Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Lietuvos nepriklausomybei –
penkiolika metų!

1990 m. kovo 11-ąją Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rūmuose keičiami valstybės simboliai. Uždengiamą LTSR herbą pakeitė Vytis

Kovo 11-oji yra Lietuvos prisikėlimas naujam gyvenimui. Prisimindami šią datą, dažniausiai mes susikoncentruojame į pačius paskutiniuosius įvykius, kai pradėjo griūti sovietinė imperija ir Lietuva atkūrė Nepriklausomybę, tačiau į Kovo 11-ąją mes ėjome per visus okupacijos metus. Į prisikėlimą mus vedė mūsų partizanai, tremtiniai, politiniai kaliniai, neginkluotos rezistencijos dalyviai ir visi dori lietuviai, kurie sugebėjo išsaugoti savo tautines ir krikščioniškąsias šaknis. Sveikinu „XXI amžiaus“ skaitytojus su Kovo 11-ąja ir linkiu visuomet išlikti ištikimiems tautiniams ir religiniams idealams, visais amžiais palaikiusiais mūsų gyvą lietuvišką dvasią.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Sąjūdis mobilizavo, dėjo teisingus pamatus

Vytautas Landsbergis sveikinamas išrinkus jį Atkuriamojo Seimo pirmininku 1990 m. kovo 11 d. Romo JURGAIČIO (ELTA) nuotrauka

Prieš penkiolika metų atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Ta proga į „XXI amžiaus“ klausimus atsako Lietuvos Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis.

Į Kovo 11-ąją vedė jūsų vadovaujamas Lietuvos Sąjūdis. Gal prisimintumėte jo darbus, pastangas ir reikšmę vedant tautą į nepriklausomybę?

Sąjūdis kilo kaip jausmo ir minties banga. Jausmas buvo toks: gana! užteks! nebenorim! Nenorim girdėti nesąmonių ir nuolatinio melo, užteks patyčių, gana neteisybės.

Vis dar esame valdomi iš Maskvos

Seimo narys Andrius Kubilius Mykolo Ambrazo (ELTA) nuotrauka

„Baltijos valstybių padėtis elektros atžvilgiu yra išskirtinė. Mes - vieninteliai Europos Sąjungoje iki šiol vis dar esame valdomi iš Maskvos. Nes esame sinchronizuoti su Rytais - elektros dažnius Lietuvoje reguliuojanti dispečerinė yra Maskvoje”, – taip Eltai tvirtino Tėvynės sąjungos pirmininkas, parlamentinės opozicijos lyderis Andrius Kubilius.

Kovo 11-oji –
Nepriklausomybės atkūrimo diena

Prieš penkiolika metų buvo atkurta Lietuvos respublika

Rytoj - Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto priėmimo penkioliktosios metinės. Ta proga „XXI amžius“ pakalbino įvairių profesijų Lietuvos žmones ir pateikė jiems kelis klausimus. Šiame numeryje spausdiname interviu su Kovo 11-osios Akto signatarais ir kitais pašnekovais.

Keli štrichai monsinjoro Alfonso Svarinsko portretui

Gyd. soc.m.dr. Ramunė Butkevičiūtė - Jurkuvienė

Jau antraisiais savo darbo Viduklėje metais kun. A.Svarinskas, nepaisydamas sovietinių „įstatymų“, subūrė didelį jaunųjų katalikų būrį. Nuotraukoje: jaunieji procesijos dalyviai 1978 metais

Sausio 21 dieną monsinjorui Alfonsui Svarinskui suėjo 80 metų. Sveikinome plačiai Lietuvoje ir užsienyje žinomą kunigą, visuomenės veikėją, aktyvų kovotoją už Lietuvos laisvę. Noriu pastebėti, kad mūsų gyvenimas dažnai nešykšti paradoksų. Žmogus gali būti plačiai žinomas ir daugelis tariasi pažįstą jį. Bet ką reiškia pažinti žmogų?

Retas Lietuvos gyventojas pripažintų, kad mons. A.Svarinsko nepažįsta ar nėra nieko apie jį girdėjęs. Nedaug kunigų sovietiniais laikais galėjo didžiuotis tuo, kad apie juos sukurtas filmas, demonstruotas okupuotos šalies kino teatruose. Kokia asmenybė privertė susidomėti valdžios organus ir paklausti: „Kas jūs, kunige Svarinskai?“

Kunigas, žuvęs už Lietuvą

Gintaras LUČINSKAS,

Alytaus apskrities A.Juozapavičiaus
šaulių rinktinės vado pavaduotojas

Kun. dr. Juozas Bakšys (1884–1925)

Ūkininkų sūnus

Juozas Bakšys gimė 1884 m. rugsėjo 4 d. Utenos apsk. Kutkiškių vals. Asmalų k., ūkininkų Jurgio ir Cecilijos Bakšių šeimoje. Be jo, dar augo dvi seserys ir brolis. Tėvai vėliau persikėlė į Uteną. Juozas mokėsi Kuktiškių pradžios mokykloje. Vėliau Švenčionių miesto mokykloje baigė keturias klases, dvejus metus Vilniuje mokėsi privačiai. 1903 metais išlaikė stojamuosius egzaminus į Vilniaus dvasinę seminariją, tačiau Juozui buvo patarta metus palaukti. Grįžęs pas tėvus, padėjo ūkyje. 1904 metais vėl stojo į seminariją. Čia pradėjo formuotis jo tautinis susipratimas ir lietuvybės pažiūros. 1908 metais baigė seminariją su pagyrimu. Austrijoje, Insbruko universitete, pradėjo studijuoti teologiją. 1912 metais jį baigė teologijos daktaro laipsniu. Jis buvo labai darbštus, visada atviras, nemokėjo veidmainiauti. Gyvendamas Austrijoje, iš tėvų paramos beveik negaudavo. Pats užsidirbdavo tarnaudamas sanatorijoje kapelionu, o vasarą mokydavo pasiturinčių šeimų vaikus. Grįžo į Vilnių. 1912 metais išlaikė egzaminus Petrapilio dvasinėje katalikų akademijoje, o nuo 1913-ųjų buvo paskirtas Visų Šventųjų bažnyčios Vilniuje vikaru.

Posūkis į Vakarus?

Balsuoja Moldovos prezidentas Vladimiras Voroninas EPA-ELTA nuotrauka

Praėjusį sekmadienį vienoje skurdžiausių Europos valstybių, Maskvos suskaldytoje į dvi dalis Moldovoje, įvyko parlamento rinkimai. Svarbiausias jų ypatumas buvo tas, kad į rinkimus stebėtojais buvo pakviesti tik vakarietiškų organizacijų atstovai. Maskva sukėlė baisų triukšmą, kad stebėtojai nebuvo pakviesti ne tik iš Rusijos, bet ir iš kitų NVS šalių. Dar daugiau, likus dienai iki rinkimų Moldovos valdžia išsiuntė iš šalies apie šimtą „stebėtojų“ iš Rusijos.

Žuvo Aslanas Maschadovas

A. Maschadovas - mirtinas Kremliaus priešas ir buvęs čečėnų didvyris EPA-ELTA nuotrauka

Žuvo čečėnų sukilėlių vadovas Aslanas Maschadovas. A. Maschadovas buvo nukautas kaime Tosltoi-Jurte, kur vyko susišaudymas. Čečėnų sukilėliai planavę kovo 8 dieną surengti teroro aktą Čečėnijoje ir užimti Tolstoj Jurtą, sukelti paniką. Sukilėlių planus rusų šnipams pavyko atskleisti surengus specialią operaciją Vedeno ir Nožaj Jurto rajonuose. Ten buvo suimti du čečėnai iš Šamilio Basajevo grupuotės bei vienas - iš A. Maschadovo aplinkos. Jie ir atskleidę savo vadų planus.

Po penkiolikos metų...

Petras KATINAS

Pagaliau Lietuvos Prezidentas pranešė nevyksiąs į „trečiąjį Rymą“ paminėti Europos ir pasaulio išvadavimo nuo Adolfo Hitlerio tironijos metinių. Bent jau taip traktuoja Antrojo pasaulinio karo baigtį buvę mūsų šeimininkai Maskvoje, dar kartą`keldami ant pjedestalų „tautų tėvą ir mokytoją“, vienų pergalę pavertusį kitų pavergimu. Informacinėms pasaulio agentūroms dar nespėjus paskelbti apie Lietuvos Prezidento apsisprendimą, Rusijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas R.Kosačiovas pasakė, kad toks Lietuvos vadovo pareiškimas jam yra nesuprantamas ir neabejotinai pablogins Rusijos ir Lietuvos santykius. Tačiau dar neprasidėjus diskusijoms, ar reikia buvusios „išvaduotojų“ okupuotos šalies vadovui vykti nusilenkti Kremliaus bokštams, pati Rusija tuos santykius blogina kasdien. Tai susiję ne tik su faktišku Klaipėdos uosto blokavimu, bet ir su nuolatinėmis Maskvos intrigomis Briuselyje, nukreiptomis prieš Baltijos valstybes.