioje tikrovės šviesoje vyskupas R.Kortis svarstė Jėzaus, kaip Gerojo Ganytojo, įvaizdžio reikšmę ir kaip jį turėtų suprasti Bažnyčios ganytojai. Kokių savybių turi turėti kunigas arba vyskupas, kuris nori būti kaip Kristus, Gerasis Ganytojas? klausė pamokslininkas. Atsakydamas į šį klausimą, vyskupas R.Kortis priminė Evangelijos pagal Joną 21 skyrių, kuriame rašoma, kaip susitikęs su mokiniais prie Tiberiados ežero Jėzus tris kartus klausia Petro, ar šis Jį myli, tuo patvirtindamas, kad Jis (Kristus) yra vienintelis ganytojas ir kad Petras gali būti toks tiek, kiek pripažįsta, kad yra vienybėje su Kristumi.
Jeigu išganymas ateina iš Dievo, tai tie, kurie yra išganymo tarnai (kunigai, vyskupai), negali veikti tik patys iš savęs. Sielovadininkai, su dideliu atsargumu apibūdindami save kaip ganytojus, turi savo žodžiuose ir darbuose nuolat remtis tuo, kuris yra vienintelė žmogaus išganymo viltis, aiškino vyskupas R.Kortis. Ši perspektyva taip pat įpareigoja dvasininkus žvelgti į kitus taip, kaip Dievas žvelgia į žmoniją. Išganymo pažadas yra skirtas visiems žmonėms, - pastebėjo rekolekcijų Vatikane vedėjas. - Dėl to mūsų širdies atvirumas turi būti nukreiptas į visus, turint galvoje, kad Dievas laimina visus. Bažnyčia yra pašaukta būti vienybės ir taikos sakramentu visai žmonijai, ir stiprybės šiam uždaviniui ji semiasi iš Eucharistijos.
Iškelti Bažnyčios broliškumo aspektą ir viltį
Romos Kurijai skirtose Gavėnios rekolekcijose aptardamas Eucharistijos įsteigimą, vyskupas R.Kortis taip pat priminė, kad Paskutinės vakarienės metu Jėzus davė tikintiesiems naują meilės įsakymą, kuris turi formuoti visą pastoraciją Katalikų Bažnyčioje. Jėzus kalbėjo savo mokiniams: Kad jūs vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau. Vyskupo R.Korčio nuomone, šioje Evangelijos pagal Joną eilutėje galima rasti viso Šventojo Rašto mokymo sintezę. Visi krikščionys savo širdyse privalo turėti šį Kristaus meilės įsakymą, tuo suteikdami Bažnyčiai broliškumo aspektą, - sakė pamokslininkas.
Jis taip pat aiškino, kad Jėzaus paliktas minėtas įsakymas pirmiausia turi galioti vyskupams ir kunigams bei būti išreikštas konkrečiame pastoraciniame veikime. Todėl šio meilės įsakymo požiūriu yra svarbu analizuoti Bažnyčios gyvenimą keliant konkretų klausimą: Ar mes visa tai liudijame? Ir kaip? Popiežius Jonas Paulius II savo apaštaliniame laiške Novo millennio ineunte iškelia bendrystės dvasingumo aspektą ir nurodo Švenčiausios Trejybės slėpinį bei Bažnyčią, mistinį Kristaus kūną, nariais kurio mes visi esame.
Todėl kiekvienas, kuris nori pateikti tokį bendrystės liudijimo patyrimą, turi išmokti pamatyti kitame ne tik tai, kas yra bloga ar klaidinga, bet ir tai, kas yra gera ir teisinga, ir turi išmokti tai vertinti, - kalbėjo vyskupas R.Kortis savo meditacijoje. - Kitas šio bendrystės dvasingumo Bažnyčioje aspektas turi būti nesavanaudiška parama artimui, nešimas kito naštos. Toks gyvenimo būdas, kad ir labai ribotomis žmogiškomis galiomis, yra būdas išgyventi pagrindinį Naujosios Sandoros įsakymą, kuris yra meilės įsakymas, pabrėžė rekolekcijų Vatikane vedėjas.
Aptardamas Jėzaus prisikėlimą ir pasirodymą mokiniams prie Emauso, vyskupas R.Kortis pristatė Kristų, kaip vilties Žmogų, kuris kartu yra paskatinimas visiems krikščionims perduoti pasauliui viltį. Pamokslininkas pripažino, kad vilties prasmės klausimas šiandien yra labai sunkus, nes daugelis žmonių gali pasakyti, kad jie neturi jokios vilties arba yra ją praradę. Tuo tarpu Bažnyčios misija yra būti svarbiausia vilties perteikėja ir puoselėtoja, nes viltis yra pats Jėzus. Tikėjimas į prisikėlusįjį Kristų tampa šios vilties puoselėjimo pagrindu, kuris apima visą egzistenciją iki eschatologinio išsipildymo amžinajame gyvenime.
Ir tuo pat metu krikščionys turi klausti savęs, kaip jie gali padėti kurti žemiškąjį pasaulį, kuriame būtų vilties ženklų ir kurie suteiktų žmonėms - ypač kenčiantiems ir vienišiems - paguodos, nusiraminimo ir drąsos įveikti sunkumus, - kalbėjo rekolekcijose vyskupas R.Kortis. Štai kodėl vilties tarnystė pirmiausia būdinga krikščionims, kurie tiki gyvąjį Jėzų Kristų dabartyje.
Rekolekcijų savaitė Vatikane, kaip paprastai, buvo intensyvi, su kasdien vykusiomis keturiomis rytinėmis ir popietinėmis meditacijomis, Valandų liturgija, rožinio malda, Eucharistijos adoravimu, Šventojo Rašto skaitymais, giedojimu. Užbaigiant dvasines pratybas vasario 19 dieną šv. Mišias popiežiaus Jono Pauliaus II vardu aukojo Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Andželas Sodanas. Šiose pamaldose buvo meldžiamasi už Šventąjį Tėvą, jo sveikatą, kad jis liktų dangiškojo Tėvo gyvas gerumo ir gailestingumo įvaizdis ir kad būtų visų mylimas ir klausomas su sūniška meile. Šv.Mišių homiliją pasakęs vyskupas R.Kortis linkėjo, kad pagerėjusi Popiežiaus sveikata leistų jam toliau vykdyti didįjį ir nuostabųjį uždavinį, kurį jam patikėjo Dievas.
© 2005 "XXI amžius"
|