Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Posūkis į Vakarus?

Balsuoja Moldovos prezidentas Vladimiras Voroninas EPA-ELTA nuotrauka

Praėjusį sekmadienį vienoje skurdžiausių Europos valstybių, Maskvos suskaldytoje į dvi dalis Moldovoje, įvyko parlamento rinkimai. Svarbiausias jų ypatumas buvo tas, kad į rinkimus stebėtojais buvo pakviesti tik vakarietiškų organizacijų atstovai. Maskva sukėlė baisų triukšmą, kad stebėtojai nebuvo pakviesti ne tik iš Rusijos, bet ir iš kitų NVS šalių. Dar daugiau, likus dienai iki rinkimų Moldovos valdžia išsiuntė iš šalies apie šimtą „stebėtojų“ iš Rusijos.

Gerokai prieš rinkimus kai kurie optimistai netgi prognozavo, kad šie rinkimai gali tapti panašūs į Ukrainos „oranžinę revoliuciją“, ir Moldova gali pasekti Gruzijos ir Ukrainos pavyzdžiu, kuriose žlugo promaskvietiški režimai. Tačiau įžvalgesni politologai atmetė tokias prognozes ir teigė, kad situacija Moldovoje, palyginti su Gruzija ir Ukraina, visai nepanaši. Pasak nepriklausomos Moldovos naujienų agentūros „Basa-press“ politikos redaktoriaus Fidelio Golaikos, tos revoliucijos negali ir negalėjo būti, nes, skirtingai nuo Gruzijos ir Ukrainos, Moldova pasidalijusi ne į dvi stovyklas, o mažiausiai į tris ar keturias. Tą patį prieš rinkimus patvirtino ir opozicinės Krikščionių demokratų partijos lyderiai, nors savo rinkimų agitacijai buvo pasirinkę oranžinę spalvą.

Kaip ir buvo prognozuojama, išankstiniais duomenimis, daugiausia balsų surinko valdančioji prezidento V.Voronino komunistų partija (47 proc.), antrojoje vietoje - „Demokratinės Moldovos“ aljansas (28 proc.), trečiojoje – Krikščionys demokratai (apie 8 proc. balsų). Šie rinkimai buvo įdomūs tuo, kad Rusija labai aktyviai rėmė ne komunistus, kuriuos paskelbė vos ne išdavikais ir NVS griovėjais, o Maskvos politikos technologų sukurtą „Demokratinės Moldovos“ aljansą, vadovaujamą Kišiniovo mero Serafimo Urecheano, ir bloką „Patria - Rodina“. Šias Maskvos sukurtas politines organizacijas remia ir separatistų valdoma Padniestrės „respublika“. Beje, joje pirmą kartą po dvylikos metų, kai Padniestrė rusų armijos durtuvų pagalba „atsiskyrė“ nuo Moldovos, irgi įvyko rinkimai. Dar daugiau, prieš rinkimus Padniestrės „prezidentas“ I.Smirnovas nedviprasmiškai pagrasino Kišiniovui nauju kariniu konfliktu, jeigu rinkimus laimės provakarietiškos jėgos, prie kurių dabar priskiriama ir komunistų partija. Negana to, Kremlius be ceremonijų pagrasino ekonomine blokada, nes Moldovos energetinė priklausomybė nuo Rusijos beveik šimtaprocentinė.

Tiesa, padėtis dėl tos priklausomybės gali ir pasikeisti. Ypač didelį Maskvos nepasitenkinimą sukėlė tai, kad kaimyninėje Rumunijoje pasikeitė valdžia ir prezidentu tapo provakarietiškas politikas Trajanas Basesku, kuris pirmajam savo vizitui į užsienį pasirinko Moldovą. Dar daugiau, Rumunijos prezidentas paragino moldavus nebijoti Maskvos ir pažadėjo Kišiniovui visokeriopą pagalbą. Pirmiausia – naftos produktais. Žinant, kad Rumunija turi nemažai naftos resursų, Rusijos ketinimai užsukti čiaupus nesulauktų tokių pasekmių, kokių tikisi Maskva.

Dar svarbu, kokia bus sudaryta nauja Moldovos vyriausybė. Galimos įvairios kombinacijos. Neatmetamos ir plačios koalicijos galimybės siekiant neleisti prorusiškoms jėgoms užimti valdžią. Todėl visai galimas dalykas, kad Krikščionių demokratų partija ir blokas „Nepriklausoma Moldova“ gali sutikti pradėti derybas su komunistais dėl naujos koalicinės vyriausybės formavimo. Jeigu tokia provakarietiška vyriausybė būtų sudaryta, tai, anot kai kurių politikos apžvalgininkų, reikštų NVS galą. Kitaip tariant, būtų suduotas dar vienas smūgis imperinėms Maskvos ambicijoms.

„Demokratinės Moldovos“ šalininkai, pasak pranešimų iš Kišiniovo, rengiasi pareikalauti balsų perskaičiavimo ir kaltina valdančiuosius komunistus rinkimų pažeidimais. Todėl galima laukti net protesto demonstracijų. Kaip teigia Moldovos patriotinės jėgos, Maskva jau iš anksto buvo pasirengusi provakarietiškų komunistų pergalei ir todėl parengė scenarijų, kaip dar labiau destabilizuoti padėtį. Kai dėl rinkimų pažeidimų, kuo kaltina valdžią promaskvietiška „Demokratinė Moldova“ ir „Patria - Rodina“ (Lietuvoje buvusios „Jedinstvos“ moldaviškas variantas), tai jų iš tiesų būta. Tačiau ne iš blogos valios. Pirmiausia niekas nežino, kiek iš viso gyventojų, ir turinčių balso teisę, yra Moldovoje. Oficialiai skelbiama, kad Moldovoje gyvena keturi milijonai žmonių, bet nežinoma, kiek jų išvykę uždarbiauti į užsienį. Manoma, kad tokių gali būti net iki pusantro milijono. Be to, prieš šiuos rinkimus nebuvo patikslinti rinkėjų sąrašai. Todėl opozicijai „prisikabinti“ priežasčių pakanka. Nors rinkimų rezultatai dar negalutiniai, bet svarbiausias klausimas – ar komunistų partija gaus Moldovos 101 vietos parlamente 61 vietą. Mat tiek balsų reikia norint išrinkti prezidentą, kuris renkamas ne visuotiniu balsavimu, o parlamente. Dabartinis prezidentas V.Voroninas rinkimų dieną pareiškė neabejojantis, kad bus išrinktas naujai kadencijai.

Petras KATINAS

© 2005 "XXI amžius"